BON JOVI „Cross Road“ - skudurinio tobulumo viršūnė

1992-ieji tituluojami kaip lūžio metai. Kas buvo iki jų, nustojo turėti reikšmę ir (ne tik) Lietuvos liaudis pradėjo gyventi nauja gaida. Lietuvai vis dar gūdūs 1994-ieji ėjo į pabaigą. Aplinkinė liaudis dar svaigo nuo mentų bananų, legendinio SEPULTURA koncerto, galingų DEATH COMES. Kiti jau pradėjo dairytis į naujai atpūstus vėjus – kas *core, kas brutaliau, kas užsimaukšlino beisbolkes.

Viena buvo visiems aišku – skuduras grimzdo į nebūtį. Tai laiku suprato ir vieni garsiausių skuduro atstovų – BON JOVI. 1994 metais grupė išleido geriausių dainų rinkinį „Cross Road“.

Aštuoniolika kartų platininis ir kanadietiškai deimantinis albumas prasideda kultine tapusia daina „Livin’ On A Prayer“. Tai milijonų dainuojamas himnas apie sunkią bedarbio gitaristo dalią ir jo moters nešamą algą. Gražiai išsireiškiama – „for love – for love!“. Ko tik nepadarysi.

Į albumą sudėti vienas už kitą geresni hitai. Ypač garsus visus pasaulio topus aplankęs „Always“. Išskirtini ir „Keep The Faith“, „You Give Love Bad Name“, „Runaway“. Visus juos vienija profesionalios aranžuotės, profesionalus atlikimas, nepriekaištingas dainavimas, mokančiųjų sukurtas apipavidalinimas, pasakiškas suvedimas. Viskas aukščiausios klasės. Kiekvienas klavišo, stygos, būgno užgavimas – menininkų prisilietimas.

Neapsieita ir be nedidelio trūkumo – besikeičiantys laikai padiktavo naują įvaizdį, todėl nebeliko pūstųjų šukuosenų, besidraikančių rūbų, draugiško visos grupės dainavimo į vieną mikrofoną. Prisiminus laikus, kai šie kūriniai buvo sukurti, dar galima galvoje prie jų lipdyti šiuos privalumus.

Albumas yra visų laikų klasika, jį vertėtų paklausyti tiems, kurių požiūris atviras profesionaliai muzikai, tiems, kurie šlovina dabartines šios muzikos inkarnacijas. Pažintis su šaknimis atveria akis. Geriausias skuduras jau sukurtas – kam daryti parodijas?

10/10, ypač geroj chebroj prie bonkės.