Straipsniai

BÖLZER eilės yra apie meilę ir džiaugsmą, kurį suteikia gyvenimas

2015.09.23 13:39, Gedas (Seniukas)

3540351548_photoŠveicarų duetas BÖLZER yra vienas iš tų nedaugelio kolektyvų, kuriuos supa kažkokia nepaaiškinama aura, suteikianti grupei neapsakomo žavesio. BÖLZER ir atstumia (nėra boso!), ir traukia (nesveikai gilios kompozicijos). Toks buvo ir šveicarų pasirodymas šių metų „Kilkim žaibu“ festivalyje: Šėtonas, šaltis ir juodi siluetai aplink. Neįtikėtina.

Štai kodėl radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laida „Audronaša“ tiesiog privalėjo pakalbinti BÖLZER. Planas įvykdytas – skaitytojų teismui BÖLZER vokalisto ir gitaristo KzR mintys. Pokalbis buvo pradėtas nuo labai jau neįprasto BÖLZER populiarumo…

Atrodo, kad atitinkate viską, kas jus turėtų laikyti giliame giliame pogrindyje: esate duetas, grupės sudėtyje nėra moterų, negrojate okultinio BLACK SABBATH įkvėpto hard roko, o kai kurios jūsų dainos trunka ne tris, bet daugiau kaip dešimt minučių. Taigi kur glūdi jūsų raktas į sėkmę? Vos po dviejų EP jūs tapote žinomi daugybėje šalių…

Nežinau. Gal tai lėmė tai, kad esame duetas? Kai esi duetas, gali rašyti normalias dainas ir išlikti ypač šviežias scenoje. Esi pakankamai patrauklus koncertų organizatoriams, nes, akivaizdu, mus žymiai pigiau prisikviesti. Aišku, norėčiau manyti, kad sėkmę lėmė ir geros dainos bei didelis kiekis triūso. Tiek aš kurdamas dainas, tiek mano būgnininkas jas repetuodamas labai sunkiai dirba, į tai mes įdedame labai daug pastangų. Nesame alkoholyje paskendusi grupė. Savo dainomis norime kai ką pasakyti. Prisideda dar ir tai, kad groti man tiesiog būtina, tai nėra vien tik kažkoks hobis. Mums dar ir pasisekė, kad žmonėms mūsų muzika patinka. Jei žmonės mėgsta tai, ką kuri, gali kažką pasiekti, priimti teisingus sprendimus.

Jūsų sudėtis yra labai išskirtinis BÖLZER bruožas. Kai galvoji apie duetą, galvoji apie BÖLZER. Ir atvirkščiai. Nedaug muzikantų išdrįsta lipti į sceną, būdami dviese. Kur sutikote vienas kitą, kaip susiėjote, kaip nusprendėte groti tokią muziką, kokią grojate šiandien?

Susipažinimas su savo draugu Fabianu, mūsų būgnininku, nebuvo labai jau įdomus. Kurį laiką buvau išvykęs iš Šveicarijos, bet paskui, po didžiosios dalies gyvenimo Naujojoje Zelandijoje, grįžau į gimtinę. Išlindau į miestą ir sutikau šutvę, kuri atrodė kaip metalistai. Įsišnekėjome ir tapome draugais. Mus vienijo panašus muzikinis skonis. Tiesą sakant, buvau netgi nustojęs muzikuoti, nors Naujoje Zelandijoje turėjau savo grupę. Tiesiog nustojau kurti dainas ir groti gitara, norėjosi pasiilsėti. Vis tik mūsų draugystė sutvirtėjo tiek, kad nutarėme kartu sukurti grupę. Nuo to viskas ir prasidėjo ir tęsiasi iki šiol.

Pastaruoju metu esate kviečiami groti į didelius festivalius kartu su didelėmis žvaigždėmis. Ar būdami dviese nepasimetate didelės scenos erdvėje?

Anksčiau esame tai patyrę. Bėgant laikui pradėjome tvirčiau jaustis. Pradėjus groti didelėse scenose iš pradžių buvo sunkoka, ant scenos jausdavausi tarsi nuogas. Dabar jau viskas tvarkoje. Aš labai stengiuosi, aš manau, kad aš turiu skleisti energiją, dirbti su publika, iš kurios ir pats pasikraunu. Koncertuose visada gaunu labai daug adrenalino. Įvyksta psichinės energijos mainai.

Kaip ten bebūtų, svarbiausia yra muzika. Man asmeniškai nėra svarbu matyti ant scenos penkias sutartinai judančias personas pagal sinchronišką tempą. Man patinka jausti muziką. Jei tai gali mano auditorija, ant scenos jaučiuosi gerai.

Būti duete yra ne tik privalumas, nes gali išvengti kivirčų tarp daug muzikantų, bet teoriškai tai gali būti ir didelė problema, nes prarasti vieną narį reiškia grupės skilimą tiesiogine to žodžio prasme. Kaip jums pavyksta neperkąsti vienas kitam gerklės, kai repetuojate ar esate gastrolėse?

Su tuo susiduria kiekviena grupė, kuri daug koncertuoja ir kuri labai daug groja kartu kaip draugai ar dėl verslo sumetimų ar dar ko nors. Žmonės tiesiog turi su tuo susidoroti. Tarp mūsų kyla tik smulkūs nesutarimai, per visą mūsų draugystės istoriją kilo labai mažai problemų, nes mes mąstome vienodai, mums patinka tie patys dalykai. Prisipažinsiu esantis ganėtinai sudėtinga asmenybė, tačiau tai yra mūsų dalis ir mes apie tai daug nesukame galvos. Kai gastroliuoji, duetas – kaip santuoka. Aišku, reikia turėti ir savo erdvės.

kilkim-zaibu-xvi-festivalis-kuriame-praeitis-ir-dabartis-nesipjauna3Šiandien kaip tik kalbėjausi su savo draugu, kad metalas yra jaunimo muzika. Kartais stebint atsikūrusias žinomas grupes, jauti, kad kažko trūksta…

Visos grupės, nepaisant, ar tai – scenos veteranai, ar naujokai, taiko į jaunesniąją auditorijos dalį. Tai yra faktas. Tokia muzika skirta jaunimo mąstymui, maištingam požiūriui į gyvenimą. Visgi, jei kalbame apie muzikantus, kurie groja tokią muziką daug metų, jie atsakytų, kad jie tai daro, nes tai jiems patinka. Esu įsitikinęs, kad jų draugai nori matyti juos koncertuojančius, nors jie tai daro 30 metų. Ši muzika keičiasi kartu su kartomis ir laikmečiais. Rokas, kaip muzika, yra skirta tam tikram amžiui, bet visgi arba leidiesi nunešamas šio potvynio, arba lieki nuošaly.

Ar prisimeni tą momentą, kai pirmą kartą išvydai ant kokio nors žurnalo viršelio savo nuotrauką?

Mes dar niekada nesame buvę ant žurnalo viršelio! Žurnalų viduje – taip. Kai pirmą kartą pamačiau savo nuotrauką, buvo smagus jausmas. Buvo keista, tai tarsi vaikiškas įspūdis. Esu labai kritiškas interviu, nes man nepatinka, kai mano žodžiai yra iškraipomi arba yra nudailinami. Pastaruoju metu daviau vos keletą interviu, kadangi dažnai nutinka taip, kad mano išsakytos mintys yra pakoreguojamos arba klaidingai išverčiamos, nes kalbos barjeras taip pat egzistuoja.

O gal dar tai daroma ir dėl siekio būti politiškai korektiškiems?

Taip, taip irgi nutinka. Tiek kalbinamajam, tiek žurnalistui yra svarbu išlikti neutraliems. Reikia pateikti tik tai, ką kalbinamas žmogus nori pasakyti.

Kažkur skaičiau, kad „Aura“ buvo apie vyriškąjį pradą, tuo tarpu „Soma“ – apie moteriškąjį. Apie ką bus trečiasis EP ar pirmas pilnas albumas? Negi apie transseksualus? :)

Geras klausimas. Abu EP buvo koncepciniai leidiniai, jie buvo sumąstyti taip, kad papildytų vienas kitą. Abu EP yra apie vienas kitą papildančius dvilypius dalykus. „Aura“ yra apie metafiziką, dvasinius dalykus, kurie būdingi tiek vyriškam, tiek moteriškam pradui, bet labiau žvelgiant iš vyriškosios perspektyvos. „Soma“ yra apie kūną. Pats žodis „soma“ kildinamas iš lotynų kalbos ir reiškia kūną. Abu darbai papildo vienas kitą. „Soma“ tekstų tematika yra visiškai kitokia nei „Aura“. „Soma“ albume yra dvi dainos, bet jas galima perskaityti ir kaip dvi raides, menančias kareivį neįvardytame kare, kuris karo situacijoje apmąsto savo jausmus, normalų gyvenimą ir ypač – savo meilę, laukiančią jo namuose, taip pat apie savo kūniškąjį sunaikinimą.

„Aura“ yra labiau intravertiškas žvilgsnis į dvasinę mirtį, metafizinę netektį, virstančią kūnu ir taip nuvedančią į „Soma“.

Trečiasis albumas, kurį mes kuriame ir įrašysime bei išleisime kitais metais, bus visiškai kitoks. Nelabai noriu išsiplėsti apie jo turinį, bet jis bus apie naujai užgimusią būtybę, kurioje susipins abu pirma minėti aspektai ir kuriame abstraktūs dalykai pavirs kažkuo labiau apčiuopiamu. Albumas bus apie naujo herojaus, naujo amžiaus užgimimą.

IMG_5424„Fuck It’s Cold“ – tikriausiai viena geriausių eilučių metalinėje muzikoje. Ar tai jūsų požiūris į modernaus black metalo sceną? :)

Labai juokingas klausimas (juokiasi). Ši eilutė yra dainoje „Steppes“. Dainos herojus sėdi apkasuose spiginant -30⁰C šalčiui. Tikrai nebuvo bandyta susieti šių žodžių su metalo scena, tai būtų juokinga. Bet jei pažvelgtume į black ir apskritai ekstremalaus metalo sceną, joje jaučiamas sąstingis. Gal šis požiūris slypi mano pasąmonėje ir išlindo tokiu būdu? Visgi specialiai tokio sumanymo tikrai nebuvo. Jei jau klausi apie metalo sceną, tikrai manau, kad joje labai daug nuobodybės, nukopijuotų idėjų. Mano galva, yra daugybė žmonių, kurie nesugeba ištrūkti už savo susikurtų kūrybinių rėmų ir sugeba ilgą laiką gyvuoti, jausdami kūrybiškumo stoką. Po kiek laiko viskas labai išsisemia. Tai tik mano požiūris. Kiekvienas turi teisę daryti tai, kas patinka.

Jūs niekada neslepiate savo ironiško požiūrio. Ar teko susilaukti gerbėjų, kolegų komentarų dėl tokios savo pozicijos?

Svarbiausia yra neužsilikti saugioje vietoje. Svarbiausia yra žengti linija, skiriančia dvi priešingybes. Kartais riba, skirianti vieną idėją nuo kitos, yra labai ryški, nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tos idėjos yra vieningos, kad jas sieja tas pats vaizdinys, tas pats simbolis. Negalvoju, kad gyvenimas yra lengvas, toks jis niekada ir nebuvo. Nemanau, kad kas nors turi teisę smerkti kito žmogaus mintį ar išraišką vien dėl to, kad ji yra nesuprantama. Kiekvieno žmogaus požiūris į gyvenimą yra skirtingas, kiekvienas turi skirtingus jausmus ir santykį su kitais žmonėmis. Svarbu iš visko pasišaipyti, bet tiek pat svarbu yra kartais patylėti. Kartais geriau nieko nesakyti, o kartais – išsakyti viską. Nemanau, kad teisinga yra sėdėti kažkur per vidurį ir sutikti su abiem priešingomis pusėmis. Tai skamba lyg aš prieštaraučiau tam, ką tik pats pasakiau, bet taip jau yra. Kiekvienas dalykas savyje turi tamsiąją ir šviesiąją puses. Labai svarbu yra kontekstas.

Paminėjai, kad žmonės kartais nenori susitaikyti su kitokia nuomone. Žinau, kad kone kiekviename savo interviu turėjai aiškintis dėl simbolių (pvz., svastikos) tavo tatuiruotėse, dėl vilko kablio BÖLZER logotipe ir t. t. Apie tai nenoriu klausti, nes esi pasisakęs daugybę kartų šia tema. Noriu paklausti kitko: jūs esate grupė iš Šveicarijos ir turbūt dažnai esate kviečiami groti kaimyninėje Vokietijoje. Štai šiemet „Kilkim žaibu“ grojanti SKYFORGER turėjo net pakeisti savo logotipą, kuriame buvo saulės ženklas, nes grupės gerbėjai Vokietijoje buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl SKYFORGER marškinėlių nešiojimo. Ar BÖLZER turėjo problemų su tokiais riboto mąstymo, paranojiškais žmonėmis?

Tikrai turėjome. Tiesa, Vokietijoje jų turėjome labai nedaug. Jau pačiuose pirmuosiuose savo interviu prieš porą metų aš labai aiškiai išsakiau, kas esu, kad nesiekiame jokių politinių tikslų. Man net nelabai tinka rasistiniai pareiškimai, nes aš pats esu maišytos rasės. Juokinga būtų, jei aš svaičiočiau apie kokį nors rasinį pranašumą. Vis dėlto kai kurie žmonės iki šiol mano, kad aš ne toks. Pasakiau, ką turėjau pasakyti. Iš pradžių buvo visokios įtampos, manęs vis klausinėjo tų klausimų, apie kuriuos užsiminei, ypač internete buvau puolamas idiotų, sėdinčių savo miegamuosiuose ir manančių, kad jie yra filosofai ir teologai, kurie turi teisę mane teisti už nacizmą ar kažką panašaus. Leiskime ir jiems gyvuoti. Jie net nėra menininkai ir greičiausiai net nemoka groti jokiu instrumentu. Esu įsitikinęs, kad tokie žmonės savo jausmų neišreiškia eilėmis ar pan. Tai yra tik iš nuobodulio mirštantys žmonės, kuriems reikia užsipulti kitus, kad pasijustų geriau, kad kompensuotų savo silpnybes ar trūkumus.

Tiesa, pastaruoju metu jau tokių dalykų nepasitaiko ir aš tuo labai džiaugiuosi. Juk kovoti su tuo nėra mūsų grupės tikslas. Esame ne tam, kad skleistume neapykantą kam nors. Mano eilės yra apie meilę ir džiaugsmą, kurį suteikia gyvenimas. Jos tikrai ne apie neapykantą ar kitus negatyvius dalykus. Tai būtų labai kvaila ir aš su tuo neturiu nieko bendro.

Ačiū labai už interviu! Pabaigai kokie būtų tavo žodžiai laidos klausytojams BÖLZER gerbėjams. Pasakyk ką nors, kas juos priverstų pasijausti laimingais.

(juokiasi) Visų pirma, man labai didelė garbė groti šiame festivalyje. Mums visada buvo ir bus didelė laimė ir mes šiek tiek drovimės to, kad mus kviečia groti į kitas šalis visame pasaulyje. Esame žmonės ir manau, kad yra svarbu džiaugtis tuo, kas tau duodama, dovanojama. Taip jaučiuosi ir dėl grupės. Man labai smagu būti čia ir tikrai labai laukiu, kada galėsiu pagroti čia susirinkusiems žmonėms. Tikiuosi, kad žmonėms taip pat patiks. Manau, kad yra žmonių, kurie mūsų dar nežino…

Labai ačiū už pokalbį!

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus