Blaze Bayley Vilniuje – kas sakė, kad jam jau laikas?

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

SStorm: Prisipažinsiu, kad po visų tų kalbų apie pono Bayley pasirodymą „Metalmanijoje“ buvau gana skeptiškai nusiteikęs dėl šio koncerto – ar vėl bus daugiau šnekų nei darbų, ar sulauksim tikrai kokybiško pasirodymo? Visos mano abejonės kaip mat išsisklaidė, tik Bleizui užėjus į spaudos konferencijos kambarį, – visiškai nežvaigždišku, šiltu ir nuoširdžiu bendravimu Blaze Bayley davė suprasti, kad pasirodymas žada būti bent jau tikrai įdomus. Spaudos konferencija, aišku, buvo gan įdomi, galėjo turbūt iš karto duoti išskirtinį interviu „Audronašai“, ar ne, Seniuk? :)

Seniukas: Tenka pritarti SStormui, nes tiesiog nesmagu žiūrėti, kaip apgailėtinai atrodo „didžiosios žiniasklaidos“ atstovų kiekis metalo grupių spaudos konferencijose. Nedainuoja metalistai papais, todėl ir neįdomūs jie… Bet tiek to. Kažkada pasprings mūsų spaudos „banginiai“ savo greitmaisčiu.

Blaze Bayley persona mano (ir, tikiu, daugelio skaitytojų) akiratyje atsirado tuomet, kai jam teko (ne)laimė pakeisti B. Dickinsoną IRON MAIDEN gretose. Keistokas prikimęs balsas tuomet kiek sukrėtė, kadangi smegenėlės tiesiog negalėjo priimti fakto, kad IRON MAIDEN – tai ne tas pats kvintetas su energinguoju pilotu priešaky. Vis tik B. Bayley pelnytai užsitarnavo mano pagarbą jam, kai perklausiau visą „The X Factor“. Nuo tada pradėjau sekti šio dainininko karjerą. Pirmą kartą gyvai jį išvydau SStormo minėtame „Metalmanijos“ festivalyje. Labai nenorėjau to pripažinti, bet Lenkijoje B. Bayley atrodė apgailėtinai su savo skeryčiojimusi ir nuobodžiomis bei dirbtinai karštomis kalbomis nuo scenos. Iki pat koncerto Vilniuje vyliausi, kad tokias nesąmones galima nurašyti BLAZE BAYLEY DVD, kurį įrašyti buvo pasirinkta būtent minėtoji „Metalmanija“.

SStorm: Įpratę „Forum Palace“ kaskart matyti minias žmonių, šį kartą kiek nustebome, kadangi apylinkės, paprastai nusėstos metalgalvių, atrodė gana nykiai, o ir eilių prie baro beveik nebuvo. Šiaip ar taip, kiek luktelėję užsukome į salę, kur jau grojo šio vakaro pirmoji grupė – KIELWATER. Mačiau juos trečią sykį ir atrodo, kad kiekvieną kartą susidarau vis geresnę nuomonę – arba jie „pavaro“ vis geriau, arba priprantu prie tų pačių gabalų.

Seniukas: Stebėdamas KIELWATER, negaliu atsistebėti, kad ši grupė neturi JOKIO padoraus savo įrašo. Nesu progresyvaus metalo gerbėjas, bet KIELWATER kartais nori nenori „užveda“ savo laisvumu ant scenos, tikėjimu savo muzika. Koncerte sutiktas vienas iš šiemetinio „W:O:A Metal Battle“ konkurso komisijos narių pasidžiaugė, kad būtent KIELWATER buvo atrinkti atstovauti Lietuvai „Wacken Open Air“ festivalyje. Belieka tik jam paantrinti. Valio progresyvistams!

SStorm: Antrieji šį vakarą pasirodė italų groove metal / metalcore atstovai MOTHERSTONE. Ir čia mano nuomonė, ko gero, sutampa su daugelio koncerto dalyvių – reikėjo grupes kiek sukeisti vietomis, nes prieš tai groję KIELWATER atrodė žymiai geriau. Vienintelis akį užkabinęs atributas buvo kuklus vokalistės drabužis, tačiau tai italų pasirodymą gelbėjo tik vizualine prasme… Iš kolonėlių nieko gero nesklido. Bet per daug neliūdėjau, nes susirinkome čia visgi ne tam.

Seniukas: Sakyčiau, SStormas labai santūriai įvertino MOTHERSTONE pasirodymą. Absoliučiai nykus, be jokios energijos ir kartais net apgailėtinas metalkoras. Vokalisto klounišką strakaliojimą galėčiau palyginti nebent su didžiuoju Lietuvos pajacu Žilvinu Žvaguliu. Klaiku. Tenka tik stebėtis, kam apskritai tokios grupės imamos į turus? Daugiau nėra ką pridurti. Nebuvę koncerte, nueikite į jų MySpace svetainę ir jums bus skirtas prizas, jei bent vieną MOTHERSTONE dainą išklausysite iki galo.

SStorm: Po neilgos pertraukėlės į sceną su fanfarom įlipo ir šio vakaro kaltininkas – Blaze Bayley su šutve. Prisipažinsiu, kad į koncertą ėjau, kaip ir dauguma, tik kaip Bleizo iš IRON MAIDEN laikų gerbėjas, tad su jo soline kūryba ypač gerai susipažinęs nebuvau. Čia jau Seniuko erdvė :). Liūdniausia, kad taip ir nesugrojo „Sign Of The Cross“, tačiau „meideninių“ kūrinių gausa puikiai tai kompensavo: „Futureal“, „Clansman“ bei „Lord Of The Flies“ skambėjo fantastiškai. Reikia pripažinti, kad visas Bleizo pasirodymas buvo stiprus ir įtraukiantis. Koncertas truko nei daug, nei mažai – apie pusantros valandos. Keista, kad grupė taip ir nesugrojo biso – kažkaip visi jau įpratę, kad, sakydama „dabar paskutinis kūrinys“, grupė turi omeny, kad tuoj grįš dar vienam kitam. O buvo kitaip. Bleizas tiesiog pasakė, kad dabar eina prie marškinėlių kioskelio ir kiekvienam norinčiam pasirašys bei galės nusifotografuoti. Va čia betarpiškas bendravimas su publika!

Seniukas: BLAZE BAYLEY pasirodymas prasidėjo energingai ir uždegančiai. Pats Blaze Bayley taip pat neatrodė pavargęs ir pirmieji „The Man Who Would Not Die“ repertuaro kūriniai iškart išjudino ypač negausiai susirinkusią publiką. Dainos iš paskutinio albumo, saikingai atmieštos IRON MAIDEN kūryba ir senesniais BLAZE kūriniais, sudarė vieningą visumą gero, neatgyvenusio britiško heavy metalo. Teliko tik pritarti paprastiems priedainiams ir dainuoti kartu su Blaze Bayley. Patiko ir paties dainininko požiūris į publiką, t. y. jis net nebandė atsitraukti toliau į scenos gilumą, o greičiau atvirkščiai. Galima pagirti ir kitus BLAZE BAYLEY muzikantus, kurie, atrodo, patvirtina grupės lyderio išsakytus žodžius apie pasišventimą grojamai muzikai. Turbūt vakaro kulminacija laikyčiau gabalus „Clansman“ ir „Identity“. Na, po galais, su kuo gi gali būti smagiau rėkti šituos kūrinius, jei ne su jų autoriumi?

BLAZE BAYLEY koncertas užskaitytas, senis, jei ir nėra stebuklingo balso savininkas, savo paprastumu ir meile savo kūrybai padarė renginį labai šaunų ir privertė pamiršti itališką nesusipratimą, trikdžiusį tą nedidelį būrį susirinkusių žmonių, ir apgailėtiną vaizdelį 2007 m. „Metalmanijoje“. Dabar, dėdule Bleizai, mes tikime, kad esi žmogus, kuris nesiruošia mirti!