BLACK LABEL SOCIETY vienam vakarui Vilnių pavertė 51-ąja JAV valstija

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Juodos odinės liemenės ir baikeriška simbolika gegužės 14 d. dominavo Vilniaus „Forum Palace“ rūmuose. Ne, tai nebuvo vienas iš kelių dešimtmečių baikerių sezono atidarymų Lietuvoje, tai greičiau buvo įvadas į artėjančius vasaros festivalius. Įvadas, pilnas rokenrolo ir teisingų gitaros garsų. He he, prisiminiau, kad „teisingos“ muzikos sąvoką labai mėgsta „panokę“ hard roko ir heavy metalo muzikos gerbėjai. O būtent jų apsčiai prisirinko į gana vėlokai ir netikėtai paskelbtą BLACK LABEL SOCIETY koncertą Vilniuje.

Kad į renginį susirinks daug gitaristų, buvau įsitikinęs jau iš anksto. Ir neklydau – viešai deklaruojama meilė Zakk Wyldo grojimo stiliui pritraukė nemažą būrį Lietuvos roko ir metalo grupėse grojančių muzikantų. Vis tik pavėpsoti į visai šalia stovintį pietietiško gitarų kniaukimo autorių tenka ne kasdien. Praeitas BLACK LABEL SOCIETY vizitas 2007-aisiais, kuomet jie apšildė dieduką OZZY OSBOURNE, tebuvo blanki užuomina į gyvą šios komandos pasirodymą. Šį kartą viskas turėjo būti kitaip.

Koncertas prasideda perkūniškai punktualiai ir jį atidaro Lietuvos hard roko korifėjai ROJAUS TŪZAI. Dar prieš koncertą jo organizatoriai paskelbė apšildančios grupės Vilniuje atranką. Nežinia, kiek paraiškų organizatoriai gavo, bet pasirinkimas buvo natūralus, gal net kiek stereotipiškas. Kam gi rizikuoti, jei ant scenos prašosi dešimtmečius scenoje atgroję savo instrumentų virtuozai? Logiška.

ROJAUS TŪZAI jiems skirtą pusvalandį išnaudojo, sakyčiau, optimaliai. Kaip visada – jokių šou elementų, vokalisto Povilo Meškėlos lakoniški pasisakymai tarp dainų, visas dėmesys skiriamas tik muzikai. O groti ROJAUS TŪZAI sunkųjį roką moka ir, svarbiausia, nori. Visa programa paremta būsimo albumo, įrašyto dar praeitais metais pas maestro Gintą Lundbergą (SKYFORGER, OBTEST, MANDRAGORA, XESS ir kt.), dainomis „sueina“ labai smagiai, kūriniai varijuoja nuo greito rokenrolo iki kiek lėtesnio tempo kapoto hardo.

Nesugadina pasirodymo ir gitaristui Audriui Piragiui trūkusi gitaros styga, ir nesėkmingas bandymas greitai pakeisti gitarą. Smagiausia buvo žiūrėti, kaip likusi komandos dalis visiškai nesutriko ir, padedant kito gitaristo Tomo Varnagirio puikiai ir nenuobodžiai atliktai soluotei, pridengė Audriaus nesėkmę. Visa kita buvo be nesklandumų, tad geras, Audriaus gal kiek pamodernintas hard rokas skambėjo be priekaištų. Nebuvo nė vieno negirdėto gabalo, visi jau žinomi iš ankstesnių ROJAUS TŪZŲ koncertų, ir tai laikyčiau netgi pliusu, nes dainos lengviau įsimena ir veža. „Mes Nugalėsim“, „Apokalipsė“, „Niekada Nepasiduok“. Pasigedau dainos „Tremtinys“, bet gal taip ir geriau, bus ko laukti kituose tūzų pasirodymuose.

Po ROJAUS TŪZŲ – pertrauka. Ne per ilga, kad spėtų atsibosti, bet ir ne per trumpa, kad pritrūktų laiko piktdžiugiškai pasimėgauti eilinį kartą dėl lankytojų antplūdžio panikuojančiu „Forum Palace“ baro personalu. Ir tokiu vaizdeliu galima gėrėtis per kiekvieną koncertą šiuose rūmuose :).

Po pertraukos visi „apsiprekino“ labai nepižoniška BLACK LABEL SOCIETY atributika ir sugužėjo į salę. Puiki proga pusantros valandos pabūti nerealiais baikeriais ir rokenrolistais :). Kaip ir priklauso, pasirodymas prasidėjo intro, po kurio į sceną išlindo vakaro žvaigždės. BLACK LABEL SOCIETY pagrindinis privalumas (kitiems gi – trūkumas) yra tas, kad jie yra 100 proc. jankiai. Nu bet tokie jankiai! Kaip sako mano vienas gerai pažįstamas muzikos verslo magnatas, amerikiečiai yra Nascar, amerikietiško futbolo ir Jėzaus Kristaus ištikimi gerbėjai. Prie tokių priskirčiau ir BLACK LABEL SOCIETY :). Indėniška plunksnų karūna (per pirmą gabalą), ilgos ryžos barzdos, daug močkrušiavimųsi, nuolatiniai skrepliojimaisi ir… grynakraujis amerikietiškas rokenrolas.

„Kalė“ BLACK LABEL SOCIETY beveik visus savo esminius hitus, įskaitant „Crazy Horse“, „Parade Of The Dead“ ir „Overlord“. Viskas atidirbta iki smulkmenų ir, reikia pripažinti, tas atsipalaidavimas ir mėgavimasis rokenrolu nuo scenos greitai persidavė ir į publiką. Gerai, kad nepradėjo visi spjaudytis aplinkui :). Be abejo, nebuvo apsieita ir be tradicinio Amžinuosiuose Medžioklės Plotuose indėnus viskiu girdančio Dimebago Darrello pagarbinimo, sugrojant „In This River“ ir niekaip nesibaigiančios Zakk Wyldo soluotės. Pastaroji, beje, užkniso juodai, nes būnant ne gitaristu ir nesiseilėjant dėl kiekvieno pono Wyldo judesio, dar galima pakęsti 3 minučių pliką gitaros kankinimą. Na, bet 10 ar 15 minučių „gėrėtis“ Zakk Wyldo sugebėjimais – ne man. Gerai, kad net ir tokie interliudai turi pabaigą ir BLACK LABEL SOCIETY pabaigė savo pasirodymą normaliais gabalais. Ačiū. Viso gero. Pakartojimo nebuvo ir man tas labai patiko.

Apibendrinant galima būtų pasakyti, kad trumpas, bet koncentruotas koncerto organizatorių keltas ažiotažas nebuvo visai iš piršto laužtas ir BLACK LABEL SOCIETY vizitas išties buvo vertas dėmesio. Ypač šios grupės gerbėjams, kurių, pasirodo, Lietuvoje yra esama tikrai nemažai. Daugiausiai laimės suteikė po koncerto matomi ties prileidimo į kelnes riba balansuojantys Lietuvos roko ir metalo muzikantai. Vadinasi, verta buvo tįsti barzdotą hipnozinės gitaros dievą į mūsų šalelę. Nežinau, kodėl, bet neapleidžia jausmas, kad tai toli gražu ne paskutinis BLACK LABEL SOCIETY koncertas Lietuvoje. Bus dar (?).