BLACK CRUCIFIXION lyderis: „Tamsos galima rasti įvairiose muzikos formose…“

Webzinas www.gilus-pogrindis.net neseniai kalbėjosi su Suomijos black metalo grupės iš Laplandijos krašto BLACK CRUCIFIXION lyderiu Forn. Rovaniemi mieste susikūrusi grupė teigia, kad šiame ekstremalių oro sąlygų krašte ir buvo sukurtas black metalas prieš tai, kai jis atsirado Norvegijoje. Vis dėlto anot BC, black metalas mirė 1993 m., todėl grupė perėjo prie kitų tamsiosios muzikos formų. Kiekvienas jų įrašas – vis kitoks, o naujausiame albume „Faustian Dream“ yra ir doom metalo atmosferos, ir black metalo auros, ir depresyvaus goth-rock skambesio…

Grupės istorija siekia gana senus laikus. Ar galėtum trumpai papasakoti, kaip susikūrėte ir kaip nuo to laiko pasikeitė jūsų muzika?

Pradėjome groti 1991, kai dar patys klausėmės tokių grupių, kaip SARCOFAGO, BATHORY, BLASPHEMY, VENOM ar SODOM. Tą galima girdėti ir mūsų debiutiniame mini albume „The Fallen One of Flames“. 1993 m. išleidome antrąjį mini albumą „Promethean Gift“, kuris jau pasižymėjo didesniu melodingumu, o ir vokalas jau daug įvairesnis. 1996 m. pradėjome įrašinėti „Faustian Dream“ – albumą, kurį išleidome praeitais metais. Jame jau nėra nieko, kas primintų minėtąsias grupes. Taigi mūsų muzika šiek tiek vystėsi arba degeneravo, čia jau iš kurios pusės pažiūrėsi.

Kai kalbame apie BLACK CRUCIFIXION istoriją, negalima nepaminėti kitų žinomų suomių bliakerių BEHERIT. Kaip apibrėžtum muzikines ir prasmines sąsajas tarp šių grupių?

BEHERIT tikrai turėjo nemažai įtakos mums 1991, kai tik pradėjome veiklą, kadangi gyvenome tame pačiame mieste šiaurėje, o ir grupių nariai buvo tie patys. Abi grupės labai greitai išaugo iš black metalo skambesio ir pradėjo ieškoti naujovių: BEHERIT pasuko elektroniniu keliu, o mes pasirinkome kitą kryptį. Tamsos galima rasti įvairiose muzikos formose…

BEHERIT taip pat pakeitė savo stilių į gilesnį ir tamsesnį ambientinio skambesio metalą – ar galima tikėtis ko nors panašaus jūsų naujajame įraše?

Kelias, kuriuo nuėjo BEHERIT, tuo metu buvo visiškai naujas. Man asmeniškai niekada per daug nepatiko ta electro ambientinė muzika, kurią kūrė Holocausto Vengeance, tačiau ankstesniu periodu jo sukurti garsiniai dariniai, pvz., „Intro“ ir „Outro“ albume “The Fallen One of Flames” – tikrai puikūs.

Prieš grįždami su nauju albumu BLACK CRUCIFIXION padarė nemažą pertrauką. Turiu galvoje, kad išleidote savo pastarąjį EP 1999 m. ir fanai turėjo palaukti gerus 7-erius metus, kol vėl atsirado proga jus išgirsti?

1999 m. leidinys – tai tik perleistas mūsų 1991 m. debiutinis albumas. Taigi galima sakyti, kad „Faustian Dream“, savo pirmąjį ilgą albumą, paruošėme per dešimt metų.

Pavyko parsisiųsti dvi dainas iš naujojo albumo iš jūsų svetainės – liko tikrai geras įspūdis. Jūsų muzika visiškai pasikeitė?

Na, taip jau klostosi gyvenimas, bent jau mums. Nebesame tokie patys, kokie buvome 1991 m., todėl ir mūsų menas negali būti toks pats, kokį kūrėme tuo metu.

Tačiau vis dar išlaikėte tam tikrų black metalo elementų – bent jau gitarose tikrai jaučiama stipri black metalo įtaka?

Tikrai taip. Mums nebepavyksta tilpti į tą mažą tarpelį, kurį siūlo black metalas, tačiau savo šaknų irgi neneigiame. Dainas rašo tie patys žmonės, taigi sąsajų tiesiog negalima išvengti.

Kada kilo idėja pereiti prie tamsesnio metalo, paliekant black metalą kažkur už nugaros? Na, jūsų pirmasis įrašas buvo grynas black metalas, o antrasis taip pat turi daug black metalo skambesio. Kas turėjo poveikio pasikeitimui? Ar pavargote nuo ankstesnės muzikos, kaip teigia „Paragon Records“?

Kai sukūrėme grupę, tai buvo revoliucinis liuciferiškas projektas, prieštaraujantis metalo muzikos standartams ir gyvenimo būdui. Vėliau pati ta revoliucija pasidarė norma, taigi teko imtis kažko kito, kad išliktume ištikimi savo vertybėms.

Naujojo albumo medžiagą įrašėte 1996 m., o išleidote jį tik po 10 metų. Kodėl nusprendėte tiek laukti?

18 dainų įrašinėjome dešimt ilgų metų, o išleidome tik devynias. Kažkokios ypatingos priežasties neįmanoma įvardinti, tiesiog buvome užsiėmę kitais reikalais. Prieš keletą metų vėl prisiminėme albumą ir pagaliau jis pasirodė. Galima sakyti, kad rezultatas daug geresnis, negu medžiaga, kurią buvome įrašę iš pradžių. Taigi taip atsitiko ne dėl kažkokio racionalaus plano, tiesiog taip viskas susiklostė.

Ar tas ilgas laukimas kompensuotas, ar kritikai ir fanai įvertino naująjį albumą? Keičiant muzikos stilių visados kyla rizika, kad kam nors tai nepatiks.

Na, teisybę pasakius, didelės auditorijos neturime, daugelis net nėra girdėję apie mūsų grupę, todėl apie žmonių lūkesčius nelabai ir reikėjo galvoti. Mes tiesiog dirbame ir žiūrime, kas iš to išeina. Keista, bet žmonės tikrai įvertino albumą. Mums tai malonu girdėti, tačiau labai didelės įtakos mūsų gyvenimams tas įvertinimas neturi.

Muzika – tai puikus būdas saviraiškai. Kokius pagrindinius dalykus BC siekia perteikti klausytojams? Tikrai nemanau, kad kuriate muziką tik dėl pramogos?

BLACK CRUCIFIXION grupė sukurta visų pirma sau patiems, o ne kitiems žmonėms. Tai hedonistinės tuštybės projektas, bet, žinoma, malonu, jei jį vertina ir kiti žmonės. Tačiau, kadangi iš grupės jokių pinigų neuždirbame, tai yra būdas išreikšti savo jausmus. Jeigu kas nors nusprendžia pasidomėti mūsų emocinėmis išdavomis, su malonumu galime pateikti jas ant lėkštutės ir net nusiųsti į artimiausią įrašų parduotuvę.

Ar galėtum papasakoti, kaip paprastai kuriate dainas? Iš kur kyla tamsios mintys ir idėjos? Kai kuriuos žmones inspiruoja vaikščiojimas gatvėmis, kiti minčių semiasi miške.

Idėjos man kyla nuolatos, dažniausiai, kai to mažiausiai tikiesi. Šiuo metu tai paprasta, nes galima jas tuoj pat paniūniuoti ir įrašyti, pvz., į mobilųjį telefoną. Devyniasdešimtaisiais buvo truputį sunkiau – visados bijojau pamiršti muzikos fragmentus, kuriuos sugalvodavau. Skubėdavau namo, kad galėčiau pakankamai greitai jas įrašyti. Dabar savo telefone aptinku garsinių failų, apie kuriuos net pamirštu.

Kai kuriems žmonėms muzika – tai hobis, kai kuriems ji – gyvenimo šaltinis. Kaip įvardintum savo ryšį su muzika, ką manai apie savo kuriamą muziką?

Na, tokios muzikos nekursi, norėdamas iš gautų pinigų susimokėti sąskaitas. Bent jau aš jaučiuosi labai laisvai dėl to, kad turiu normalų dienos darbą kaip gyvenimo šaltinį, o muzika man yra būdas išreikšti emocijas. Ir tikrai nejaučiu jokio pavydo CELTIC FROST dėl jų pasirinktos karjeros.

Jūsų puslapyje internete galima aptikti pastabą žmonėms, kurie parsisiunčia jūsų muziką vietoj to, kad ją pirktų. Kaip galėtum paaiškinti šį užrašą?

Asmeniškai aš moku už savo įrašus, todėl noriu, kad ir mano muzikos klausantys asmenys darytų tą patį. Ne dėl to, kad man labai reikėtų tų pinigų, tiesiog netikiu nemokamais dalykais. Prie šio albumo dirbome dešimt metų, taigi, jei kam nors jis patinka, tikiuosi, kad ir man tas žmogus parodys tam tikrą pagarbą. Tačiau, kaip ten bebūtų, tai kiekvieno asmeninis pasirinkimas.

Suomijoje tikrai daug metalo grupių. Ar galėtum paminėti kokių įdomių Suomijos metalo grupių, apie kurias žmonės galbūt dar negirdėjo?

Turbūt esu mažiausiai apie tai žinantis žmogus! Gal BLACK CRUCIFIXION?

Dėkui už pokalbiui skirtą laiką. Pabaigoje noriu palikti tau galimybę pačiam užduoti sau klausimą ir atsakyti į jį – gal praleidau kažką įdomaus?

Klausimas: Ką reikėtų daryti žmonėms, kurie neberanda metalo scenoje nieko naujo?

Atsakymas: Puikus klausimas :). Būdamas jų vietoje, eičiau į internetinę įrašų parduotuvę (www.paragonrecords.net / www.soulsellerrecords.com / www.primitivereaction.com) ir įsigyčiau BLACK CRUCIFIXION „Faustian Dream“ albumą. Tokiu būdu mano rankose atsidurtų albumas, kurį turi tikrai labai mažai žmonių.

BLACK CRUCIFIXION svetainė: www.paasto.com/bc.