Albumai
BELPHEGOR “Goatresch Fleischcult” – “kultivuokime” kūno kultą
Berods būsiu atradęs juodmetalio grupę, kuri visiškai atitinka mano iškrypusį skonį. Po užvedančio „Lucifer Incestus“ nutariau pasiklausyti šiemetinio grupės darbo ir nenusivyliau. Šis albumas gal net geresnis, nei „Lucifer…”. Bent jau man taip atrodo.
Pornografijos šįsyk mažiau (nors iš pusmetrinės erekcijos, puošiančios albumo viršelį, to nepasakysi), muzika dar įvairesnė ir, sakyčiau, netgi melodingesnė. Juntama deatho, kai kur net thrasho įtaka. Ar tik nenuėjo BELPHEGOR grupė IMMORTAL numintu keleliu? Bet asmeniškai man nuo to tik geriau. Toks stilių maišymas praplečia išraiškos galimybes, pagyvina muziką ir kas čia tokio, jei visi ims sakyti, kad tai jau nebe true? BELPHEGOR kaip buvo, taip ir liko pasiutę ekstremalai, sataniūgos su neišsenkančia fantazija ir juodu, kaip pats bliakas, jumoro jausmu.
Taigi, kokia dujinė ataka mūsų laukia po tais juokingais dainų pavadinimais? Pirmasis „The Cruzifixus Anus Dei“ intro ir greitas tempas, turintis savyje viską, kas man patiko praeitame albume – Helmutas demonstruoja savo neeilinius vokalo sugebėjimus, Sigurdo gitarų solo pakelia iki lubų ir numeta į kaimynų bulvių rūsį, o mušamieji, jei nepasisaugosi, priplos prie sienos – neatsiplėši iki albumo pabaigos. Tokį pat juodą darbą dirba ir „Bleeding Salvation“ bei „Fornicationium Et Immundus Diabolus“.
Toliau prasideda „Sepulture Of Hypocrisy“ ir klausant šį kūrinį mano apatinis žandikaulis lėtai lėtai išvažiuoja iš savo vietos. LĖTAS gabalas! Po kelių kosminio greičio kūrinių man tai – kaip šaltas dušas. Tempas „banguoja“ nuo lėto iki vidutinio, kuria kažkokią depresyvią nuotaiką, kas irgi šiaip nebūdinga black metalo scenai. Titulinis „Goatheisch Fleischcult“ pasižymi tempo kaitaliojimu nuo greito iki vidutinio. Kitas malonus dalykas, kuo dažniausiai pasižymi angliškai dainuojančios germanų kilmės grupės – dainas įmanoma suprasti net be bukleto. Pagirtina. O koks suvedimas! Toliau – „Swarm Of Rats“. Senas geras satanic bliakas su lengvai įsimenama pagrindine tema ir pasiutusiu priedainiu. „Kings Shall Be Kings“ prasideda lėtai ir įsivažiuoja į pabaigą… Albumą užbaigia „Festum Asinorum- Chapter 2“ outro, kažkiek panašus į praeito albumo outro, bet dėl to tikrai ne blogesnis.
Nežinau, kuo BELPHEGOR nariai galvoja – galva ar galvute, bet tas organas bent jau jų, o ne kitos grupės. Taip ir toliau!
Vertinimas 10/10
BELPHEGOR “Goatresch Fleischcult”
© 2005 Napalm Records
1. The Cruzifixus – Anus Dei
2. Bleeding Salvation
3. Fornicationium Et Immundus Diabolus
4. Sepulture Of Hypocrisy
5. Goatreich – Fleshcult
6. Swarm Of Rats
7. Kings Shall Be Kings
8. The Crown Massacre
9. Festum Asinorium /Chapt.2
Komentarai
Tai jau būtų headbangas kaip reikiant(:
^^ Ačiū! Ech… Pamatyti juos kada Lietuvoje…
Matai, vienareikmiškai to vetinti neapsiimčiau, bet yra kaip yra. O kas dėl pačios recenzijos, tai viskas yra gerai parašyta ir pakankamai įdomu skaityti. Man ir pačiam Belphegorai patinka.
A, dabar ir man aišku, kas tau užkliuvo. Aš nesakau, kad depresyvi atmosfera visai nebūdinga black metalui, bet rečiau, nei agresija ar psycho- horroras :))))
Blemba, nusišnekėjau ir aš. “Not his cup of tea” tas išsireiškimas. Nu esmė aiški.
Kaip sakoma “not his cup of coffee” tikriausiai.
Pala pala, atsiprašau truputi nesąmonė gavosi. Visai ne tą citatą papeistinau ir tik dabar pamačiau. Štai kas man užkliuvo:
“…kuria kažkokią depresyvią nuotaiką, kas irgi šiaip nebūdinga black metalo scenai.”
Na, nepypavotis atėjau, bet norėjau pastebėti fakto klaidą ir viskas.
Aha!!!! Tiesiog laukiau, kada ateisi ir išpizdavosi
“Tempas „banguoja“ nuo lėto iki vidutinio, kuria ”
((((: Čia gerą bajerį skėlei. Iš kur tokia informacija?
Sepulture…hypocrisy…The crown…Massacre …bleeding salvation…fleshcult..cia atsititkinumai ar cia jie kazkokia ideja kelia ?….
…tiksliau “labiausiai”.
Nu Belphegor niekada nebuvo grynas true blackas, jei jau taip. Swarm of Rats man labiau patiko dėl savo priedainio. Kvailokai skamba, bet labai įsimenantis.