BEHEMOTH Lietuvoje. Geriau vėliau negu niekada…

Koks buvo brolių lietuvių nusivylimas, kai pavasarį paaiškėjo, jog legendinė Lenkijos Black/Death grupė Behemoth neįtraukė Lietuvos į savo koncertio turo maršrutą. Kiek koncertus organizuojančių žmonių buvo prakeikti ir apkaltinti nesugebejimu organizuoti gerų grupių pasirodymus. Na, ko gero čia kiekvieno asmeninis reikalas spręsti kas, jo nuomone, teisus, o kas kaltas. Bet pamirškime pavasarį. Neapraėjo nei pusmetis, ir Lietuvos sunkiosios muzikos gerbėjai buvo nudžiuginti žinia apie numatomą Behemoth atvykimą.

Čia negalima gailėti gerų žodžių organizatoriams, kurie sugebėjo įkalbėti žymiuosius Lenkijos muzikantus pakeliui iš Latvijos į gimtinę užsukti ir į Vilnių. Neskaitant Behemoth, renginyje groti turėjo svečiai iš Latvijos Neglected Fields (tai jau trečias jų pasirodymas Lietuvoje šiemet) ir dar du mūsų tevynainių kolektyvai. Kaip vėliau paaiškėjo, šią privilegiją iškovojo Anykščių pagonys Dissmimulation ir gana senokai ant scenos matyti Runation.

Kalbant apie renginio vietą ir laiką, galima atrasti ir privalumų ir trukūmų. Kitaip sakant, šio renginio privalumas buvo jo vieta, o trūkumas – laikas. Kadangi koncertas vyko sekmadienį, buvo pažadėta, kad jis prasidės anksti, ir taip pat anksti baigsis. Bet… Lietuvoje yra tradicija kad renginiai vėluoti tiesiog privalo. Ne išimtis ir šis kartas. Koncertas turėjo prasidėti 18:00 ir baigtis apie 22:00, kad visi ne Vilniaus miesto gyventojai galėtų spėti į gimtinę vežančius autobusus bei traukinius. Kad ir kaip gaila, visgi šie gražūs norai įgyvendinti nebuvo. Koncertas prasidėjo pavėlavęs daugiau nei valandą, o baigės prieš vidurnaktį. Taigi po renginio galima buvo pastebeti asmenis ieškančius nakvynės Vilniuje arba transporto grįžti į gimtuosius miestus ir kaimus, bei dėjuojančius dėl rytojaus darbų ir mokslų, į kuriuos jiems nepavyks atvykti laiku.

Kalbant apie renginio vietą, dauguma pritars, kad sunku buvo surasti ką nors geresnio: graži teritorija aplink pastatą, jauki salė, baras, kuriame buvo pardavinėjamas nebrangus alus ir kiti gėrimai. Maloniai nustebino ir netikėtas publikos kultūringumas. Šį kartą net greitosios pagalbos kviesti nereikėjo. Niekas nesimušė, niekas nieko nelaužė, nekėlė jokių incidentų. Netgi alkoholio vartojimas buvo gana rafinuotas: nesimatė nukritusių ir miegančių girtų amenų, niekas nelaistė kampų savo skrandžio turiniu.

Kiek teko girdėti prieš koncertą, pirmi turėjo groti Dissimulation. Tačiau gavosi taip kad pirmi grojo Vilničiai Runation. Negalima slėpti fakto, kad nemaža dalis metalinės muzikos gerbėjų sužinoję apie šios grupės pasirodymą renginyje ištarė šiuos žodžius: “O jie čia prie ko?”. Tačiau yra kaip yra, ir ši grupė gavo privilegiją groti kartu su Lenkijos metalo dievukais. Ši grupė jau senokai nesivaideno Lietuvios sunkiosios muzikos padangėja. To priežastys – narių kaita grupėje. Taigi publika turėjo galimybę pirmakart išvysti šia grupę su nauju vokalistu. Debiuto baimė įtakojo ir pasirodymo kokybę: naujasis vokalistas scenoje atrodė kiek susikaustęs, ir tik įsibėgėjus pasirodymui truputi atsipalaidavo. Dalis publikos palaikė grupę, dainavo senas dainas kartu su ant scenos esančiais muzikantais. Tačiau nemažai buvo ir tokių, kurie buvo visiškai pasyvūs ir abejingi grupės pasirodymui. Apie grojimą galima pasakyt tiek: narių pasikeitimas grupei išėjo į naudą. Su nauju vokalistu muzika skamba daug gyviau. Taip pat gražiai dera ir moteriškas balsas. Tačiau ant scenos vienu metu buvo labai daug žmonių ir tai tikrai nepridėjo pliusų grupės pasirodymo kokybei.

Na, o antieji ant scenos pasirodė Anykčių Pagan/Thrash atstovai Dissimulation. Publikos nuotaika iškart pasikeitė: jau buvo galima matyti “Plaukų Šou” įvairiose salės vietose. Abejingų buvo nedaug. Grupė pagrojo tikrai stipriai ir nuoširdžiai. Pagoniški tekstai ir pikti gitaros rifai vertė klausytojų galvas judėti pirmyn ir atgal. Tačiau teko girdėti, kad kartais gitara nepataikydavo į ritmą, ir tai kažkiek atsiliepė grojimo kokybei. Taip pat kiek juokingai skambėjo gitarosto pasisakymas į mikrofoną: “Dievas yra ubagas ir durnius”. Idomu kurį dievą jis turėjo omeny?
Atgrojus Lietuvos atlikėjams – atėjo eilė pasirodyti užsieniečiams. Prieš koncertą iš organizatorių pusės teko girdėti organizatorių frazę “nebūtume leidę jiems grot, jeigu Latvijos rinktinė būtų laimėjusi prieš Lietuvą Europos krepšinio čempionate”. Tačiau Lietuvos atstovai krepšinio aikštelėje pasirodė gana nepraistai, ir kolektyvui Neglected Fields visdėlto teko lipt ant scenos ir įrodyti, kad sunkia muzika latviai groja geriau nei žaidžia krepšinį. Ir tai jiems pavyko puikiai. Muzika buvo stipri, atlikimas techniškas ir malonus ausiai. Nors ši grupė šiemet jau trečią kartą pasirodo lietuvos scenoje, net ir buvusiems abiejuose senesniuose koncertuose buvo malonu išgirsti juos dar kartelį.

Na ir pagaliau atėjo metas tam, dėl ko šis renginys ir buvo organizuotas. Behemoth pagaliau groja lietuvoje. Kiek ilgesnis nei įprasta garso patikrinimas ir reguliavimas davė laiko publikai susirinkti į salę. Visi buvo nusiteikę pamatyti kažką nepakartojamo. Ir nenusivylė. Su pirmuoju kūriniu “Antichristian Phenomenon” prasidėjo nepakartojamas energijos, pykčio ir agresyvumo šou. Jis buvo pasivairintas ugnies putimu, tačiau ne taip įsimintainai, kaip kad kituose šalyse, kur galimybės atlikti visus specialiuosius efektus yra daug palankesnės. Kalbant apie garsą – jis labai skyrėsi nuo prieš tai grojusių grupių. Instrumentai skambėjo daug galingew, o vokalų partijų įgarsinimas buvo tiesiog įsimintinas ir nepakartojamas. Behemoth pagrojo keleta senesnių kūrinių, tačiau dauguma dainų buvo iš albumų “Thelema 6″, “Zos Kia Kultus” ir netrukus žadančio pasirodyti naujojo albumo. Nepaisant to, publika labiausiai laukė ir šilčiausiai palaikė žymūjį grupės kūrinį “Decade Of Therion” iš albumo “Satanica”.

Apie 23:30 koncertas pasibaigė. Visi, pilni malonių prisiminimų, patraukė namo. Ir tik svečiai iš kitų miestų ieškojo nakvynės, arba transporto grįžti namo Juk rytoj daugumos laukia darbai, mokslai, studijos ar kitokie kasdieniai užsiėmimai.