BATTALION: „Thrash metalas niekada ir nebuvo miręs“

Tapę absoliučia festivalio „Velnio akmuo“ sensacija 2010-aisiais, šveicarai BATTALION nusprendė nepamiršti savo pačios geriausios palaikymo komandos ir savo pirmo grupės istorijoje europinio turo metu lapkričio 8 d. užsuko į Vilnių. Su BATTALION gitaristu ir vokalistu Silvanu Etzenspergeriu smagiai pasikalbėjo radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laidos vedėjas Gedas.

Smagu jus vėl matyti Lietuvoje! Jei neklystu, tai yra pirmasis jūsų savarankiškas turas. Koks jausmas rengti savo turą?

Silvanas: Nuostabu. Mes viską padarėme savo jėgomis be jokios paramos iš įrašų kompanijų. Kai kuriose vietose pasidalinome scena su kitomis grupėmis. Tai sunkus darbas ir jį nuveikė mūsų vadybininkas. Labai smagu pakeliauti ir pademonstruoti savo muziką žmonėms pirmą kartą. To laukėme jau penkerius metus.

Lietuvoje esate ne pirmą kartą. Kokie atsiminimai išlikę iš festivalio „Velnio akmuo“?

Buvome ten 2010 metais. Buvo nuostabu. Mes grojome kažkur 1-2 valandą dienos ir tikrai nesitikėjome, kad susirinks daug žmonių. Bet žmonių buvo labai daug, visi buvo pašėlę, todėl mums tai buvo nepakartojamas potyris.

Kaip manai, kas sugrąžino thrash metalą į metalistų ausis?

Geras klausimas… Na, visų pirma, yra gerų naujų grupių, kurios viską pradėjo: EVILE, BONDED BY BLOOD. Negaliu tiksliai atsakyti, bet manau, kad thrash metalas niekada ir nebuvo miręs. Jame svarbiausia yra muzika, žmonėms koncertuose yra įdomi tik muzika. Nesvarbu, kaip tu apsirengęs. Turbūt tokia ir yra priežastis – muzika. Ir tik muzika.

Kiek svarbu thrash metalo grupei palaikyti 9-ojo dešimtmečio įvaizdį? Ir kaip atskirti pozą nuo tikros aistros anų laikų thrash metalui?

Manau, kad jei rengiesi 9-ojo dešimtmečio mada, lengviau parsiduoti įrašų kompanijai, nes tokiu atveju visiems aišku, ką groji. Jei kalbėtume apie mus, tai mes esame tarsi mišinys: du iš mūsų atrodo kaip 9-ojo dešimtmečio metalistai, o du – visiškai ne. Man visiškai nusispjaut, kaip kas atrodo: ar su ilgais plaukais, ar su trumpais. Jei muzika yra gera, renkis kaip nori. Kai einu žiūrėti koncerto, matau pačią grupę, o ne jos aprangą. Jei muzika yra galinga, man apranga tikrai nerūpi.

Nors Lietuvoje viešite ne pirmą kartą, negalėčiau pasakyti, kad Lietuvos metalistų visuomenėje esate labai gerai žinoma grupė. Prisimink tuos laiku, kai kūrėtės, papasakok apie pačią BATTALION pradžią.

Aš, mano brolis (Cyrilas Etzenspergeris, – aut. past.) ir Samas pagrodavome kartu. Iš pradžių norėjome tiesiog kažką groti, bet ilgainiui pradėjome į viską žiūrėti kur kas rimčiau, o tada nusprendėme suburti grupę. Sukūrėme pirmąsias dainas – brolis atsinešė savo rifus, aš – savo, Samas irgi kažką atsitempė saviškes. Taip 2006 metais gimė mūsų pirmas demo įrašas „The Fight For Metal“. Pradėjome koncertuoti Šveicarijoje, žmonėms patiko mūsų muzika. Vėliau sukūrėme ir praeitais metais išleidome „Underdogs“. Mums tai pirmas tikras albumas, jis užaugo su mumis. Žingsnis po žingsnio. Prireikė šiek tiek laiko, kad suprastume, kuria kryptimi nori eiti toliau.

Kodėl nusprendėte persivadinti iš CORPUS DELICTI į BATTALION?

Tu tai žinai??? Šiaip daug grupių (aš žinau bent 3 ar 4) vadinasi BATTALION. Mums tiesiog nepatiko CORPUS DELICTI pavadinimas. Kiekvienas iš mūsų suprato, kad toks pavadinimas yra mėšlas (juokiasi). Važiavome į vieną koncertą ir klausėmės SAXON albumą „Killing Ground“. Ten yra daina „Deeds Of Glory“, kurioje dainuojama: „Battalions of steel on charging white stallions“. Aš pasiūliau pasivadinti BATTALIONS OF STEEL, nes CORPUS DELICTI yra mėšlas. O Samas tada sako: „O gal tiesiog BATTALION?“ Kurį laiką pasvarstėme šį variantą ir nusprendėme pakeisti pavadinimą. Aš paieškojau internete ir radau, kad jau yra taip besivadinančių grupių, bet ai, nusiš…kt!

Na, thrash metalo grupei toks pavadinimas tinka…

O taip. Bent jau džiaugiuosi, kad nebesivadiname CORPUS DELICTI (juokiasi). Be to, CORPUS DELICTI muzika buvo visiškai kitokia, nei dabartinė. Mes tiesiog pasigrodavome visokią kvailą muziką, todėl jau norėjosi performuoti grupę, jos pavadinimą, muziką. CORPUS DELICTI nebuvo išleidusi jokio demo įrašo, jokio CD. Tebuvo tik pačių sukurta muzika, grojama repeticijų kambarėlyje, menkučiai koncertai.

Bet nariai juk liko tie patys.

Tie patys: aš, mano brolis ir Samas pradėjome groti kartu mokykloje. CORPUS DELICTI nebuvo rimta grupė. Kartais mano brolis pagrodavo bosine gitara, kartais – aš. Man grupės pradžia yra „The Fight For Metal“ įrašas 2006 metais.

Ketveri metai skiria jūsų pirmą darbą „The Fight For Metal“ ir albumą „Underdogs“? Kodėl prireikė tiek daug laiko?

Gal per daug gėrėme? Aš nežinau. Tiesiog užtruko. Mums patiko kurti dainas, jas groti. Viską darėme labai neskubėdami ir atsipalaidavę.

Pakalbėkime apie „Underdogs“. Šio albumo viršelis yra labai senamadiškas. Kas yra šio viršelio idėjos autorius ir ką ją realizavo?

Esu didelis SAXON gerbėjas. Apsilankau JUDAS PRIEST, MOTÖRHEAD, SAXON puslapiuose, žiūrėdamas, kas yra jų albumų viršelių autoriai. SAXON tinklalapyje buvo nuoroda į „Studio 54“, kurie sukūrė SAXON albumų „Killing Ground“, „Crusader“, „Metalhead“ piešinius. Juos piešia dailininkas Paulas Reymondas Gregory, sukūręs SAXON, MOLLY HATCHET ir kt. viršelius. Jis turėjo nepanaudotų piešinių. Kaip tik vienas piešinys vadinosi „Metalhead“ ir, man atrodo, kad jis buvo skirtas albumui „Metalhead“, bet SAXON pasirinko kitą P. R. Gregorio piešinį. Aš pamaniau, kad ana iliustracija puikiai tiktų mūsų muzikai. Susisiekėme su P. R. Gregoriu, jis mums pasiūlė labai gerą sandorį, nes mes esame nežinomi, neturime daug pinigų. Taigi pasirinkome šį piešinį ir tuo labai džiaugiuosi, nes jis mums tinka idealiai.

Ar tai yra ranka pieštas viršelis?

Taip, piešinys yra ranka pieštas. Jei neklystu, jis piešia juos pieštukais.

Tragiška Cyrilo netektis (C. Etzenspergeris nusižudė 2010 m., – aut. past.) privertė atlikti tam tikrus pakeitimus BATTALION grupės sudėtyje. Dabar jūs turite gitaristą Claudio. Kaip jis pritapo prie grupės? Ar jis atsinešė kažką savito į BATTALION dainų kūrybą?

Jis pritapo idealiai, nes jis mėgsta tą pačią muziką, yra geras, rimtas žmogus. Claudio labai gerai groja soluotes. Man tai labai patinka, nes jo soluotės skamba puikiai, bet kartu ir nekenčiu to – jis groja kur kas geriau už mane (juokiasi). Grupėje jis nuo birželio, todėl praėjo labai nedaug laiko ir sunku dar ką nors pasakyti. Bet jo soluotės yra tikrai labai geros!

Kaip jūs susiradote Claudio?

Rašinėju Facebooke, nors nesu šito dalyko gerbėjas. Visgi esu grupės muzikantas ir turiu dalyvauti Facebooke. Claudio lankėsi daugybėje mūsų koncertų ir kartą pažiūrėjau jo Facebook profilį, kuriame buvo „Flying V“, „Hamer“, Jameso Hetfieldo gitaros. Pagalvojau, kad gal reikėtų pasikviesti perklausai. Nesitikėjau kažko ypatingo, netikėjau, kad jis mokės groti ką nors iš mūsų kūrybos, bet pasirodė, kad jis moka groti kiekvieną mūsų dainą! Be to, Claudio yra puikus žmogus, mes gerai pasikalbėjome. Paskui palydėjome jį į stotį ir, jį išlydėjus, dar stotyje pasakiau Samui: „Aš noriu, kad šis vyrukas grotų mūsų grupėje. Nėra reikalo daugiau ieškoti“. Samas atsakė, kad jis galvoja taip pat ir kad belieka tik tikėtis, kad to paties nori ir Claudio (juokiasi).

Pranešėme jam, kad padarysime dar vieną pagrojimą. Kai grojame, paprastai mes negeriame. O jis tada atėjo groti ir rado stalą, nukrautą alumis. Sako: „Man pasirodė, kad jūs negeriate“. O mes jam atsakėme, kad šiandien negrosime, o tiesiog norėjome paklausti, ar nenorėtų jis prisijungti. Jis neprieštaravo ir mes kartu gerai palakėme (juokiasi). Mums labai pasisekė, kad Claudio prisijungė prie mūsų.

Kaip dėl naujos BATTALION muzikos?

Aš su Samu esame sukūrę dvi naujas dainas, kurias grojome ir šį vakarą: „Possessed By Satan“ ir „Dead Men Tell No Tales“. Dar dirbame su daug kitos medžiagos, bet nieko konkretaus dar nėra. Mes jau užsakėme studiją kitais metais ir mūsų naujas CD išeis maždaug kitų metų rudenį.

Smagu tai girdėti! Kokie būtų tavo paskutiniai žodžiai Lietuvos metalistams, šiandien Vilniuje jus mačiusiems jau antrą kartą?

Jūs nuostabūs! Šį vakarą jūs užkariavote mano širdį. Nuostabi publika, neįtikėtini žmonės. Šį vakarą buvo vienas geriausių mūsų koncertų. Prieš atvažiuojant mačiau, kad Facebooke į mūsų koncertą užsirašė 150 žmonių. Nelabai pasitikiu Facebooku ir panašiu mėšlu, todėl galvojau, kad ateis 50-60 žmonių. „Velnio akmenyje“ buvo pasiutusi publika, bet šį vakarą visi buvo dar labiau pašėlę. Oho! Jei kiekvienas koncertas būtų toks, aš namuose Šveicarijoje gerčiau ir dėčiau skersą ant visko! (juokiasi).

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.