AVERSE SEFIRA et cetera Leedse – stabų liūtis

Kai pasklido gandai, kad GAAHLGOROTH leisis į Europos turą, širdis nesuvirpėjo, mat pastarieji jau buvo matyti prieš gerus metus, o be išspirto įkūrėjo man jie žiūrėtųsi sunkiai. Visgi kai buvo paskelbta, kad prie turo prisijungė Teksaso blekeriai AVERSE SEFIRA, pagalvojau: „Velniai nematė!“ – ši grupė jau ilgą laiką yra antra-trečia klausomiausia black metalo komanda ir kito karto, kai jie svečiuosis Europoje, gali tekti laukti pakankamai ilgai. Kaip tarėm, taip ir padarėm – lapkričio 28-ąją aš ir black metalo kolega Maksas keliaujame blasfemijon.

Su kolega nusprendėm, kad Leedsas nuo Liverpoolio skiriasi dviem esminiais faktoriais: mergos – gražesnės, bet alus – brangesnis. Nežinau, kuris būtų svarbesnis, jei tektų rinktis. Kaip bebūtų, nešvaistę pinigų neaiškios kilmės kasdieninei duonai, patraukėme iki „Rio“ klubo, kur būriavosi įvairaus plauko publika: nuo pusmetrinę skiauterę, DISFEAR ir DARKTHRONE „našyfkes“ turinčio black metalo panko, kuris Lietuvoje būtų pasmerktas paragauti asfalto, iki pražilusio senolio su 8 dioptrijų akiniais. Eilėje stovėjo apie 100 žmonių.

Pirmi tą vakarą turėjo groti ARTISIAN. Grupe anksčiau nebuvau domėjęsis, taigi likau šiek tiek nustebęs, kai ant scenos užsiropštė penkios „metaliovos“ laputės. Muzika buvo pusė velnio – įprastas black/death. Jei grotų vyrai, būtų galima klausyti. Viską gadino už Vyšnią daugiau lašinių turinti vokalistė ir moteriškai tipiška jos poza („mes esame visiškai moteriška metalo grupė, todėl nusipirkite mūsų atributikos“; spėju, daug kas taip ir padarė). Kažkokie trys idiotai poginosi visą pasirodymą, o į mano prašymus parodyti papus buvo atsakyta tik fuckoffais ir keiksmais, nors kolega teigė, kad vėliau tai beveik įvyko. Mėgti grupę už vien moterišką sudėtį? Ne, dėkui.

Pagal planą dabar turėjo šturmuoti AVERSE SEFIRA. Hm, tik vienas mikrofonas, kitoks corpsepaintas… Kažkas ne taip. „Hello, we are ARTISIAN“. Ah, supratau, visgi bus keturios grupės. Tikrieji ARTISIAN grojo pakenčiamai, bet vėlgi nebuvo sceninio vaizdo, kuris man yra stipriai svarbus, – bosistas mūvėjo lateksines kelnes, grojo vienu pirštu ir šiaip priminė Marilyną Mansoną, gitaristo šukuosena buvo kaip Biliūno prieš 2 metus, kažkokie dirbtini \m/ penkiems prie scenos stovintiems žmonėms ir nulis sukeltų emocijų. Nejauku jiems ant scenos.

Gerai, po nieko vertos, bet reikalingos pradžios – mano lauktieji AVERSE SEFIRA. Tikėjausi daug. Buvo sugroti 4 gabalai, iš kurių atpažinau du: „Vomitorium Angelis“ ir „Shower of Idols“. Abu – iš paskutinio albumo. Būtų sunku nupasakoti, kas vyko, nes tai reikia patirti. Nulis rokenrolo, daug ironiško neverbalinio komunikavimo, atmosferos ir technikos. Jokių švarių gitarų, saldžių melodijų – tik liguisti rifai ir sunkiai suvokiama dinamika. Porą sykių pabandžiau ir galvelę krustelėti, bet kažkaip nejaukiai išėjo, tai liko tik stovėti, žiūrėti ir bandyti suprasti, kas ten vyksta. Šitas pasirodymas „išdulkino“ protą, tikrai buvo vienas geriausių matytų, jį verta palyginti su anksčiau savo kailiu patirtais INACANTATION ir WATAIN koncertais. „Tūso“ prie scenos nepastebėjau, nes dėmesys buvo sukoncentruotas kitur.

Po šitokio intensyvaus instinktų lygio Pasąmoninio Teroro – laikas šiandienos „gviazdoms“. Iš esmės buvau radikaliai skeptiškas, taigi GORGOROTH turėjo atrodyti tikrai gerai (pavadinčiau tai „į masės ašį išekstrapoliuotu subjektyvumu“), jeigu vis tiek sugebėjo padaryti įspūdį. Pastarasis turbūt buvo kažkiek užgožtas AVERSE SEFIRA koncerto, nes didelę norvegų pasirodymo dalį mintys sukosi apie amerikonus. Kaip suskaičiavom, buvo sugrotos tik šešios ar septynios dainos (atpažinom šias: „Procreating Satan“, „Incipit Satan“, „Carving the Giant“, „Profetens Åpenbaring“, o kitos – iš dvejų paskutinių albumų; gal pakvips teismu ir dėl nesavos kūrybos grojimo?). Na, šiauriečių šou, mano akimis, buvo per daug rokenrolo ir viskas labai šabloniška (tiksliau apibūdintų angliškas žodis „patterned“) – kuris nors narys atsitraukia atgal, tada gretimai stovintis užima jo vietą ir pirmasis atsistoja antrojo vieton. Ir taip kas pusę minutės. Toks forsavimas negali nesukelti šypsenos. Geriausia vieta – kai būgnininkas pametė ritmą ir visa grupė nustojo groti. Kingas metė stiklinę vandens bembačiui veidan, o jis nieko nesuprato! Tada pasirodymas ir nutrūko. Du muzikantai buvo skusti ir vyko žiaurus 20-30 žmonių moshingas, atrodęs beveik absurdiškai. Visgi įvertinimas teigiamas, bet neprilystantis GORGOROTHams per „Brutal Assault 2007“. Garsas salės gale per visą koncertą buvo neblogas.

Toliau beveik gavau snukin už tai, jog, bepasakodamas savo įspūdžius kažkokiam vietiniam skustam metalistui, Gaahlą pavadinau gėjum („You are a fucking teenager, if you believe everything you find on the fucking internet“; jis pasakė tiesą, negaliu pykt) ir aštuonios valandos šalčio lauke, laukiant pirmo rytinio autobuso atgal. Mintys toliau analizavo AVERSE SEFIRA. Gerai, kad Leedso statybose nėra apsaugos ir prašalaičiai gali rasti užuovėją…

P.S. Tos mergiliankos vadinasi SEVERED HEAVEN. Viena iš gitarisčių – tikrai graži. Kita grojo labai techniškai.

P.P.S. Išėjo ne 666 žodžiai. Kitą kartą pasistengsiu labiau.