AUTUMNAL svarbiausi yra jausmai

Renatos Drukteinytės (Fotogriausmas.lt) nuotr.

Šiandien, kai kas antra grupė rėkia, esą perkuria autentišką senosios mokyklos metalo dvasią (kas realybėje tikrai atrodo apgailėtinai), Ispanijos doom metalistai AUTUMNAL to neteigia. Jie tiesiog tai groja. Kas lankėsi klubo „Pikuolis“ surengtame AUTUMNAL koncerte Vilniuje, kur jie dalijosi scena su WOE UNTO ME, EREB ALTOR ir SATURNUS, galėjo savo akimis ir ausimis įsitikinti, kaip stipriai ir įtaigiai AUTUMNAL atkuria 9-ojo dešimtmečio šlovingąją doom metalo aurą. Po koncerto su AUTUMNAL gitaristu Julio Fernandezu susėdo pakalbėti radijo stoties „Start FM“ metalinės muzikos atnašautojai „Audronaša“.

Pradėkime pokalbį nuo muzikos, kurią grojate. Doom metalas išgyveno savo aukso amžių dešimtojo dešimtmečio viduryje. Kiek jūs buvote įsitraukę į scenos judėjimą tuo metu?

Pradėjome groti 1997 m. ir klausėmės pagrindinių grupių: MY DYING BRIDE, ANATHEMA ir kt. Mums svarbios mūsų ištakos, bet savo muzikoje naudojame ir daug kitų elementų, kuo labai didžiuojamės.

Ar prisimenate tą laiką, kai atradote doom metalą?

Visi klausėmės įvairios muzikos, bet mus visus vienijo meilė doom metalui: CATHEDRAL, ANATHEMA, MY DYING BRIDE… Jautėme, kad dar ne viskas yra atrasta, todėl nusprendėme patys groti ir sugerti visus jausmus, kurie anuomet mus supo.

Sakyčiau, kad 2 albumai per 17 grupės gyvavimo metų nėra labai daug :). Kas lėmė tokį nedidelį jūsų albumų skaičių?

Pagrindinės priežastys buvo pinigai ir atstumas. Be to, niekur ir neskubėjome, mėgavomės muzika. Niekada neišsiskirstėme. Leidžiame albumą tik tada, kai manome, kad jis jau pribrendo ir kad jam pakanka idėjų. Svarbu ne išleisti albumą kas trejus metus, bet išleisti jį tada, kada jis tikrai turi pasirodyti.

Kaip jums patiems atrodo, ar nėra sunku išlaikyti gerbėjus, kai taip retai pasirodo jūsų albumai?

Taip, tikrai sunku. 2007 m. pagrojome su KATATONIA ir po to labai ilgai nesirodėme, todėl netekome daugybės gerbėjų. Su nauju albumu mūsų gerbėjų skaičius ėmė augti ir mes viską pradėjome iš pradžių. Bet mes dėl to neišgyvename. Mums svarbiausia, ne kiek metų prabėgo, o mūsų muzika. Nuolatos gastroliuojame su puikia kompanija: ISOLE, EREB ALTOR, SATURNUS ir daug kitų grupių. Jaučiame, kada ateina tinkamas metas leistis į kelią, ir žmonės visada yra su mumis. Tai yra šaunu!

Šiandien pastebimas polinkis į doom metalą įpinti stonerio elementų. O štai AUTUMNAL sukuria dešimtojo dešimtmečio atmosferą, išvengdami visų šiuolaikinių madų. Kaip jūs to išvengiate?

Kartais pagalvoju, kad doom metalą kurti mums išeina savaime, nes tai visų mūsų bendras pomėgis. Pvz., aš labai mėgstu metalcore, bosistas mėgsta klasikinį heavy metalą, vokalistas dievina PINK FLOYD. Visa tai mes panaudojame, bet tikrai negalvojame, kas dabar yra madinga ar kokia turėtų būti mūsų muzika. Mums svarbiausia tai, ką jaučiame.

Stereotipas sako, kad doom metalas turi būti kuriamas niūrioje vietovėje, iš dangaus kliokiant lietui. Ką tokio slegiančio randate Madride, kad kuriate tokią muziką?

Svarbiausia remtis tuo, ką jauti viduje. Nesvarbu, kas tave supa, svarbu, ką jauti. Nesvarbu, ar esi Maroke, ar Ispanijoje, ar Švedijoje. Svarbiausia yra žmogaus jausmai. Javieras (vokalistas J. de Pablo, – red.) ir visi mes jaučiame tai, ką sudedame į savo dainų žodžius ir tam tikra prasme mes nuolatos tyrinėjame patys save, bet tikrai ne mus supančią aplinką.

Ispanijos doom metalo scena dažnai yra nuvertinama, nors jūs turite tikrai gerų doom metalo grupių: AUTUMNAL, HELEVORN, ORTHODOX ir t. t. Kodėl, tavo manymu, Ispanijos doom metalo scena lieka nepastebėta pasauliniame kontekste?

Taip yra todėl, kad Ispanija nėra tinkamiausia vieta doom metalui. Turime thrash, heavy, power metalo, bet į doom metalą yra sudėtinga įsiklausyti, jei nesupranti, kad svarbiausia ne tai, kas tave supa, o tai, ką jauti savo galvoje ir širdyje. Doom metalas dažnai yra atliekamas tų grupių, kurios… negroja doom metalo. PINK FLOYD groja doom metalą, nes jie tyrinėja savo vidų ir tai perkelia į savo dainas! Doom metalas yra ne muzika, o jausmai ir tai, kas vienija žmones. Štai mūsų atveju tai ir yra doom metalas.

Albumui „The End of the Third Day“ pergrojote SUPERTRAMP „Don’t Leave Me Now“. Kodėl pasirinkote būtent šią dainą?

Mes visi klausomės klasikinės 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečio muzikos, o SUPERTRAMP yra viena svarbiausių grupių mūsų gyvenime. „Don‘t Leave Me Now“ suteikė kaip tik tuos jausmus, kurių reikėjo albumui. „Nepalik manęs lietui lyjant, atsirėmusio nugara į sieną“ – tai yra doom metalas! Nors muzikine prasme tai nėra doomas, bet galime šiuos jausmus perkelti į metalinę muziką. Tai būtent tai, ką ir kalbėjau – svarbiausia yra ne muzika, o jausmai.

Ar tarpusavyje diskutavote, kurią dainą pasirinkti, o gal šis sprendimas buvo priimtas kurio nors iš grupės narių?

Mes kalbėjomės apie perdirbinį ir galvojome apie daugelį grupių, kai staiga visi supratome, kad tai bus SUPERTRAMP. Mes visi mėgstame „Don‘t Leave Me Now“ ir ji buvo pasirinkta savaime. „Velnias, ji perkūniškai gera daina!“, pagalvojome.

Pokalbio pabaigai – sunkiausias klausimas. Kiek metų liko iki kito AUTUMNAL albumo?

O dieve… Mes jau kuriame naują muziką, bet prieš akis laukia įdomių koncertų, tokių kaip „Doom Over London“, kuris įvyks 2016 m. kovą. Kai sugrosime visus suplanuotus koncertus, tada sėsime įrašinėti albumo, bet tai gali užtrukti dvejus ar pusantrų metų. Kaip ir sakiau, mes niekur neskubame. Mums svarbiausia yra turėti idėjų ir surasti tinkamą vietą ir tinkamą laiką albumą įrašyti. Net jei sulauksime 50 ar 60 metų, mes vis tiek niekur neskubėsime.

Šiandien jau baigėte savo pasirodymą. Kokius prisiminimus apie Lietuvos publiką parsivešite iš mūsų šalies?

Atsakyti į šį klausimą nesunku. Kol kas iš viso sugrojome tik 6 koncertus, o šitas buvo šeštasis. Publika buvo nuostabi, salė didžiulė, scenos technikai – tikri profesionalai. Mes daugiau nei didžiuojamės, kad pagrojome Lietuvoje. Jė!