ATROCITY - einantys eksperimentų keliu

„Vienas vokietis – filosofas, du vokiečiai – aludė, trys vokiečiai – sunkioji pramonė, keturi vokiečiai – pasaulinis karas, penki vokiečiai – ATROCITY!“ – tokiu šūkiu savo svetainėje pasitinka vokiečių metalo grupė ATROCITY.

ATROCITY – tai 1985 m. Ludvigsburge, Vokietijoje susiformavusi death metalo komanda, per ilgą savo gyvavimo laikotarpį pasižymėjusi nuolatiniu eksperimentavimu, kūrybingumu ir muzikiniais ieškojimais. Išleidę demo „Instigators“ (1988) ir EP „Blue Blood“ (1989), ATROCITY debiutinį albumą „Hallucinations“ pristatė 1990 metais. Šis albumas sudrebino visą pogrindžio sceną ir parodė, kad Vokietijoje užgimė death metalo pionieriai, pasiruošę užkariauti sceną eksperimentiniu death metalu. Albumas dar ir dabar tarp death metalo fanų vertinamas kaip klasikinis šio stiliaus darbas. Jame derinamas tradicinis paskutiniojo praeito amžiaus dešimtmečio death metalas su technika. Šio albumo dainos pasižymi brutalumu, girdima ir progressive metalo elementų – kaitaliojamas tempas, kompozicijos sudėtingos ir nenuspėjamos.

Po sėkmingo albumo pristatymo turo ATROCITY pateikė klausytojams naują darbą – „Todessehnsucht“ (1992), kuriame klasikiniai death metalo elementai puikiai integruojami į šiuolaikinio skambesio muziką. Albume dainuoja ir keturi operos solistai. Su šiuo albumu ATROCITY pagarsėjo kaip įvairiapusiai sudėtingų kompozicijų kūrėjai. Tamsia, agresyvia ir beprotiška atmosfera pasižymintis „Todessehnsucht“ sužavėjo death metalo klausytojus puikiu būgnininko darbu bei pamišėlišku Alexo Krullo vokalu. Po šio darbo grupė nusprendė eiti drąsesnių eksperimentų keliu.

1994 m. išleistame albume „Blut“ jau vyravo vampyrų tematika, klausytojai buvo pakviesti į kelionę po baugias ir paslaptingas Transilvanijos apylinkes. Tokios atmosferinės dainos, kaip „Blood“, „Leichenfeier“ ar ethno baladė „Calling the Rain“ parodė ATROCITY unikalumą metalo scenoje. Grupė mėgaujasi dviprasmiais tekstais ir tamsiomis užuominomis. Albumas jau nebėra iš tų darbų, kuriuos gali pamėgti iškart įdėjęs į grotuvą, tai daugiau kūrinys, kur kiekviena nata turi savo prasmę, kiekvienas tylos ar garso intarpas yra suplanuotas ir parašytas kaip reikšminga menininko vizijos detalė. Šis darbas vis dar priskiriamas death metalui, tačiau jame jau galima atrasti daug roko intonacijų.

Iš dalies albumas „Blut“ tapo pranašu, kuriuo keliu grupė suks toliau – naują atmosferinio skambesio lygmenį ATROCITY pasiekė 1995 m. pasirodžiusiuose albumuose „Calling the Rain“ ir „Die Liebe“. Šiais albumais grupė pritraukė electro ir darkwave muzikos fanų.

Tuo tarpu 1996 m. „Willenskraft“ albume apjungiama grupės praeitis, dabartis ir ateitis – brutalūs rifai, į himnus panašios dainos, atmosferinių elementų gausa įrodo, kad ATROCITY muzika gerokai pranoksta metalo muzikos žanrą. 1997 m. vokiečiai ir toliau tęsia eksperimentus. Albumas „Werk 80“ sukurtas siekiant kitaip pergroti 80-ųjų populiariąsias dainas. Tokios naujai aranžuotos dainos, kaip „Wild Boys“, „Shout“, „Der Mussolini“ sukėlė tikrą revoliuciją Europos klubuose – jos buvo nuolatos grojamos šokių aikštelėse. Sintezatoriai, pop elementai ir sunkūs metalo rifai buvo sujungti į puikų provokuojantį ir stebinantį lydinį. Grupė kviečiama į pilnutėles Europos sales bei festivalius ir džiaugiasi didelio gerbėjų rato dėmesiu.

Prasidedant naujajam tūkstantmečiui, ATROCITY išleido dar vieną sėkmingą albumą „Gemini“ (2000), kuriame panaudota elektroninių elementų, tačiau atsispindi ir tipiškas ATROCITY skambesys. Fanams puikiai žinomi šio albumo himnai „Taste of Sin“, „Dance the Devil“, „Gemini“, taip pat jame patalpinti originalūs dainų „Sound of Silence“ ir „Lili Marleen“ koveriai. „Gemini“ albumas – tai daugiau industrial ir gothic skambesio turintis darbas, kuris ir vėl tapo originaliu grupės posūkiu jos ieškojimų kelyje. Vis dėlto po šio leidinio ATROCITY kuriam laikui nutilo. Netgi manyta, kad ši formacija gali iširti.

Visgi gandai nepasitvirtino ir vokiečiai triukšmingai grįžo į sceną su naujuoju albumu „Atlantis“ (2004). Šis albumas atspindi grupės atsisukimą prie sunkesnės metalo muzikos. Tai labai dinamiškas ir muzikiniu požiūriu išbaigtas darbas, turintis aiškią koncepciją. Stipria kompozicija pasižyminčiose epinėse dainose apie nuskendusią Atlantidą puikiai dera sunkūs rifai, atmosfera ir melodija. Jame balansuojama ant metalo ir roko žanrų ribų: singlas „Cold Black Days” – pavyzdinis puikios kompozicijos kūrinys, tinkantis bet kuriam naktiniam klubui, dainoje „Reich of Phenomena“ girdimi brutalūs rifai, aršūs blastbytai ir šiurkštus vokalas, „Superior Race“ – tai tikra atmosferinio skambesio audra, o, pvz., dainoje „Enigma“ grupė pabando žengti žingsnį į operos pasaulį. Šis albumas puikiai atspindi ATROCITY siekį arba pakeisti tai, kas jau sukurta prieš tai kitų grupių, arba eiti visiškai nauju eksperimentų keliu. Albumu grupės nariai sakosi bandę sujungti aštrų „Todessehnsucht” laikotarpio skambesį ir ATROCITY būdingą melodingumą.

Šiuo metu grupę ATROCITY sudaro Alex Krull (vokalas), Christian Lukhaup (bosas), Martin Schmidt (būgnai) ir dar du gitaristai Mathias Röderer bei Thorsten Bauer. Ši penkeriukė, kuriai klijuojamos death, dark metal, gothic metal ar net neue Deutsche härte stilių etiketės, nesuka dėl jų galvos ir lieka ištikima originaliai kūrybai, siekdama išlikti tiesiog kitokia metalo grupe.

ATROCITY koncertuos Lietuvoje gegužės 12 d. Visa info: www.ferrum.lt/5gimtadienis.

Diskografija

„Hallucinations“ (1990)
„Todessehnsucht“ (1992)
„Blut“ (1994)
„Calling The Rain“ (1995)
„Die Liebe“ (1995)
„Willenskraft“ (1996)
„Werk 80“ (1997)
„Gemini“ (2000)
„Atlantis“ (2004)

Vaizdo klipai

„Cold Black Days“
„Calling the Rain“
„Blut“
„Shout“ (TEARS FOR FEARS koveris)

Grupės svetainės

www.atrocity.de
ATROCITY @ MySpace