AŠMENYS - vietoj pavasarinio pikniko

Pabudus ankstų kovo 27 dienos (šeštadienio) rytą ir pažvelgus pro langą mano nuotaika tikrai subjuro. Lietaus proveržiai ir ausiai nemalonūs vėjo gūsiai – tikrai ne pats idealiausias oras pavasariniam piknikui. Tačiau į pikniką tą dieną, o tiksliau vakarą, niekas ir nesiruošė…

Puse septynių aš spiriu šlepetes į kampą, pasineriu į savo šventinį rūbą ir už penkiolikos minučių jau stoviniuoju skersvėjyje prie kadaise buvusio kultinio Kauno studentų kaboko/klubo “Kreizhauzas”. Stoviniuoju ne vienas, apylinkinės pievelės nusėtos odinių striukių ir ilgų plaukų savininkų, mat ne paslaptis, jog minėtame kaboke metalinės scenos atstovai šį vakarą turėjo svaidytis ašmenimis.

“Neįtikėtina”, bet žadėtas koncertas vėlavo. Šioje vietoje supratau, ką reiškia užrašas ant plakatų “Pradžia – 19 val. Durys – 18 val.”. Netikėtai sumąsčiau, jog organizatoriai tokiu būdu galbūt kviečia ištikimiausius metalo muzikos gerbėjus nuo 18 iki 19 valandos pasigrožėti tomis moderniomis plastikinėmis durimis. Bet kuriuo atveju, nuoširdus dėkui dr. Kaziui Bobeliui už puikiai veikiančią šildymo įrangą, kuri įgalino mane pakentėti tą pusvalanduką, po kurio išdidžiai įžengiau į “Kreizą”.

Viduje kontingentas žymiai skyrėsi nuo pastaruoju metu tradicinės šio kaboko publikos. Vaizdą gal kiek gadino “Kreizo” kampuotieji, kurie, mano nuostabai, visą vakarą visgi buvo pakantūs ilgaplaukiams ir puikiai palaikė tvarką. Šiuo atžvilgiu, patys metalagalviai vakaronėje elgėsi itin kultūringai, kas labai džiugino mano pakankamai blaivią akį.

Nespėju visiems pažįstamiems paspaust rankų bei persimest vienu kitu žodžiu ir pirmieji akordai netrunka sudrebinti dviejų “salionų” dydžio salytės baro pakraštyje. Pirmieji triukšmauja ARTHORNIA. Tiesą pasakius, išgirdęs black’ą aš tikrai nesiskubinu šio metalo stiliaus muzikos sklidimo šaltinio link, tačiau šį kartą žavios kolegės esu įkalbinamas nukulniuot pasiklausyti triukšmaujančių klaipėdiečių. Muzika nuožmi, bet piktai besistengiantis atrodyti vokalistas, iš tiesų, atrodo juokingai. Mano kuklia diletanto nuomone, black’o muzika neatsiejama nuo įvaizdžio, tačiau, kai vienintelis įvaizdžio elementas yra “grėsmingai” surauktas vokalisto veidas, garsiosios šios muzikos krypties atmosferos sukelti kaip ir neįmanoma. Supratau – blackeriu reikia gimti, ir geriausiai Norvegijoje.

Pieš pat ARTHORNIA pasirodymo pabaiga taktiškai sumanevruoju iki baro, kol ten dar nesusidarė padori ištroškėlių eilutė. Įpusėjus bokalui, pastebiu gan staigų minios judesį į jau minėtą salytę. Šou pradėjo OSSASTORIUM. Iš galimybės tik prie salės prieigų perkreipus galva stebėti šių kauniečių pasirodymą sprendžiu, kad deatheriai pamažu įgauną kultinės grupės statusą tarp jaunųjų metalagalvių. Ilgainiui persikreipus stovėti tampa nepatogu ir klausymąsi tęsiu atokiau, patogiai pasirėmęs į turėklą. AC/DC koveris “TNT” ir ten gerai girdisi.

Kadangi dėl šiokio tokio koncerto vėlavimo organizatoriai matyt nusprendė paskubinti įvykius, po gan trumpos pauzės ant scenos savo lašinius užvelka SAPLES. Iškart matyti, kad vyrukai nėra fitneso mėgėjai ir žodis “estetika” yra pakankamai svetimas šiems uteniškiams. Užtat matosi, jog jie puikiai sutaria su rusiškos kilmės žodžiu, kuriame dalyvauja raidė “p” ir dvigarsis “ch”. Visgi marškinėliai jiems tikrai nebūtų pamaišę. O muzika? Muzika kaip visuomet – nei žingsnio pirmyn, nei didelio žingsnio atgal.

Atėjo laikas ir estukams MUST MISSA. Nors, kaip teko nugirsti, ilgoje kelionėje iš šiaurės vaikinai buvo gan smarkiai “pasistiprinę”, ant scenos užlipo pakankamai žvalūs. Estijoje šiuo metu greičiausiai dar minusinė temperatūra, nes, nors ir būdami perpus liesesni už SAPLES vyrus, beveik visi svečiai taipogi pasirodė pusnuogiai, tačiau pasidabinę itin ekstravagantiškais rankų papuošalais… Gan ilgokai pasiderinę, kaip ir pridera “žvaigždėms” iš užsienio, estukai pagaliau pradėjo savo nuožmų pasirodymą. Sprendžiant iš publikos nuotaikų šis importas gerai suėjo vietiniams. Dėl oro trukumo teko palikti salę, tačiau iš beišeinančiųjų gestų kaklų srityse, supratau, kad nusivylusių nebuvo itin daug.

Galiausiai buvo mestas ANGIES koziris. Prisipažinsiu, kiek keistas pasirodė organizatorių sprendimas ANGĮ palikti pabaigai, kadangi, nepaisant šlovingos šios grupės praeities, sunkiai kas ir begalėjo įsivaizduoti, išskyrus galbūt pačius grupės muzikantus, jųjų dabartinę būklę. Kita vertus, trys penktadaliai grupės narių pastoviai muzikuoja kitose grupėse, tad techniniu potencialu abejoti nevertėjo. “Šančiovų” programa apėmė pora senų “hitų” bei naujuosius grupės gabalus. Naujasis vokalistas, greičiausiai dar nepasiekęs savo galimybių ribos, iš esmės gan padoriai pakeitė ankstesnįjį ANGIES dainorėlį, vietomis net suskambėjęs nelyginant R. Laginauskas iš KATEDROS. Erzino tik tas XESS’iškas gitarų skambesys, kurį čia pat pataisydavo būgnų tvatėjimas. Ypatingu jųjų įgarsinimu tikrai pasirūpino “Combo” veikėjai. Jei vertinat grynai subjektyviai – ANGIS pasirodė tikrai geriau nei tikėjausi.

Po legendinių pagonių pasirodymo nusprendžiau atsisakyti metalotekos malonumų. Be to, namai už penkių minučių, o ramybės po tokio gaudesio tikrai pasiilgau…