“Aš ir Atsuktuvas”: lietuviško undergroundo istorija?

Į mano rankas ši linksma knygiūkštė pateko visai neatsitiktinai, tiesą sakant. Tiesiog kartą “Danguje” teko perskaityti U. Liogės intriguojančius atsiliepimus apie ją ir nusprendžiau, kad būtinai turiu pats viską perskaityti ir įvertinti savo nešališku žvilgsniu :).

Po ilgų klaidžiojimų knygą užtikau savo universiteto knygyne, kas iš pradžių labai pradžiugino, tačiau, kai sužinojau, kad šios plonos, vos 112 puslapių turinčios (praktiškai perskaitomos per 1 dieną) knygelės kaina 16 litų, buvau abstulbęs. Ką gi, matyt LT pankų tėvas sumąstė dar vieną gerą būdą užsikalt babkių.

Na, bet manęs tai nesustabdė ir neužilgo rankose laikiau spalvingais kietais viršeliais padabintą LT pankroko istoriją. Vien jau į viršelius akis galima paganyti: beveik 20 metų senumo nuotraukose įamžinta tokio, tiems laikams egzotiško undergroundo, pradžia. Žodis“egzotiškas”, tiesą sakant, čia nelabai tinka. Mūsų, išaugusių jau demokratinėje santvarkoje, protui sunku suvokti, ką 1986 metais reiškė atrodyti ir mąstyti kitaip, nei liepė PARTIJA. Pasakyti “Komunistams- fuck!” tada buvo be galo svarbu. Griūvančiai sistemai kaip rakštis šiknoj styrojo pankų, šaukiančių “Lietuva, Sieg heil ir AC/DC” skiauterės. Juos persekiojo milicija ir KGB, nuolat grėsė pavojus pakliūt į sovietinę armiją “vaduoti” Afganistano. Be to, tekdavo nuolat susidurt su “Montanomis”- tų laikų forsais/urlaganais. Aha, o jūs manėt, kad jų tuomet dar nebuvo?. Liūdna, bet, ko gero,ši trumpaplaukė visuomenės “subkultūra” egzistavo ir egzistuos kokia nors forma visais laikais, visose santvarkose… O mums belieka guostis tuo, kad bent jau milicija neformalų nebegaudo. Bet Afganistaną vaduoti dar gali tekt. Tik šįkart jau po NATO vėliava?.

Na bet užtex tos politikos, nors ji ir svarbi “Aš ir Atsuktuvas” dalis. Tačiau šią knygą rekomenduočiau net ir didžiausiam pankofobui metalistui vien jau dėl kultinių Vilniaus senamiesčio pankų Atsuktuvo ir Varveklio nerealių nuotykių: nesibaigiančių tūsovkių, plaukų dažymo peroksidu, bukapročių saugumiečių išdūrinėjimo, gulėjimo psichūškėse, nelegalių punk roko koncertų ir, teneįsižeidžia dailiosios lyties skaitytojos, mergų dulkinimo. Pažadu – skaitydami kartais žagsėsit iš juoko…

Viena ypač įspūdinga scena – grupės “WC” sukūrimas ir debiutinis koncertas apleistoje sodyboje:
“…1986 metais Atsuktuvas Varvekliui pasakė:
- Užtex klausytis “Tha Exploited”, reikia kurti savo.
Varveklis pasikrapštė galvą, nuo kurios kuokštais byrėjo peroksidiniais dažais nubalinti plaukai:
- Pirmas gabalas vadinsis “Aš nuplikau nuo peroxido”.
Susėdę jie parašė dainas. Jos neturėjo nei textų, nei muzikos. Tai buvo trumpos frazės, sakysim, “Pilnas miestas narkomanų”.

(…)Visiems pažįstamiems pasigyrę, kad įkūrė grupę, jie išvažiavo į Palangą.

(…)Grįžę į Vilnių pankai sužinojo, kad jų grupė staiga išgarsėjo. Po Vilnių sklandė gandai, kad “WC” Anglijoje jau išleido įrašus. Esą naktimis griuvėsiuose jau vyxta skandalingi nelegalūs koncertai, kur pankai daužo gitaras, o mergaitės veržiasi į sceną ir, apnuoginusios savo krūtis, liemenukus pjausto su BRITVOMIS.

(…) Atsuktuvas paėmė gitarą ir energingai užvirino. Minia iš pasitenkinimo ėmė klykti. Varveklis atsigėrė medicininio spirito ir riaugsėdamas purškė jį į uždegtą žiebtuvėlį. Nuo spjaudymosi ugnimi jam vis apsvildavo lūpos, kurios sutino ir pajuodo kaip negro. Po kiekvienos dainos Atsuktuvas nusimaudavo kelnes ir staugiančiai miniai demonstravo savo užpakalį. Žiūrovus, labiausiai besiveržiančius ant scenos, sustatytos iš medinių parduotuvinių dėžių, jis vėsino laistydamas iš kanistro alumi. Kažkoks tipas susipjaustė rankas ir taškėsi kraujais. Kai tik nutildavo muzika, jis staugė:
- Reikalauju tiesioginės televizijos transliacijos!
Kelios Senamiesčio pankės plėšė nuo savęs drabužius, mėtė apatinius į sceną ir per kiekvieną “WC” gabalą maskatavo krūtimis ir taip spiegė, jog atrodė, kad artėja pasaulio pabaiga. Koncertas dažnai nutrūkdavo, nes grupės nariai parsiversdavo pusnuoges savo fanes ant grindų. Tačiau neilgam, nes tikras šoumenas būgnininkas Drakoša, dėl smagumo pakaišiojęs pimpalą, pašokdavo pirmas.
Viena visiškai plika mergiotė užsisėdo ant garso kolonėlės ir, apsėsta dvasinio išsilaisvinimo, barzdaskute skutinėjo sau tarpkojį. Varveklis subaubė į mikrofoną:
- Ką ten darai?
- Noriu išsiskusti svastiką, -žvaliai atšovė ji.
Varveklis čiuopo merginą glėbin, pabučiavo ir užmetė ją ant šėlstančios publikos rankų. Nuogalė, spiegdama iš malonumo, vartėsi ją laikančiuose ir graibančiuose delnuose. Atsuktuvas netikėtai smogė gitara į garso kolonėlę. Ji nuvirto ir sutraiškė stiprintuvus, iš kurių pasipylė kibirkštys. Varveklis, gurkštelėjęs spirito, jas apipurškė, ir medinės scenos dėžės suliepsnojo kaip parakas. Žmonės kriokdami puolė lauk. Troba suliepsnojo, ir kažkur tolumoje aidint milicijos sirenoms, visi išsilakstė.”

K aip jums toks koncertukas šiais laikais patiktų? Mūsiškiam bliakeriam, atrodo, būtų galima pasiskolinti iš “WC” keletą idėjų savo pasirodymų paįvairinimui, ha ha! Turėtų neblogai atrodyti nusigrimavę, pimpalus kaišiojantys BLOGIO ĮSIKŪNYJIMAI girtų nuogų mergų apsuptyje :)

Baigdamas, galiu pasakyti, kad skaitykite šią knygą:1) jei norite gerai praleist laiką; 2) jei norite sužinoti, kaip LT atsirado pankai, metalistai ir kt. Undergroundas; 3) jei domitės istorija ir politika; 4) jei vaikystėj eidavote su tėveliais į Sąjūdžio mitingus; 5) jei pats tada buvote pankas.

Na, o panašią knygą, tik apie metalistus, ateityje, manau, galėtų parašyti pvz. Sėkla. Istorikas, visgi :) Oi, beje, kaip ir aš :)

Punx not dead (liet. Pankai ne diedai)!