Albumai
ARIJA prieš Kipelovą arba degančių kepurių paradas
Šios rusų supergrupės galima nemėgti, nekęsti, ją galima dievinti, bet niekas negali paneigti jos įtakos Rusijos sunkiosios muzikos scenai. Nebuvau labai jau didelis jų fanas, bet bendrą įspūdį grupės kūryba man palikdavo greičiau teigiamą ir dėl to buvo pakankamai nemalonu stebėti vokalisto ir grupės skyrybas (kur jau ten Kirkorovas su savo bobute!). Ir nors buvę kolegos išsiskyrė pakankamai civilizuotai, bet daug kam ARIJA mirė tais tolimais 2002 – aisiais metais. Kaip norėjau, kad tai būtų netiesa…
Valerijus Kipelovas beveik iš karto išvyko į turą, jo metu įrašė koncertinį albumą „Путь Наверх“, o Cholstinino – Dubinino tandemas iš pagrindų atsinaujino – prie mikrofono stojo Arturas Berkutas (ex – АВТОГРАФ), prie būgnų atsisėdo Maksimas Udalovas, antruoju gitaristu „įsidarbino“ Sergejus Popovas (iki tol grojęs su rusų thrash metal legendomis МАСТЕР), visi draugiškai sulindo į studiją ir jau kitais metais plačiajam pasauliui pateikė savo naujausią albumą gana simbolišku pavadinimu „Крещение Огнем“. Va jį pirmąjį ir panagrinėsime.
Albumas prasideda energinga kompozicija „Патриот“. Viskas būtų gerai, kūrinys piktas ir energingas, Berkuto vokalui ekspresijos netrūksta, bet… dainos pagrindinė tema begėdiškai nušvilpta nuo JUDAS PRIEST „Machine Man“ (albumas „Demolition“).
Kita albumo daina – titulinė „Крещение Огнем“ irgi ne išimtis. Sakyčiau, emocingiausias ir geriausias albumo darbas, bet nuo jo taip atsiduoda IRON MAIDEN „Brave New World“… Net muzikinės kūrinio struktūros nepasivargino pakeisti. „Колизей“ jau buvo išėjęs singlu ir girdėtas, bet labai neblogas. „Палач“ – lėtas ir niūrus kūrinys, ko gero, man labiausiai įstrigęs iš viso albumo, greičiausiai dėl savo dvigubos ar net trigubos prasmės – atrodo viskas aišku ir paprasta, bet gali interpretuoti kaip tik nori. „Твой Новый Мир“ – daina apie virtualaus pasaulio… net nežinau kaip išsireikšti… pavojus, aktualijas. Pirma asociacija su IRON MAIDEN „Virtual XI“. Ne, nelengva „geimeriams“ realiame pasaulyje! Baladė „Там Высоко“ nepaisant sudėtingumo ir nepriekaištingo atlikimo man pasirodė kažkokia nuobodi, gal dėl perdėtai išreikšto moralizavimo. „Белый Флаг“ pasakoja apie bailumo ir konformizmo žalą, tai – vienas stipriausių albumo kūrinių, išlaikantis senąją ARIJOS dvasią. „Битва“ užmušė vietoje. Po tokio „slavoniko“ kaip „Крещение Огнем“ kliedesiai apie ufonautams atsparius arijų rasės (ar grupės ARIJA narių?) atstovus atrodo mažų mažiausiai apgailėtinai. Albumas būtų nenukentėjęs nuo to, jei pastarasis kūrinys ir nebūtų patekęs į albumą. Albumą užbaigia M. Bulgakovo „Meistro ir Margaritos“ įkvėptas „Бал У Князя Тьмы“ – lėtas kūrinys su gana originalia „laužyta“ ritmika.
Visgi paskubėjo, paskubėjo ARIJA su naujo albumo išleidimu, nereikėjo jiems stengtis įrodyti, kad „Mes ir be Kipelovo galim!“. Dabar albumas gavosi nesubrandintas kaip pigus moldaviškas vynas. Trūksta jam kažko.
Valerijus Kipelovas, pernai metų pradžioje paerzinęs savo fanus singlu „Вавилон“ (kuris kažkodėl į albumą nepateko), savo ilgai lauktą tvarinį išleido lapkričio pabaigoje ir iš karto pateko į visus Rusijos hitparadus.
Tarytum norėdamas pasakyti – „Va, žiūrėkite, tikroji Arijos dvasia išėjo kartu su manimi!“, Kipelovas sukūrė albumą savo melodija ir koncepcija labai panašų į viduriniojo periodo ARIJOS kūrybą. Kam patiko albumai „Ночь Короче Дня“ ar „Химера“, tam patiks ir „Реки Времен“. Mane asmeniškai tiesiog užkerėjo švarus, galingas ir toks pažįstamas Kipelovo vokalas (talento nepragersi!). Kai perklausęs išėjau iš transo, tada ir nutariau palyginti abiejų kompanijų darbus. Ir nors Kipelovą sunkiau pagauti už rankos plagijuojant, bet visgi be to neapsieita. Tačiau apie viską iš eilės.
Jau nuo pirmo kūrinio „На распутье“, beje, su gilia socialine potekste, kas šiaip jau ne toks dažnas reiškinys heavy metalo scenoje, energinga muzika pastveria ir nusineša su savimi. Gitarų soluotės energingos ir techniškos, bet baisiai jau panašios į devyniasdešimtųjų IRON MAIDEN. Dainoje „Дыханье Тьмы“ eksploatuojama oro mūšių tema vėlgi pagimdo stiprias asociacijas su IRON MAIDEN „Tailgunner“ ar „Aces High“. „Пророк“ pagrindinė tema kažkuo nepastebimai primena „Wasted Years“, nors pati daina man labai patiko. Beje, tai – vienintelė daina, prie kurios kūrimo nagus prikišo Sergejus Mavrinas, dabar irgi kuriantis atskirai nuo visų. Karingas ir nuotaikingas kūrinėlis „Не Сейчас” savo atsiradimu turėtų būti dėkingas ne kam kitam, o grupei МАШИНА ВРЕМЕНИ – taip, jis primena vieną pirmųjų Rusijos roko legendų hitų, skambėjusių dar tarybiniais laikais. Daina „Матричный Бог“ buvo gerai sumanyta, bet netikusiai įgyvendinta – sintezatorių iškreiptas Kipelovo vokalas skamba dirbtinai ir nenatūraliai. Lyriška ir nepaprastai liūdna baladė „Я Здесь“, mano manymu, yra tobuliausias albumo kūrinys, nors pagrindinis motyvas man irgi girdėtas, primena kažką iš MEGADETH vėlesnių albumų. „Наважденье“ primena senąją ARIJĄ, kaip nė vienas kitas kūrinys. Titulinė „Реки Времен“ – dar viena depresyvi baladė apie gyvenimo beprasmybę ir fatalizmą. Albumą užbaigia vidutinio tempo „Призрачный Взвод“ – daina apie karą, kuri nepaisant niūrios tematikos suteikė man nepaprastą estetinį pasitenkinimą. Saikingai uždėti efektai šį sykį tik pabrėžia Kipelovo vokalinius sugebėjimus.
Tekstus tiek ARIJAI, tiek Kipelovui rašė Margarita Puškina, kuri jau daugiau nei dešimt metų „aprūpina“ Rusijos metalo atlikėjus stipria ir prasminga lyrika. Būtent tuo kažkada ir patraukė mane ARIJA – idealiu balansu tarp gilių ir jausmingų tekstų, techniško profesionalaus grojimo ir puikių grupės narių kompozicinių sprendimų. Ir kas liko dabar? Vietoje vienos stiprios grupės su „dievų“ statusu (bent jau Rusijoje) atsirado dvi pusėtinos grupės, kurios kol kas šildosi praėjusių dienų šlovės spinduliuose. O kas jų laukia atšalus orams?
АРИЯ – «Крещение огнем»
2003 © „Aria Records“
Vertinimas 7/10
1. Патриот
2. Крещение огнем
3. Колизей
4. Палач
5. Твой новый мир
6. Там высоко
7. Белый флаг
8. Битва
9. Бал у Князя Тьмы
Кипелов – «Реки времен»
2005 © „CD Maksimum“
Vertinimas 8/10
1. На распутье
2. Дыхание Тьмы
3. Пророк
4. Не сейчас
5. Матричный Бог
6. Я здесь
7. Наважденье
8. Реки Времен
9. Призрачный Взвод
Abiejų grupių albumai turi po vieną „bonusinį“ vaizdo klipą. ARIJA įtraukė „Там высоко“ klipą, Kipelovas įkišo į diską gana efektingai atrodantį „Я здесь“, vizualumu pralenkusį net „Вавилон“. Tiek žinių.
Komentarai
“hm, ar jie nors vienai dainai patis žodžius parašė? ”
dauguma velesnio periodo dainu tekstai buvo rasomi Kipelov/Margo tendemu. o ir siaip dazniausiai tema dainai pati grupe nurodydavo.
Kalbant apie soline Kipelovo kuryba, tai ten irgi viespatauja sis tendemas, o kai kurios dainos tai kaip Prorok ir Castelevania tai Mavrino darbas.
zodziu butu klaidinga teigti kad zodzius raso Margo ir grupe i si procesa nesikisa :)
Evilized, ne tau viena tokia liga :), man pavz jos pozymiai paisreiskia kalbant apie judas priest….ko nepasakyciau del arijos.
O paskutinis arijos albumas labai fainiai apzvelgtas, yapc sutinku su tuok, kad jis kai ir geras, yra kelios tikria nusotabios dainos, bet nu klausant yra tokia nostalgija, jausmas, kad kazkas nepadaryta iki galo, galetu kazkur buti geriau, ypac del greituju gabalu, nera to tokio skridimo….:) o siaip arija kartais sukeldavo tokius jausmus, kad net ir iron maiden prasauna :) nuostabi grupe
hm, ar jie nors vienai dainai patis žodžius parašė?
o aš kaip tik sergu kažkokia liga
man kaip ir black sabbath labiau patinka be ozzio, taip ir aria be kipelovo
Gal ir nieko butu HMgrupe jai nebutu Iron Maiden klonas
Gaila, kad Kipelovas isejo is Arijos. Visai gera grupe butu jei maziau Iron Maiden plagijuotu. Abu albumai klausomi, man asmeniskai Arijos geriau patiko. Gal, kad vokalas naujas.
“Esu didele Arijos ir Kipelovo gerbeja,ir man nesvarbu,jeigu ir kiekviena ju kompozicija kazka primena..Juos verta gerbti vien uz grojimo technika,gilius tekstus,profesionaluma.”
labai teisingai pastebėta. bet gerbti, tai ne MĖGTI ar PATIKTI. didžiulis skirtumas, vienok.
mano nuomone apie Arijos ir Kipelovo kuryba panasi, kaip ir recenzijos autoriaus. Visai ne ta kuryba, kokia ji buvo 80-90m. Nors jau ta grupe nusivyliau po Chimeros…
*Juos verta gerbti vien uz grojimo technika,gilius tekstus, profesionaluma*
Čia manau vertnama KŪRYBA, o ne mokėjimas groti ir profesionalumas.
Esu didele Arijos ir Kipelovo gerbeja,ir man nesvarbu,jeigu ir kiekviena ju kompozicija kazka primena..Juos verta gerbti vien uz grojimo technika,gilius tekstus,profesionaluma. Is 2-ju recenzuotu albumu asm.man labiau prie sirdies Kipelovo upes,nors ir Pakrikstijimas ugnimi irgi vienas is megstamiausiu.