Ar šėlsmas prie scenos turėtų būti uždraustas?

Kadangi Lietuvoje sunkiosios muzikos koncertų publika retai viršija penkis šimtus ir šėlsmas prie scenos dažnai apsiriboja keliais aktyvesniais muzikos gerbėjais, publikos saugumo problema nėra labai aktuali. Visgi, daugelis yra buvę didesniuose koncertuose, patekę į spūstį prie scenos ir savu kailiu išbandę minios grūsties malonumus. Žuvus devyniems muzikos gerbėjams per PEARL JAM koncertą Danijoje, koncertų rengėjai susirūpino lankytojų gyvybėmis ne juokais. Nors publikos šėlsmo ir stumdymosi neuždrausi, ieškoma būdų, kaip jį suvaldyti.

Laikraštis „The Gazette“ (JAV) dar kartą iškėlė klausimą apie koncertų lankytojų saugumą grūstyje prie scenos. Kaip teigiama jame išspausdintame straipsnyje, žiūrovai priekinėse eilėse vykstančias linksmybes, šokinėjimus, stumdymąsi, chaosą ir keliones metal arba punk muzikos fanų galvomis laiko neatsiejama koncertų dalimi. Šėlsmas priekinėse publikos eilėse (mosh pits) mėgiamas dėl fizinio kontakto. „Šėliotojai“ (moshers) šokinėja ir dūksta, trankydamiesi vienas į kitą pagal muzikos ritmą. Šis šėlsmas priekinėse eilėse agresyvus, tačiau kartu ir visuomeniškas – pvz., galioja nerašyta taisyklė, kad žmonėms, kurie atsidūrė virš publikos galvų, reikia padėti atsistoti ant kojų, jei jie nukrenta. Vis dėlto, ne visiems pavyksta saugiai pasitraukti iš žiūrovų grūsties prie scenos. Kai kurie iš ten nebeišeina.

Koncertų apsaugos specialistas Paul Wertheimer pasakoja, kad daugelis „šėliotojų“ nesuvokia tikro pavojaus ir laiko keliones žiūrovų galvomis atrakcionu. Dėl šio apgaulingo jausmo muzikos fanai kartais patiria traumų ar netgi mirtinai susižaloja. Pasak specialisto, senieji roko muzikos gerbėjai tiesiog susitaikydavo su tokiomis aukomis, tačiau jaunesni žiūrovai nori jaustis saugūs, nesvarbu, ar jie būtų punk, heavy metalo ar rap muzikos gerbėjai. Taigi, reikalinga tam tikra apsaugos sistema, kuri užtikrintų žmogaus saugumą 10 000 žmonių ar didesniame muzikos gerbėjų būryje.

Apžvelgus praeitų metų pavojingiausius renginius, paaiškėjo, kad 31 koncerte aštuoniose šalyse užfiksuota 21 mirtis, 4 567 žmonių susižeidė ir 2 683 buvo areštuoti, tuo tarpu materialinė žala prilygo 524 000 USD.

Visgi, apsaugos darbuotojai tiki, kad galima užtikrinti „šėliotojų“ ir „keliauninkų“ publikos galvomis saugumą, jei būtų imtasi priemonių apsaugoti muzikos fanus nuo žmonių, kurie pasinaudoja prie scenos susigrūdusių žiūrovų minios anonimiškumu piktiems tikslams.

1994 m. buvo sugalvotos taisyklės, kaip apsaugoti publiką prie scenos. Tarp taisyklių yra tokie reikalavimai, kaip „šėliotojų“ atskyrimas nuo „ramios“ publikos, nardymo nuo scenos ir kelionių publikos galvomis uždraudimas, 18 metų amžiaus cenzas fanams, esantiems zonoje prie scenos, bei draudimas dėvėti tam tikrus rūbus ir aksesuarus, kurie gali sužeisti kitus žmones. Kelionės publikos rankomis ir galvomis bei nardymas nuo scenos buvo visiškai uždrausti tik, mirtinai susižalojus 9 PEARL JAM gerbėjams 2000 m. Roskildes festivalyje Danijoje. Nuo to laiko koncertų organizatoriai sceną nuo žiūrovų atskiria tvora, prie kurios stovi keletas apsauginių darbuotojų. Dažnai koncertuose draudžiama dėvėti spygliuotas apyrankes ir grandines, nes fanai gali užsikabinti už jų ir susižeisti.

Akivaizdu, kad publikos reakcijos į vežančią muziką sukontroliuoti neįmanoma (ir nereikia), tačiau mirčių ir susižeidimų išvengti visgi galima. Juk kuo daugiau šėlsmo, tuo geresnis koncertas. Bent jau stebėti nardančius minioje ar rankomis keliaujančius muzikos fanus tikrai smagu. Lietuvos auditorijos rankomis toli gal ir nenukeliausi, bet keliatūkstantinės minios jau galima bandyti…