Ar AMON AMARTH užkariaus pasaulį, kurio dar neužėmė MANOWAR?

Jau daugelį metų iš anapus Atlanto atsibastę MANOWAR kovotojai nepalieka mūšio lauko ir “kariauja” su visu pasauliu vis naujais diskais. Bet štai senųjų vikingų palikuonys Skandinavijoje taip pat prisiminė protėvių šlovę ir “išplaukė” į sunkiosios muzikos vandenis parungtyniauti su Užatlantės “Karo laivu”. Atsirado ištisa metalo muzikos kryptis – viking metal. Vieni iš žinomiausių šios muzikos atstovų yra švedai AMON AMARTH, pernai išleidę diską simboliniu pavadinimu “Versus The World”. Apie jį čia ir kalbama.

Albumo viršelyje matome raumeningą vikingą, kardu nusitaikiusį smogti į žemės rutulį. Nieko naujo, nes tiek vaizdu, tiek spalviniais tonais jis primena ankstesnių diskų apipavidalinimą. Na, tik kovojama su pasauliu, kaip byloja pavadinimas. Muzikantų veideliai knygelėje nekelia jokių abejonių, kad turime reikalą su vikingų metalu – penki šviesiaplaukiai senųjų karių ainiai, rodos, atėjo tiesiog iš tų laikų. Tik kompleksija, kiek teko matyti scenoje, kitokia, nes istoriniai vikingai buvo kresni ir gana stambūs.

Sutriuškinę ir atkeršiję priešams (t.y. prieš tai išleidę diskus “The Crusher” ir “The Avenger”), AMON AMARTH nusitaikė prieš visą pasaulį. Kaip jie kovoja? Lyrikoje gausu įvairių su karo tematika susijusių žodžių: šlovė, ugnis, kardai, ietys, armija, mirtis… Tačiau kai kalbama apie šiaurės vėjus (gabale “…And Soon The World Will Cease To Be”), galima suvokti, kieno tie karai. O kuomet minimi senieji dievai (dainoje “Where Silent Gods Stand Guard”), išryškėja tam tikra tekstų sąsaja su pagan ar celtic metalo grupių lyrika. Pagaliau tuo, kad jau ne viename albume kalbama apie karus, AMON AMARTH galima sulyginti ir su MANOWAR (kai kuriems jau gerokai pabodusiais). Vis dėlto atrodo, kad švedams dar liko vietos kovų arenoje. Muzikoje, kuri visame albume yra techniška ir dinamiška, nėra kokių nors pabrėžtinų naujovių, tačiau jis techniškesnis, negu prieš tai buvę diskai. Antra vertus, nė vienas gabalas šiame diske nėra itin įsimintinas ar kuo nors išsiskiriantis. Nebent titulinis, kuriam tai lyg ir priklausytų. Apskritai, jeigu pagan metalas artimas blackui, tai viking metalas “balansuoja” kažkur tarp death ir heavy metalo: nėra toks “sunkus” kaip pirmasis (nors vokalas šiurkštus), tačiau žymiai sunkesnis už antrąjį.

Bendrai paėmus, “Versus The World” yra geras darbas, nors kūriniai panašūs ir idėjos kartojasi, lyginant su ankstesniais darbais. Naujovių trūkumą iš dalies kompensuoja grojimo technikos tobulėjimas. Nepasakysi, pranoksta šis albumas savo pirmtakus, ar nuobodesnis už juos. Tiesiog jis yra toks, koks yra. Tačiau savo kolekcijoje jį turėti verta. Kaip ir pamatyti AMON AMARTH “gyvai”, o šiemet tą galima padaryti Vokietijoje vyksiančiuose festivaliuose “With Full Force” (liepos pradžioje) ir “Summer Breeze” (rugpjūčio pabaigoje).

AMON AMARTH
“Versus The World”
Metal Blade 2002 Trukmė 45:46
1. Death In Fire
2. For The Stabwounds In Our Backs
3. Where Silent Gods Stand Guard
4. Versus The World
5. Across The Rainbow Bridge
6. Down The Slopes Of Death
7. Thousand Years Of Oppression
8. Bloodshed
9. …And Soon The World Will Cease To Be