APOCALYPTICA Kaune – kiek kartų galima matyti?

Crazytės nuotr. Daugiau nuotraukų: čia >>

Video: Cancezee

Šis retorinis klausimas kyla ne šiaip sau. Reta kuri užsienio grupė gali pasigirti buvusi mūsų žemėse tiek kartų, kiek suomių sunkiasvoriai violončelininkai APOCALYPTICA. O gal ir nė viena. Įvairiose arenose, Trakų pilyje… Taigi kiek sykių? Aštuonis? Devynis? Jau ir skaičių galima pamesti :).

Ištikimiausi gerbėjai, kaskart pasirodžius naujam diskui, ar šiaip kažko naujo tikėdamiesi, tikriausiai tapo „gyvais“ klasikos ir metalo sintezės liudininkais visus tuos kartus. Ne tokie uolūs, bet vis tiek atviri naujovėms, kažkiek Apokalipsės apraiškų praleido. Jų tarpe ir aš, iki kovo 21 d. vizito į Kauno „Žalgirio“ areną, mačiusi suomius turbūt 5 kartus. Šįkart afišos skelbė, kad atvyksta ypatingas aljansas – grupė ir žymusis Suomijos simfoninis orkestras „Avanti! Orchestra“. Ši intriguojanti programa sužadino smalsumą, todėl tvirtai pasiryžta važiuoti į Kauną, juolab, kad savaitgalį ten laukė kiti reikalai.

Pusiau užpildytas alkobusas penktadienio vakarą nudardėjo iki pat arenos. Tuo tarpu į ją jau rinkosi gana gausios klausytojų pajėgos. Taigi vėl kirbėjo tas pats klausimas: kiek gi kartų APOCALYPTICA galima matyti scenoje? Užėjus vidun pasimatė, kad žiūrovams palikta maždaug trečdalis arenos – 8 sektoriai tribūnose ir šioks toks parteris. Taigi keliems tūkstančiams galvų. Ši erdvė užsipildė visiškai, tad gal ir verta patikėti pažįstamais, kurie bilietų pardavimo sistemoje sakėsi kelias dienas matę verdiktą: viskas parduota…

Jau po 20 val. į sceną žengia orkestras, kuris sugroja prologą. Toliau į nuo orkestro izoliuotą aptvarą užsikabaroja būgnininkas, jau daugelį metų sustiprinantis violončelių skambesį energinga ritmika. Galiausiai į likusią erdvę, kurioje nėra sėdimų vietų, įsiveržia APOCALYPTICA trio, nešini savo instrumentais. Skirtingas ne tik šių instrumentų tembras, bet ir muzikantų apranga. Čia ekstravagantiškumu išsiskiria Perttu, vėliau ir pakeitęs savo drapanas.

O tuomet prasidėjo dar niekada negirdėtas šou. Specialiai harmonijai su orkestru palaikyti buvo parinktas daugiau klasikinis, ramus repertuaras (apsiribota tik pora METALLICA koverių – nostalgija savo šaknims?). Gerai žinomi kūriniai su vokalinėmis partijomis čia skambėjo vien instrumentine versija. Vienareikšmiškai reikia pasakyti, kad su orkestru grupė suskambo visai kita kokybe, išties atsidūrė kur kas aukštesnėje kategorijoje. O koks šiltas (visai ne šiaurietiškas) bendravimas su iš širdies ovacijas keliančia publika!

Keli lyriškiausi kūriniai nuskambėjo, apokaliptininkams sėdint ant laikinai išneštų kėdžių. Įskaitant vieną Perttu solinį benefisą. Bet tai ir viskas – toliau trijulė malėsi po visą sceną, nešiodami sunkius instrumentus – sukiojosi, bėgiojo ir net… šliaužiojo. Kas be ko, vaizdelis įspūdingas ir dar niekur neregėtas. Buvo ir bonusas – dar niekada koncerte neatliktas kūrinys. Kad ją kur velnias, tą atmintį – pavadinimo nepamenu… O skambant didžiausiems hitams, labiausiai įsiaudrinę žiūrovai pakilo iš pirmutinių parterio eilių ir „rovė“ prie scenos. Iš pradžių juos iš ten vaikė apsauga. Ypač vieną įkaušusį personažą, kuris iš paskutiniųjų veržėsi prie pat scenos. Tačiau vėliau, kai grupė grojo žinomiausias kompozicijas, kurių metu sukildavo net tribūnos, tas darbas pasirodė bergždžias, ir žmonės susispietė priekyje. Trys, du vienas… Koda.

Porą valandų, tiesa, su pertrauka, sugroję suomiai paliko kuo geriausius įspūdžius. Nė nemirktelėjusi (nors reportažas rašomas Melagių dieną :) pasakysiu, kad man tai – pats įspūdingiausias APOCALYPTICA reginys iš visų matytų. Dar reikia pagirti „Žalgirio“ arenos akustiką. Viskas skambėjo labai gerai. Taigi prisiminus „Siemenso“ problemas, galima nebebėdoti, kad reikėjo dėl APOCALYPTICA trenktis į Kauną. Na, o savaitgalio, praleisto tame pačiame mieste, kuriame ką tik siautėjo patrakę violončelininkai, visiškai pakako įspūdžiams suvirškinti, tegul ir visai kitokiame kontekste…