ANUBI „Mirties metafora” - neįmenama mirties paslaptis...

Išties recenzuoti grupės ANUBI darbą „Mirties metafora” nėra lengva vien jau dėl to, jog, man asmeniškai, ANUBI neturėjo ir iki šiol neturi sau lygių bent jau Lietuvos metalo mastu. O tai išties įpareigoja. Ir tikrai šitokia mano pagarba ir susižavėjimas šia mistine grupe iš Lietuvos nėra kilęs dėl to, jog štai jos dvasinis lyderis Lord Ominous yra tragiškai žuvęs; kaip kad dauguma sako, jog neretai grupė yra pervertinama dėl jos narių asmeninio gyvenimo tragedijų.

ANUBI visų pirma traukia savo kūryba, muzikiniu palikimu, menine išraiška, savitumu, tiesa, tragiška lyderio žūtis, ne paslaptis, bent jau mano atveju, dar labiau pabrėžia šio kolektyvo paslaptingumą, iš dalies ir tragišką kūrybą. Mirties įvaizdis, kaip ir išduoda demo pavadinimas, tikrai nebuvo paskutinis dalykas, dominęs Lord Ominous (Martyną Meškauską) ir atsispindėjęs jo kūrybiniame veidrodyje. Mirties metafora – užuomina, tam tikra aliuzija, gija, kuria kiekvienas iš mūsų sekdamas, galbūt gali atrasti savąją mirties sampratą, gali bent kiek pažvelgti giliau į jos „užkulisius”, o kas ten žino, gal net ir ją įminti…

Be abejo, žinomiausias ANUBI darbas – „Kai pilnaties akis užmerks mirtis”. Įvairaus diapazono emocijų (nuo pykčio, paniekos, iki tylaus nerimo, vidinio liūdesio) kupinas albumas, mano nuomone, geriausias metalinis darbas Lietuvos metalo istorijoje. Nepaneigsi, jis to vertas, tačiau apmaudu, jog kai kuriems klausytojams pažintis su šiuo Lietuvos metalo reiškiniu po šio albumo ir baigiasi. Žinoma, ANUBI ne ta grupė, kurios įrašai mėtytųsi ant kiekvieno kampo – juos sunku rasti. Tačiau ieškojimas atsiperka su kaupu, bent jau „Mirties metaforos” atveju.

„Mirties metaforą” pradeda dviejų unisoninių balsų chorinė intro kompozicija „Mirtis kiekvienam kitokia”. Trumpa, baugi, laidotuvėm dvelkianti daina – tarsi atkimšta skylė pilnoje vandens vonioje – įsiurbia, įtraukia į aną, nepažįstamą pasaulį, kurio vaizdą ir ypatumus perteikia pati „Mirties metafora”. Dar nespėjus atsitokėti nuo laidotuvių dvelksmo, smogia antrasis albumo gabalas. Šįsyk smogia metaline jėga – prisimename, jog klausomės metalinio įrašo. Šioje vietoje verta pritarti manantiems, jog „Mirties metafora” labiausiai „blekizuotas” kauniečių darbas. Tiesa, ankstesniuose demo girdėti eksperimentai ir minčių šuoliai nepradingo pražūtin – tiesiog viskas geriau „sukompaktizuota” ir apgalvota. Vienas geriausių šio įrašo gabalų „Iš tuštumos į akmens tylą” užgriūva ant mūsų visu savo blekišku didingumu: ūžianti gitara, vidutinis mušamųjų tempas, „krankiantis” vokalas, emocingumas, ekspresija – stipru, brandu, nepersistengta. „Kai pilnaties akis užmerks mirtis” albume perleistas gabalas, mano požiūriu, neprilygsta savo pirmtakui – vietomis iš esmės pakeistas ritmas, melodija, pakoreguota gabalo struktūra.

Greičiausiai sutiksite, kad vienas geriausių šio demonstracinio įrašo gabalų yra „Prieš mus tik mes patys” (turbūt neatsitiktinai ir sukurtas šios dainos video klipas). Dainos pavadinimas neakivaizdžiai priverčia mus mąstyti, filosofuoti norint jį perprasti. Man „Prieš mus tik mes patys” primena Dzeno (budizmo filosofinė/dvasinė kryptis) pasaulėžiūrą, kurios gausiame patarlių ir išminties teiginių aruode rasime praktiškai taip pat skambančią senovinę patarlę. Nežinia, ką pats Lord Ominous norėjo pasakyti šiuo kūriniu, tačiau šiais laikais be interpretavimo nė žingsnio. Tad gal iš tiesų po gana šiurkštoku black metal stiliaus kūriniu slepiasi brandi išmintis, tiesa, jog didžiausias žmogaus priešas – jis pats. Žmogus gali įveikti daugybę stiprių priešų, tačiau galutinę pergalę jis pasieks tuomet, kai jam kelią pastos jis pats…

Gerą darbą visada lengviau gausiai girti negu kad pakalbėti apie jo trūkumus ar silpnesnes vietas (jei tokių yra, žinoma). Tobulų nėra – ne išimtis ir ANUBI. Tiesa, tobulumo klausimas čia vėlgi itin artimai susijęs su sąvokomis „subjektas” ir „subjektyvumas”. Mano subjektyvia nuomone, „Mirties metaforoje” gana įkyriai ausį rėžia gal kiek „užtempti” ambientiniai intarpai metaliniuose kūriniuose. ANUBI niekada nebuvo svetima eksperimentuoti ir žaisti garsais, tačiau šįsyk gal kiek persistengta (kad ir „Anapus kaitros ir smėlynų” kūrinyje). Žinant, kad kauniečių diskografija paženklinta vos trimis oficialiais leidiniais, norėtųsi išgirsti daugiau black metalo, kurio visgi nėra jau taip gausu ANUBI kūryboje. O tokie gabalai, kaip „Prieš mus tik mes patys” ir „Iš tuštumos į akmens tylą” – gyvi įrodymai, jog Lord Ominous ir kompanija buvo pajėgūs kurti aukštos klasės juodmetalį…Tiesa, laikas jiems buvo negailestingas…

Lietuvos metalo scena, akivaizdu, atsigauna. Džiugu, kad nemažai jaunų grupių savirealizacijai pasirenka būtent juodmetalį. Akivaizdu ir tai, jog ANUBI, kaip legendinės (nebijokim šito žodžio) lietuvių black metal grupės, reikšmė ir pavyzdys jaunimui ne tik neblėsta, bet turbūt ir sąlyginai auga. Tiesa, nemažai klausytojų skundžiasi dėl naujųjų grupių originalumo stokos. Nors sovietų sąjunga žlugo daugiau negu kaip prieš pusantro dešimtmečio ir sovietinėje Lietuvos literatūroje, spaudoje ar televizjoje paplitusi tradicija raginti, šaukti, kviesti ar kitaip neakivaizdžiai paveikti informacijos vartotoją jau nebepatartina ir vengiama, visgi norėtųsi šįsyk sulaužyti šią nuostatą ir paraginti jaunuosius kūrėjus imti pavyzdį iš kauniečių ANUBI ir išrasti savo „sėkmės formulę”, o ne mindžioti jau šimtus kartų kitų ištryptas pėdas (na, arba bent jau pėdinti kiek kitaip). Ir nors Kalėdos ir Naujieji metai jau praėjo, dar norėtųsi palinkėti žmonėms nebijoti tokių žodžių, kaip „demo”, „prastas garsas” ir pan. Juk ne visas turtas būtinai auksu žiba…

Vertinimas 8.5/10.

ANUBI „Mirties metafora”
Demo © 1995 Dangus Productions

1. Intro: Mirtis Kiekvienam Kitokia
2. Iš Tuštumos į Akmens Tylą
3. Anapus Kaitros Ir Smėlynų: Sniegas Abydoj
4. Pselium
5. Prieš Mus – Tik Mes Patys
6. Spindėsit Ugny Dykuma
7. Tylus Tamsos Alsavimas