ANOREXIA NERVOSA “Drudenhaus” - linkėjimai iš beprotnamio

Tai ne pakutinis šio prancūzų kolektyvo darbas, bet būtent jis man pakliuvo į rankas ir pradėjo kutenti mane iš vidaus, tiesiog prašydamas, kad apie jį parašyčiau recenziją. Ilgą laiką aš apie Anorexia Nervosa girdėjau tik gandus: esą tai viso labo tik nevykęs Cradle Of Filth klonas, kad visi grupės nariai gėjai ir dar daug panašių dalykų. Ir man buvo pasiutusiai įdomu, kaip black metalą supranta prancūzai – tie amžini romantikai ir neprilygstami meilužiai. Va tada aš ir įsitikinau koks netikęs dalykas yra išankstinė nuomonė.

Kai galų gale į mano rankas pakliuvo “Drudenhaus” tikėjausi kažko… na kažko tokio romantiško, gal kiek erotiško – žodžių galvojau kad bus kas nors panašaus į HIM ir Cradle Of Filth mišinį. Kurgi ne! Žodžiu paleidžiu suktis įrašą, maloniai atsipalaiduoju ir … pasiutusi kakofonija priploja mane prie sienos, ištaškysama mano rudimentines smegenis per visą kambarį! Tokios agresijos, tokio pasiutimo aš tikrai nesitikėjau. Neurasteniški klavišiniai, pasiutę gitariniai rifai, būgnų partijos, panašios į kavos malūnėlį ir vokalas, vokalas… Atrodo, kad grupės vokalistas į kiekvieną kūrinį sudeda visą savo įniršį, o ir pats groulingas skamba pikčiau ir yra panašesnis į ankstyvuosius Dimu Borgir nei į piktdžiugišką Dani Filtho cypavimą. Ne, Cradle Of Filth aš labai gerbiu, bet muzikine prasme Anorexia Nervosa yra arčiau stiliaus ištakų. Ko nepasakysi apie tekstus.

Visgi grupė gana tiksliai apibūdino pati save, pavadinimui pasirinkusi psichinį susirgimą. Kiekviena daina – tai himnas beprotybei ir viskam, kas nenormalu. Ko gero tai ir bus vienintelis prancūzų akcentas, formuojant savo black metal mokyklą. Prodiusavimas taip pat nepriekaištingas: nei vokalas, nei klavišiniai neužgožia solo gitarų partijų ir klasikiniai blast bitai irgi įstatyti ten, kur reikia. Nepaisant to, kad Anorexia Nervosa stilius apibūdinamas kaip sympho black, agresyvumo ir sunkumo jiems galėtų pavydėti ir true bliakeriai. Išmėginau su savo draugais: ilgai Anorexia Nervosa negali klausytis! Per didelis spaudimas į smegenis. Ir čia mano nuomone yra ir didžiausias albumo minusas- labai sunku išklausyti visą albumą vienu kartu. O ir dainos labai jau panašios viena į kitą. Šiaip ar taip aš manau, kad į grupę vertėtų atkreipti dėmesį- vien jau tam, kad kartais įdomu paklausyti kažką, kas nepanašu į viską, ką teko klausyti iki tai.

Keli žodžiai apie pačią grupę. Anorexia Nervosa susikūrė 1995 metais, Limožo mieste ir iš pat pradžių išties kopijavo žymiuosius britus. Tais pačiais metais grupė išleido savo pirmąjį demo “Nihil Negativum”, o po poros metų ir savo pirmąjį albumą “Exile”. Paskui dėl kūrybinių nesutarimų grupėje įvyko skilimas, po ko grupę paliko vokalistas. Tačiau išbadėję grupės nariai nepasidavė ir gan greit ištaisė padėtį. Šiuo metu grupės sudėtis tokia: Hreimdarr- vokalas, Stefanas Beilis- solo gitara, jis ir grupės lyderis, Pjeras Kuke- bosas, Nebas Zorta- klavišiniai ir Nilkas Vanas- mušamieji. Paskutinis grupės albumas išėjo pernai ir vadinosi “New Obscuratis Order”. Tiesa su mūsų lietuviška muzikine rinka šio albumo ir su žibuiu niekur nerasi…

1. A Dolefull Night In Telema
2. The Drudenhaus Anthem
3. God Bless The Hustler
4. Enter The Church Of Fornication
5. Tragedia Dekadencia
6. Divine White Light Of A Cumming Decadence
7. Dirge & Requiem For My Sister Whore
8. Das Ist Zum Erschiessen Shon
9. The Red Archromance

Reitingas 8/10 © Osmose records 2000