ANDAJA kviečia atsigręžti atgalios į protėvių šauksmą

Neseniai įvykusio pradedančių grupių festivalio “Naujas Kraujas” žiūrovų balsai buvo pasiskirstę bemaž po lygiai grupėms “Ossastorium” ir “Andaja”. Prieš paskelbiant laimėtojus, buvo pakomentuota, jog skirtumas – vos keli balsai. Laimėjo “Andaja”, ir atrodė, kad nelabai stebėjosi pergale. Apie nuotaikas, nuojautas ir dar šį tą paklausiau porą grupės narių – vokalistą/klavišininką Leonardą Marozą ir bosistą Edvardą Jakubauską.

Kokios nuotaikos ANDAJOS stovykloje po tokios pergalės?

E.J.: Geros.
L.M.: Triumfo. O kokios dar gali būti nuotaikos po laimėjimo…

Kaip vertinote savo jėgas prieš pasirodymą ir po jo? Nujautėte rezultatą?

L.M.: Prieš pasirodymą buvo daug vilčių, o per koncertą buvo grupių, kurios išgąsdino.
E.J.: Bet viltis visada buvo.
L.M.: Noras.
E.J.: Pasitikėjimas savimi.

Pernai Naujame Kraujyje buvo nesunku atspėti nugalėtoją, nes originalumu išsiskyrė “Antigonė”, vien tuo, kad grupės pagrindas merginos. Tuo tarpu šiemet buvo kiek sunkiau – ANDAJA ir OSSASTORIUM atrodė lygiaverčiais varžovais, tai patvirtino ir balsavimas. Ką patys apie tai manote?

L.M.: Pergalę lėmė grupės idėja ir apskritai koncepcija. Death metalą dabar nurungia pagoniška muzika. Priklauso ir nuo vietos, jeigu, tarkim, būtų vykę Kaune, būtų laimėję Ossastorium.
E.J.: Dar nereikia pamiršti, kad dvi turėjusios dalyvauti grupės nepasirodė, iš kurių viena buvo stipri priešininkė (Eudyne Seythe, aut. past.). Rezultatas atspindi šiuolaikinių metalistų skonį.
L.M.: Ossastorium savam stiliuj gerai pavarė… Na, o mūsų stilius priimtinesnis akiai. (Pagoniški rūbai ir ugnis, aut. past.)

Kaip ANDAJA susiėjo į krūvą?

L.M.: Oi, čia ilga istorija. Pati pradžia pernai metų (2002, aut. past.) pavasarį, kai kažkaip susipažinom su Galu (Mantu Galiniu), paskui, begeriant alų, įsišnekėjom, kad sugebu klavišais grot, na, prasidėjo kitų narių paieškos. Atsirado gitaristas ir būgnininkas. Vasarą visi išsilakstė, “Bombiako” savininkai keitėsi, patalpas praradom. Vėlyvą rudenį Pofkė (būgnininkas) pradėjo ignoruot repeticijas, įvyko rekonstrukcija. Prieš pusantro mėnesio priėmėm antrą gitaristą ir dabar viskas nuostabu.
E.J.: Po to, kai priėmėm, prasidėjo nuolatinės repeticijos ir ruošimasis koncertui.

Papasakokit apie kūrybinį procesą – kas kuria tekstus, muziką, ar yra kažkoks vienas šio proceso “variklis”, ar dalyvauja visi?

L.M.: Visi lygiavertiškai dalyvaujam. Kiekvienas savo instrumentui melodijas kuria pats. Tekstai mano.

Ar kyla kokių nesutarimų dėl muzikos stilistikos ar panašiai, tarp grupės narių?

(Bemaž vienbalsiai): Ne, ne… Kol kas nieko nekyla.

Kodėl juodmetalis (black) ir kodėl pagoniškas?

L.M.: Artimiausia dūšiai – senosios kultūros kėlimas.
E.J.: (Cituoja iš koncerto lankstinuko): “ANDAJOS nariams nekilo abejonių dėl grupės koncepcijos – praktiškai visi jie groję įvairiose juodosios muzikos grupėse, tas nutarė arti seną vagą ir kurti liepsningas pagan metal melodijas, menančias didingus senovės laikus.”

Jūs tapote šviežia scenos viltimi, kokie dabar ANDAJOS planai? (Grandiozinis turas per Afriką ir visokias 3-iojo pasaulio šalis, šūvis į MTV, kt.)

(Krizena)L.M.: Artimiausi planai tai Irake koncertuot, maždaug mėnesio bėgyje, kol dar publikos yra. Reikia išnaudoti, ten labai gera scena, spec. efektai neblogi. (Dabar jau kvatojasi…ir vėl surimtėja)
E.J.: Dar albumą įrašinėti. Dabar tik iki galo pabaigsim programą.

Programa ta pati, su kuria pasirodėte NK, ar daugiau kūrinių?

L.M.: Yra daugiau gabalų, į kuriuos reikia įdėti daugiau darbo. Yra pamatas, tik…
E.J.: …sumūryt reikia.

Tą triuką su ugnies pūtimu iš kieno nors pasiskolinote? Per “Giltinės Maršą” jį naudojo NAHASH.

E.J.: Ne, nieko nenusikopijavom. Daug grupių daro pasirodymus su ugnimi.

Ką vartojate?

E.J.:Maistą, tualetinį popierių.
L.M.: Coca-Cola, čipsus ir ledus.
E.J.: Ypatingai mėgstam žibalą gert laisvalaikiu.
L.M.: Gert ir paskui spjaudyt.

Aš turėjau galvoje alkoholį…

(Beveik vienbalsiai) Alų.
L.M.: Kad viskas kitkas neskanu.
E.J.: Viską, kas dega. O kas nedega, uždegam ir geriam.

Ar turit muzikinį išsilavinimą, pavyzdžiui, baigėte muzikos mokyklas?

L.M.: Aš baigęs muzikos mokyklą.
E.J.: Aš mokiausi ketverius metus, bet išėjau. Man trūko dar dvejų. Gitaristas (M.Kačiulis) mokosi Tallat-Kelpšos konservatorijoje.

Koks grupės narių amžiaus vidurkis?

E.J.: Visiems lygiai dvidešimt.

Kiek laiko auginat plaukus?

E.J.: Nuo gimimo.
L.M.: Aš tai nuo gimimo pusantrų metų skustas buvau, plaukai neaugo.
E.J.: Šiaip tai ketverius metus.
L.M.: Aš kokius šešis. Devintos klasės rugsėjy buvau beveik skustas (rodo 2cm ilgio atkarpėlę), po to beveik nekirpau.
E.J.: (po atkaklių skaičiavimų) Aš irgi šeštus.

Gal norit pasakyti ką nors blogo šio interviu skaitytojams?

L.M.: Aš nemoku blogų žodžių.

Tai gal ką nors gero?

L.M.: Aš ir gerų nemoku. Iš viso žodžių nemoku.

Tai gal ką tiesiog šiaip norit pasakyti skaitytojams?

E.J.: Netikėkit niekuo, ką čia perskaitėte. Dar kad nepraleistų ANDAJOS koncertų, ateityje gali tikėtis iš mūsų staigmenų.
L.M.: Kad dažniau atsigręžtų atgalios į protėvių šauksmą, tada geriau supras mūsų muziką. Kad nenuskęstų visam šitam kosmopolitizmo ir globalizacijos mėšle… dabar tai jau blogai pasakiau.