Albumai
ANDAJA „Iš Atminties“ - prisiminimai iš anapus...
Ar jums kada nors teko atsidurti miške vidury nakties? Ne, Joninės su alumi, šašlykais ir „Golfu“, pro kurio langus groja šansonas, nesiskaito. Aš kalbu apie tikrą tamsią naktį, seną gūdų mišką ir nė gyvos dvasios aplinkui. Man sykį teko ir, turiu pripažinti, kad tokiam išlepintam miesčioniui kaip aš buvo nejauku. Medžiai aplinkui, kalbantys savo kalba, pilnaties apšviesta kelio juosta ir pastovus jausmas, kad kažkas dėbso tau į nugarą… Galbūt tai toji kerštinga senovinė būtybė, kuri su panieka ir įtūžiu seka apgailėtinus žmogeliūkščius iš girių tankmės, žvelgia iš apačios pro raistų akivarus į neatsargius grybautojus, tik ir laukianti progos nusitempti už kojos į savo tylos ir tamsos karaliją…
Bet gana lyrinių nukrypimų, pereikime prie konkrečios grupės konkretaus albumo. Debiutinis šiaip jau gerai žinomos ir garbingos formacijos albumas, pasirodęs prekyboje vėlų rudenį, tik visai neseniai atsidūrė mano grotuve. Skoningas apipavidalinimas, solidus bukletas – jau nuo pat pradžių diskas traukia akį, malonu jį laikyti rankose. Dedame diską į grotuvą. Tas čepsėdamas jį praryja ir praneša, kad viduje yra septynios kompozicijos. Ir taip, pradedame.
Pirmoji kompozicija – iškilmingas, daugiau nei penkias minutes trukęs himnas niūriajai deivei. Daug klavišinių, truputį į antrą planą „patrauktas“ vokalas deklamuoja odės ANDAJAI žodžius… Pirmasis kūrinys įsivažiuoja ir grakščiai pereina į antrąjį. Daina „Ateis Laikas“ greita, karinga, su galinga ritmika. Melodija paprasta, bet lengvai įsimenanti, puikios gitarų partijos. Patiko vokalo kaitaliojimas nuo harsh iki skrymingo ir natūralaus.
Sekantis kūrinėlis nemažiau energingas, nestokojantis epinio skambesio. Titulinė „Iš Atminties“ ne tik greita, bet ir iškilminga, pagrindinė tema tiesiog hipnotizuojanti. Nudžiugino ir prasmingi, emocionalūs dainų tekstai (neretai klausantis gerą muziką primityvūs tekstai gadina visą teigiamą įspūdį, kaip pavyzdį šventvagiškai paminėsiu MANOWAR).
Albumo puošmena – beveik aštuonias minutes trunkantis „Rudens Raudoje Girdžiu Mirties Balsą“. Čia jau visai kitokia atmosfera, nei prieš tai klausytuose kūriniuose. Niūri, net kiek depresyvi nuotaika, besikeičianti pagrindinė tema, puikiai nuotaiką perduodančios klavišinių partijos… Rudeniškas šaltis, gamta, alsuojanti mirtimi…
Daina „Kariui“ užburia savo ritmika ir vizualumu. Prieš akis iškyla karo laukas, pilnas nukautųjų ir tas, vienintelis išgyvenęs. Vėlgi labai iškilmingai skamba klavišiniai. Panašiai skamba ir „Dievų Keršto Valandoje“ – tarytum karinis maršas, kuriam grojant nesunku joti į mūšį. Paskutinis albumo kūrinys – toks psichodelinis outro, atliktas lietuvių liaudies instrumentais.
Ką galima pasakyti apibendrinant? Įspūdis labai teigiamas, albumą rekomenduoju kiekvienam, kas nėra abejingas juodmetaliui, pagoniškam metalui ir stilistikai. Visgi esu priverstas į šią medaus cisterną įmesti vieną arbatinį šaukštelį deguto. Prisikabinsiu prie vokalo, o konkrečiau prie skrymingo. Jei harsh ir natūralus vokalas – puikūs, tai skrymingas skamba kiek skystokai, o kartais, ypač vietose, kur daugiau teksto, jaučiasi, kad vokalistas pritrūko kvapo. Ne iš karto pripratau ir prie mušamųjų, bet čia tokiam lameriui kaip aš, galima pasakyti, taip ir turi būti. Suvedimui priekaištų neturiu, visi instrumentai subalansuoti kaip sportininko pusryčiai, klavišiniai negožia gitarų, viskas girdisi kuo puikiausiai.
Kaip visada, recenzuodamas lietuvišką albumą vertinimo nerašau, nes, jei parašysiu per mažai, įžeisiu žmones, kurie triūsė prie albumo ir atliko tikrai titanišką darbą, o jei parašysiu per daug, tai visi ims įrodinėti, kad mane papirko, gal net pasakys kas ir kiek man sumokėjo… Toks gyvenimas!
ANDAJA „Iš Atminties“
2006 © “Dangus”
1. Anadajai
2. Ateis Laikas
3. Iš Atminties
4. Rudens Raudoje Girdžiu Mirties Balsą
5. Kariui
6. Dievų Keršto Valandoje
7. Bridimas Atgal
Komentarai
LALAILA
“Kaip visada, recenzuodamas lietuvišką albumą vertinimo nerašau”
Nebukite snobai.Visi zinome,kad esate nesaliski,bet pazymi visuomet reikia rasyti pasaulinio konteksto lygmenyje.Kodel lengva ranka rasomi 9 ar 10 geriems vakarieciu albumams ir tuo paciu jeigu tas 9 butu parasytas LT grupei manau daugelis tuomet galetu pajausti skirtuma. O del pkyciu is grupes puses… Na atsiprasau. Jeigu jau tai turi kazkokios itakos tai net nezinau ka ir besakyti.Juk esate VERTINTOJAI.Butu kvaila,jeigu sulauktumete kokiu DEICIDE arba CANNIBAL CORPSE repliku… Tingiu plestis.Porteris per daug skanus :P
ccid:pagavai,pagavai:)
Na, pasiteisindamas tik pridursiu, jog mano tai tik komentaras, o ten oficialus straipsnis.Yra skirtumas.
HA LALA 1000 kartu geriau… Paveluotas realyzas…..
Ech, as dar tik laukiu, kol albumas pateks man i nagus.
Ps: spegai, savo klaidas irgi galėtum išsitaisyti: “neįpatingas” į neypatingas.
Pats albumas gan klausosi, taciau bugnu minkstumas tikrai perzenge mano susikurtas ribas. Kai kuriose vietose gaunasi tik barskinimas per kibirus.
o man per koncą kažkaip nelabai pavyko šėlsmą derint su staigokais „perėjimais“ kai katruos gabaluos.
va ir mano vienam kolegai nuobodokas albumas. o man, sakyčiau, kaip tik jis yra pagal geiausias Zpoan Vtenz ir Summoning tradicijas :)) padarytas, jeigu leista teip išsireikšt.
Na Lietuvos mastu, tai mano manymu tikrai stiprus albumas, man patiko. Laukiam Adžio priekaištų dėl albumo recenzavimo “pagabaliui” :)
iš esmės albumas gal šiek tiek labiau nuvylė, nei nustebino. bet greičiausiai kaltas čia yra tas laukimas ir perdėto stebuklo tikėjimasis:) tenka pripažinti, jog tikrai stiprūs yra 2-3 kūriniai. labiausiai patikę aspektai – gitaros ir vokalo partijos. bet kaip lietuviškas produktas – labai malonus palaikyti rankose:D
Man asmeniškai kažkiem panašumo (tik panašumo!) su Ugnėlakio albumu turi, bet čia ko gero dėl “tautinės specifikos”. Paantrinsiu, kad “Rudens Raudoje Girdžiu Mirties Balsą” tikrai pats pačiausias albumo gabalas, klausai klausai ir neatsiklausai:)
Pats albumas nieko įspudingo, tačiau per koncertą Andaja labai patiko.
Nera uz ka.Ir aš norėčiau pridurti, jog čia ne kabinėjimasis, o geranoriškas pastebėjimas.Geros dienos visiems.
speige, neteisk Saurono, cia mano kalte, kad neissimiegojes bandziau pataisyti sita tekstuka :) Aciu uz pastebejimus, beje.
Sauronai, ar nevertėtų perskiatyti pačiam prieš siunčiant į ferrumą?
Pataisyk: “mieščioniui” į miesčioniui
ir “antūralus” į natūralus.
O Andajos darbas man, kaip juodmetalio gerbėjui, atrodo pavėlavęs mažiausiai tuos tris metus, kuriuos ir užsitempė leidyba.
Gana vidutinis arba sakykim, geras, tačiau neįpatingas, kuo pasižymėdavo beveik kiekvienas lietuviškos black/pagan metal formacijos darbas išleistas Lietuvoje iki šiol.
Na, nekabina, neįtikina ir nesukuria man miško vaizdinių ar senovės atspindžių:)