Straipsniai

ANATHEMA: „Mūsų muzika yra galinga, nors jau ir nesame metalo grupė“

2012.10.18 00:00, Gedas (Seniukas)

Foto: Elenos (1994 m. nuotraukos) ir Crazytes (2012 m. nuotraukos)

ANATHEMA man kelia ypatingus sentimentus dar nuo 1994-ųjų, kai pačiame lapkričio viduryje jie atvyko į Vilnių. Tai buvo didelis įvykis, palikęs neišdildomus įspūdžius, tačiau praėjo labai daug metų ir šiandien ANATHEMA yra jau visai kitokia: brandi, rami, graži. Nemetalinė. Deja.

Šiemet festivalyje „Velnio akmuo“ įvykęs antrasis ANATHEMA koncertas Lietuvoje ne tik atgaivino senus prisiminimus, bet ir suteikė naujų jausmų. Negalėjau praleisti progos paimti interviu iš ANATHEMA gitaristo ir pagrindinio dainų kūrėjo Danny Cavanagh radijo stoties „Start FM“ sunkiosios muzikos laidai „Audronaša“. Gero skaitymo!

Sveikas, Danny! Labai smagu antrą kartą tave pamatyti Lietuvoje. Pirmasis ANATHEMA vizitas Vilniuje 1994-aisiais buvo tarsi sprogimas Lietuvos metaliniame gyvenime, nors ir vėliau tau teko čia lankytis dar porą kartų. Ką prisimeni iš savo pirmosios viešnagės 1994 metais?

Pamenu, kad čia buvo tikrai geriau nei Anglijoje. Publika buvo labai triukšminga, o mums, jaunam kolektyvui, buvo labai svarbu pasijusti tikra grupe su tikra auditorija. Net ir mus apšildę SOLSTICE Vilniuje sulaukė didelio palaikymo ir jiems tai buvo taip pat labai svarbu. Tai buvo ypatingas koncertas, įdomus laikmetis. Buvo tikrai gerai.

ANATHEMA: „Mūsų muzika yra galinga, nors jau ir nesame metalo grupė“Ar prisimeni, kaip užkulisiuose grojai senu sulūžusiu fortepijonu?

O taip! Dabar kai priminei, suprantu, kad tai buvo labai mums būdingas poelgis. Iš esmės niekas nepasikeitė nuo anų laikų, tik tiek, kad aš nevartoju alkoholio. Mes dabar esame vyresni, išmintingesni, bet, jei kur nors pasitaiko šalia pianinas, kas nors iš mūsų būtinai sės prie jo ir pagros. Visada šalia mūsų būna akustinė gitara arba nuolatos klausomės muzikos per ausinukus. Muzika nuolatos supa mus. Taigi dabar pasikeitė mūsų lygis, nes geriame mažiau alkoholio ir dauguma mūsų su tuo jau yra užrišę, bet pati grupės esmė ir tapatumas nuo tų laikų nepasikeitė: muzika vis dar yra labai emocionali, intensyvi. Ir štai šie mūsų esminiai elementai visuomet buvo ir yra iki šiol: nuo pirmo iki paskutinio albumo.

Viename interviu esate minėję, kad „Weather Systems“ įrašinėjimo procesą išskyrėte į tris etapus: du įrašinėjimo ir paskutinysis, skirtas suvedimui. Ar šis albumo kūrimo proceso išdalinimas į tris dalis kaip nors atsispindi ir albumo dainų išdėstyme?

ANATHEMA: „Mūsų muzika yra galinga, nors jau ir nesame metalo grupė“Nevisai. Aš turėjau pakankamai laiko pagalvoti ir pasvarstyti. Dainų žodžius ir vokalo partijas parašiau tik po to, kai įrašėme visą muziką. Keturis mėnesius per savo grotuvą vis klausiausi muzikos be vokalų ir dainavau pats sau mintyse arba niūniuodamas einant gatve. Vienos eilės išliko, kitos pasimiršo. Ir tie žodžiai, kurie išliko, tapo dainų dalimi. Man net nereikėjo ypač stengtis, nes tarp įrašų sesijų turėjau užtektinai laiko – ištisus keturis mėnesius! – pasvarstyti ir padėlioti, kas kur tinka. Paskui visi susirinkome ir mes jau turėjome visas dainų dalis. Taip buvo su „The Storm Before The Calm“, taip buvo ir su kitomis dainomis.

Vis tik pagrindinis šio albumo skirtumas palyginti su praeitais darbais yra tas, kad jame buvo norvegų prodiuseris Christeris-André Cederbergas, kuris yra tarsi vienas iš mūsų. Visa muzika pereina per jo rankas ir ji yra graži! Christeris yra labai kūrybingas ir apskritai fantastiškas žmogus, todėl mes labai džiaugiamės, kad jis yra mūsų prodiuseris. Jo darbas yra be priekaištų ir mums labai tinka.

Kiek žinau, abi „Untouchable“ dalys buvo paskutinės albumui „Weather Systems“ sukurtos dainos. Kodėl nusprendėte jas įdėti į pačią albumo pradžią?

Priežastis, kodėl jas įdėjome į albumo pradžią yra labai paprasta. Praeitas albumas prasidėjo daina „Thin Air“, todėl tam, kad pradėtum diską panašia daina, ji turi būti ne mažiau puiki nei „Thin Air“: joje turi būti intensyvumo, gitarų ir gražių melodijų. Štai kodėl „Untouchable“ mums atrodė teisingas pasirinkimas. Abi dainos dalys buvo sukurtos kartu ir visada turi būti grojamos kartu. Tarsi viena 12 ar 14 minučių trukmės daina, kurią aš nusprendžiau išskirti į dvi dalis.

ANATHEMA: „Mūsų muzika yra galinga, nors jau ir nesame metalo grupė“ANATHEMA dainų tekstuose buvo užkabinta daugybė temų: nuo meilės iki asmeninių nuopuolių. Kokia yra pagrindinė tema, sklendžianti per visą albumą „Weather Systems“?

Man asmeniškai pagrindinė tema yra meilė. Viskas, ką sukuriu, vienaip ar kitaip yra susiję su meile. Tai gali būti ir žmogaus praradimas, ir išsiskyrimas su žmogumi, ir mylimo žmogaus radimas, ir atradimas meilės savyje, ir meilės gyvenimui atradimas, ir dvasinė meilė… Meilė yra visame, ką aš sukuriu, tik tai gali būti pateikiama skirtingais meilės aspektais.

Yra ir baimės. Baimė, kad protas gali iškrėsti kokių netikėtų pokštų ir sukelti didelių nemalonumų. Aš pats turiu savuosius demonus ir esu pergyvenęs dideles problemas. Aš vis dar su tuo kovoju ir tai man kelia nerimą. Taigi manau, kad meilės priešingybė yra baimė, todėl kai kuriose dainose dainuojama ir apie baimę. Dainuojama apie šių dviejų jausmų dvipoliškumą ir apie tai, kaip jie daro įtaką įvairioms mūsų gyvenimo sritims.

Visose „Weather Systems“ dainose orai yra tarsi proto metafora. Mūsų galvose gali šėlti audra, gali būti tyku, ramu, gali tekėti saulė, trankyti žaibai. Tai – gyvenimo dalis. Mes visi išgyvename audringus gyvenimo tarpsnius, būna jų ir labai ramių, todėl ši metafora yra pakankamai ryški. Man patinka gamta, patinka orai, jų įvairūs būviai. Mane labai įkvepia audros, kurios nuolatos yra vis kitokios ir labai emocionalios – tada aš būnu labai gyvybingas, įsielektrinęs. Aš tai tiesiog dievinu! Visuomet norėjau tai perteikti dainoje – taip gimė daina „Lightning Song“.

Ar tau nutinka taip, kaip Stingo dainoje „All Four Seasons“ – visi keturi metų laikai per vieną dieną?

O taip! (juokiasi). Aš juk iš Anglijos, todėl man tikrai taip būna. (juokiasi)

Kurį ANATHEMA albumą pavadintum geriausia įžanga į „Weather Systems“?

Praeitas albumas „We‘re Here Because We‘re Here“. Manau, kad šie du diskai lėmė ANATHEMA atgimimą ir jie abu yra labai susiję vienas su kitu.

Kuo?

ANATHEMA: „Mūsų muzika yra galinga, nors jau ir nesame metalo grupė“Dainomis. Iš tikrųjų, kai kurios dainos iš „Weather Systems“ jau galėjo atsidurti ir albume „We‘re Here Because We‘re Here“. Štai „The Storm Before The Calm“ buvo įrašyta 2009 metais diskui „We‘re Here Because We‘re Here“, tačiau vėliau buvo jos atsisakyta, nes albumas būtų buvęs per ilgas. Bet viskas išėjo tik į gerą, nes dėl to, kad išlaukta, daina tapo geresnė. Tai buvo geras sprendimas. „Lightning Song“ taip pat buvo įrašyta 2009 metais albumui „We‘re Here Because We‘re Here“ir ją taip pat išėmėme. Tai padarėme dėl to, kad albumas negali būti ilgesnis kaip 55 minutės, nes muzika yra labai gili ir klausantis jos ilgiau žmogus ir jo protas pailsta. Kiek kitaip yra su klasikine muzika, nes į ją pasineriama ir joje plaukiojama. Mūsų muzika yra intensyvesnė ir berods Steve Wilsonas man patarė dėl muzikos intensyvumo nedaryti albumų ilgesnių kaip 55 minutės. Ir jis yra teisus.

Lee Douglas, būdama vokaliste, yra labai svarbi ANATHEMA muzikos dalis. Ar, kurdamas dainas, tariesi su ja, kaip reikėtų sudėlioti vieną ar kitą dainą?

Šį kartą ji buvo įsitraukusi į dainų kūrimą kur kas labiau, nes ji jau nebedirba kasdienio, pilną darbo dieną užimančio darbo. Paskutinėje albumo kūrimo stadijoje ji praleido studijoje daugiau kaip dvi savaites – septyniolika dienų. Ji buvo kartu su mumis, kartu valgydavome ir nakvojome tame pačiame name. Lee visada buvo šalia, kad galėtume nedelsiant išbandyti, kaip tinka vokalas. Šį kartą ji jautėsi esanti įtraukta į kūrybinį procesą, viską aptardama su mumis, žaisdama su balsu, išbandydama jį kitokiais kampais. Lee mums labai padėjo. Už tai reikėtų padėkoti Christeriui Cederbergui, kuris išspaudžia iš Lee balsą taip, kaip jis skamba įraše. Toks pat yra ir Vinnie – jis išspaudžia iš žmogaus viską, kas įmanoma ir paskui viską apjungia. Mes esame tikrai puiki komanda.

Lee – grupės narė. Ji yra būgnininko Johno sesuo ir jiedu yra nuostabūs. Kartais tarp mūsų kyla rimtų nesutarimų, bet Johnas ir Lee, net ir nebūdami mūsų jaunystės dalimi, yra mums labai artimi muzikos supratimu. Daug žmonių galvoja, kad ANATHEMA yra aš ir Vinnie. Taip, mes darome daug ką, bet Johnas ir Lee taip atlieka labai svarbų vaidmenį.

Johnas yra labai labai geras kompozitorius, turintis unikalų dainų kūrimo ir grojimo stilių. Jis labai daug įdėjo pastangų, siekdamas tapti geresniu muzikantu. Yra pasaulyje geresnių muzikantų, būgnininkų už Johną, bet Johnas yra toks būgnininkas, kuris sugeba sukurti tokias dainas, kaip „Universal“ ar „The Storm Before The Calm“, o tai – labai retas atvejis. Aš pažįstu daug žmonių muzikos pasaulyje ir labai mažai iš jų sugeba sukurti tokias geras dainas. Keletą pažįstu: Petter Carlsen, ANTIMATTER, LEAFBLADE. Bet tokių yra labai nedaug. Taigi Johnas turi ypatingą talentą. O turėti jos šeimos narę Lee pas save yra nuostabus ryšys, nes mes visi esame kaip šeima.

Visgi tuo pat metu mes stengiamės išlikti gerais muzikantais: repetuojame, vaikštome į pamokas, norėdami dar geriau išmokti groti būgnais, bosine gitara, gitara, ypač – dainuoti. Gebėjimas kurti ir kūrybinė mintis grupėje yra labai stipri. Atlikimo technika… (po pauzės) gal ir nėra tokia gera, bet mes stengiamės kiek galime. Su muzikalumu niekada neturėjau problemų, nes gimiau turėdamas šią dovaną. Likusiems gal taip nepasisekė, bet jie įdeda labai daug pastangų, siekdami tapti geresniais gitaristais, boso gitaristais, būgnininkais, bet kūrybiškumą, kūrybinę mintį jie turi fantastišką. Visi. Vinnie yra nuostabus, kiek tai susiję su muzikos sudėliojimu ir supratimu bei vokalais; lygiai taip pat ir Lee. Aš ir Johnas užsiimame dainų kūrimu. Beje, kurti sugeba ir Vinnie, tik mes dar nesame daug girdėję jo kūrybos. Manau, kad Vinnie gali turėti pretenzijų dėl jo indėlio į ANATHEMA muziką, nes esu įsitikinęs, kad jis norėtų daugiau kurti muzikos grupei. Esu tikras, kad jis tai gali ir tikiuosi, kad jis tai dar padarys. Tai nėra paprasta, nes mes su Johnu esame labai produktyvūs, aš visada pateikiu jau gatavas melodijas… Taigi tai gali būti kebloka. Bet mes tikrai norėtume, kad Vinnie daugiau įneštų savo indėlio.

ANATHEMA: „Mūsų muzika yra galinga, nors jau ir nesame metalo grupė“Gal visgi tai padarysit ateityje?

Aš to tikrai norėčiau, jei Vinnie sukurs geros muzikos, kuri tiktų grupei. Vinnie daugiausia kuria elektroninę muziką. Jei tik jis sukurs kažką gero ir tai tiks mums, mes būtinai tai panaudosime.

Už nugaros palikus 20 metų kelio, kurį darbą pavadintum pačiu tamsiausiu, o kurį – pačiu šviesiausiu ANATHEMA albumu? Visomis prasmėmis.

Pats tamsiausias albumas yra „Alternative 4“. Jis yra tamsiausias visokeriopai. Ypač Duncano sukurtos dainos. Tamsus yra albumo skambesys, visa muzika. Ji tikrai sukurta būnant visiškoje tamsoje. Ypač Duncano dainos.

Šviesiausias albumas yra „We‘re Here Because We‘re Here“, kurį asmeniškai laikau giliamintiškiausiu darbu. Nemanau, kad kada nors man pavyks sukurti išmintingesnį pareiškimą už tą, kurį padariau su „We‘re Here Because We‘re Here“, su „Hindsight“, „Dreaming Light“, „Simple Mistake“ žodžiais. Nieko gilesnio negaliu padaryti, nes šiais žodžiais perteikiau visą savo gyvenimo supratimą, muzika ir žodžiai yra sukurti paties gyvenimo – tokio, kokį aš jį matau. Šis albumas yra šviesus, nes po dvasinių ieškojimų supratau, kad kuo ilgiau gyveni, tuo labiau pradedi suprasti realybę, tiesą ir gyvenimo esmę ir tuo gyvenimas tampa šviesesnis.

Žinau, kad per daug nesižavite ANATHEMA metaline praeitimi, bet ar galėtum įvertinti ANATHEMA laikotarpį nuo „Serenades“ iki „The Silent Enigma“?

ANATHEMA: „Mūsų muzika yra galinga, nors jau ir nesame metalo grupė“Na ką aš galėčiau pasakyti… Kai aš galvoju apie tuos laikus, aš negalvoju apie ANATHEMA muziką. Aš galvoju apie savo mamą. Mūsų visų gyvenimas buvo labai sunkus ir viskas, ką mes norėjome daryti – tai kurti muziką ir daryti tai, kuo tikėjome. Iš tikrųjų net nežinojome, ką darome, bet labai nuoširdžiai stengėmės. Mane anuomet labai žavėjo nužemintos gitaros, o pati muzikos vizija sukosi apie žymiai sunkesnę muziką. Mes buvome paprasti žmonės, paprasti vaikai, kurių gyvenimas ir santykiai šeimoje buvo labai sudėtingi ir kurie tenorėjo susikurti aplink save meilę. Mes darėme klaidų, buvo blogų, bet buvo ir gerų laikų, mes tai turėjome pinigų, tai jų stigdavo, dažnai dalyvaudavome išgertuvėse… Daug spalvingų dalykų įvyko gyvenime, ne visi iš jų buvo smagūs, ne visi laikai buvo laimingi. Kai pergyveni tokius dalykus ir atrandi save, kai tampi padoriu žmogumi, kai išmoksti tokias pamokas, supranti, kad vienintelis atsakymas į visa tai gali būti tik meilė. Reikia mylėti vienas kitą, būti vieniems su kitais, būti su žmonėmis, kurie palaiko tavo gerąsias savybes, kurie tau suteikia pačios šviesiausios energijos. Būtent tai mes padarėme ir dėl to išlikome kartu. Būtent tai mes bandėme daryti ir anuomet. Gal ne visada mums sekėsi tai daryti, kai kurie žmonės grupėje skleidė negatyvią energiją, galbūt net ir aš. Labiausiai mes stengėmės išgyventi.

Kas dėl muzikos, tai su visa pagarba Darrenui Whiteui, kuris turėjo nuostabių minčių dėl dainų tekstų, pasižymi dideliu artistiškumu, pažįsta gyvenimą, žino, kas yra menas, ypač gerai susipažinęs su fotografija ir poezija, visgi jis neturėjo tokio balso, kokio mums reikėjo. Anuomet Duncanas padėjo priimti sprendimą, po kurio Darrenui toliau buvo nepakeliui su mumis. Tai buvo labai sunkus metas Darrenui ir aš dėl to labai sielvartauju. Bet gyvenimas kartais būna tikras mėšlas, toks jis buvo ir man. Bet mes su Darrenui išlikome draugais. Aš tiesiog rytoj pat galėčiau jam ką nors parašyti per Facebooką, o jis iškart man atsakytų.

Taigi tada buvo priimtas toks sprendimas, dainavimas buvo patikėtas Vincentui, tad reikėjo užbaigti „The Silent Enigma“ albumą, kuris buvo įrašytas, bet neturėjo vokalų. Darrenas daug dienų bandė įdainuoti dainas, bet jo darbas mums netiko, todėl teko palikti studiją ir po šešių savaičių sugrįžti. Vincentas su keliais draugais, tarp jų – Deryku Fullwoodu, sugrįžo į studiją, įrašė vokalus, susėdo drauge su Duncanu, parašė dainų žodžius ir visa tai sujungė į visumą. Vincentas sudainavo dainas CELTIC FROST maniera, kuri anuomet buvo labai tinkama, Tai labai žmonių mėgstamas albumas ir suprantu, kodėl.

Po „The Silent Enigma“ mes atradome, kad galime dainuoti, mes atradome PINK FLOYD plačiąja prasme ir atrodė, kad visa tai tarpusavyje labai derėjo. „Eternity“ problema buvo ta, kad kartu su Duncanu kuriamų dainų lygis jau pasiekė „Alternative 4“ lygį, bet muzikavimo kokybė tiek dar nebuvo paaugusi, todėl „Eternity“ yra tarsi keistas „The Silent Enigma“ ir „Alternative 4“ hibridas. Manau, kad dėl to albumas labai nukentėjo. Manau, kad jis per daug žemai skamba, per daug nužemintos gitaros. Bet pačios dainos yra geros.

Visa tai buvo pereinamasis laikotarpis ir iš 1994-1996 metų aš labiausiai atsimenu, kad mes bandėme išlikti, padėti savo mamai. Mums ir Jamie tai buvo labai sunkus metas. Štai kodėl mes vis dar kartu, mylime vienas kitą ir norime ir toliau kurti tokias nuostabias dainas. Manau, kad dabartinė muzika yra pati geriausia.

Vis dar netyla diskusijos, ar ANATHEMA priklauso sunkiosios muzikos scenai, ar ne. Ar nesijaučiate kaip vaikas, besiskiriančių gimdytojų draskomas į dvi dalis?

Taip, tikrai. Mes jau nebetelpame į ekstremalaus metalo grupės sąvoką, bet rytoj (turi omeny pasirodymą „Velnio akmenyje“ – aut. past.) mes jums išspardysime subines (šypsosi). Mes būsime labai intensyvūs, gitaros bus labai garsios ir viskas bus puiku! Mūsų muzika yra galinga, nors jau ir nesame metalo grupė. Nebūtinai tik metalinė muzika yra sunki. Yra daug sunkios muzikos rūšių, o mes esame sunkiojo roko grupė su savo metalinėmis šaknimis, kurios laikas nuo laiko prasiveržia. Galų gale mes esame gitarinės muzikos grupė, tik naudojame nuo 1998 m. pianiną, orkestruotes, klavišinius, akustinius intarpus – visus spalvinguosius elementus. Visgi nuo pat pačios pradžios mūsų esmė išliko ta pati – emocionalumas.

Atrodo, kad dainų tekstai tau yra labai svarbūs, apie juos daug kalbi ir jie yra svarbi tavo kūrybiškumo dalis. Ką pavadintum geriausiu dainų tekstų autoriumi roko pasaulyje?

Greičiausiai tai būtų Tomas Yorkeas iš RADIOHEAD. Jo žodžiai yra tokie geri! Jie man daro didžiulį įspūdį, nes aš niekada gyvenime nesugebėsiu parašyti tokių gerų žodžių. Jis nedainuoja apie tuos dalykus, apie kuriuos dainuoju aš. Jis nekuria tokių dainų taip, kaip kuriu aš, nors kai kurios grupės tai daro. Nebūtinai jo dainos man patinka, bet vis tiek jis yra geriausias.

Yra ir kitų autorių, kurie rašo artimomis mano širdžiai temomis: apie tyrumą, apie tikrą meilę, pasąmonę, dalykus, supančius stebuklą, kuris apima viską, kas yra pasaulyje ir sudaro visuotinę sąmonę. Aš apie tokius dalykus rašau žodžius, o kai kurios grupės savo muzikoje sugeba sukurti šį jausmą. Tai galėtų būti klasikinio laikotarpio U2, dabar tai galėtų būti SIGUR ROS, naujo COLDPLAY albumo kelios dainos. Aš kalbu apie muziką, kuri turi savyje neįtikėtinai įkvepiančią, galingą, gražią nuotaiką ir sugeba pasiekti tavo sielą savo auksine šviesa. Tai meilė, perkelta į muziką. Aš labai mėgstu tokią muziką – euforijos kupiną gražią roko muziką. Tomas Yorkeas niekada nekuria tokios muzikos. Ir vis tiek manau, kad jis geriausias. (juokiasi) Nors ir nėra mano mėgstamiausias. Jis toks protingas! Protingas, įvairiapusiškas, išmintingas. Jo vaizduotė, spalvos, kurias jis panaudoja – tai geriausia, ką galima rasti muzikoje, sukurtoje per pastaruosius 20 metų.

Yra keletas grupių, kurios savaip yra tokios geros, kaip Tomas dainų tekstų kūrime. NIRVANA su „Nevermind“, U2 1987-aisiais, QUEEN savo geriausiais laikais. Daug yra tų grupių. Bet moderniojoje muzikoje Tomas yra tas MEISTRAS.

ANATHEMA: „Mūsų muzika yra galinga, nors jau ir nesame metalo grupė“Jūsų meilė grupei PINK FLOYD yra plačiai žinoma. Ar neturėjote minčių įrašyti pilną PINK FLOYD dainų albumą ir išleisti jį kaip ANATHEMA leidinį? DREAM THEATER taip padarė su „Dark Side Of The Moon“.

Ne, apie tai niekada negalvojome. Net minties tokios nesame turėję.

Ar tai būtų jums per drąsu?

Manau, kad tai būtų per daug ambicingas užmojis. Ypač kai žinai, kokius jie sukūrė klavišinius… Kam reikia bandyti perrašyti „Wish You Were Here“, kai ji ir taip yra tobula? (juokiasi) Jie jau tai padarė. Pinkfloidai turi teisę ieškoti trūkumų savo albumuose – tai jų teisė, bet aš tame albume klaidų beveik neįžiūriu. Manau, kad šis albumas yra velniškai geras. Labai arti tobulybės yra „The Wall“ albumas, ko ir siekė Rogeris. Tai kam man dar bandyti tai pakartoti? (juokiasi) Aš galiu pabandyti sukurti ką nors, dedikuoto jų kūrybai, bet groti tokią sudėtingą PINK FLOYD muziką… „Wish You Were Here“? KAIP? Kaip man tai sugroti, kas, po velnių, gros klavišiniais? (juokiasi) Tame albume klavišiniai yra tokie nuostabūs! Reikėtų praleisti tris dienas, kol atrastum, kaip turi skambėti „Shine On You Crazy Diamonds“. Kaip jie tai padarė??!! (juokiasi)

Atsakymas pakankamai aiškus :). Ir paskutinis klausimas: grįši namo į Angliją po festivalio „Velnio akmuo“, atsisėsi ant sofos ir kokią knygą paimsi į rankas?

Greičiausiai pasiimsiu iPhone (juokiasi). Mano visas gyvenimas prabėga su iPhonu. Vis tik turiu keletą knygų. Viena iš jų yra dvasinė, pasakojanti apie tai, kaip įsimylėjėliai po daugybės reinkarnacijų vėl susitinka vienas kitą. Tai knyga apie reinkarnaciją. Vadinasi ji „Only Love is Real“. Ir dar per podcastus klausausi pasakojimų apie vaiduoklius. (šypsosi) Neseniai atsisiunčiau visus Edgaro Alano Poe darbus. Spėjau perklausyti tik 10 minučių, bet klausyti buvo tikras malonumas! Jis pavartojo tokį apibūdinimą – neįtikėtina, koks jis geras rašytojas! – „valandos, lekiančios prošal ant juodų varno sparnų”. Tai yra toks neįtikėtinas, be galo gražus vaizdinys! „Valandų, lekiančių prošal ant juodų varno sparnų, tylus garsas“ – jis kalba apie naktį. Tai nepakartojama! (juokiasi)

Ką gi. Dėkoju tau, Danny, už interviu!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
kingas
2012.10.19 13:44

gal jis per telefona knygas skaito / klauso

vyskupas666
2012.10.18 16:52

Užmiršo pridurt, kad motina nesirūpino (o gal neturėjo laiko) pasirūpinti bent kiek vaikų intelektiniu lavinimu. Senis, o intelektas, tai kaip marozo, Iphonas, su knygom nedraugauju ir kt.. Tikrai sunki vaikystė buvo.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus