AMORPHIS: „Didžiuojamės, kad turime savo išskirtinį skambesį“

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Žemai lenkiuosi „ALT Events“ komandai – šių žmonių dėka lapkričio 8 d. į Vilnių atkeliavo AMORPHIS, apie kurios atvykimą į mūsų gimtinę buvo slapta pasvajojama nuo pat gūdžių 1994-ųjų, kai apie tuo metu dar nelabai kam įdomią Suomijos metalo sceną nelabai kas ir nutuokė. Grupė, kurios pavadinimas tapo Suomijos metalo sinonimu, Vilniuje pristatė savo naujausią studijinį albumą „The Beginning Of Times“, tačiau koncerto metu nevengė ir senesnės savo kūrybos. Apie naujausią ir kiek senesnę kūrybą ir apie kitus dalykus radijo stoties „Start FM“ metalinės muzikos laidos „Audronaša“ vedėjui Gedui pasakojo AMORPHIS bosistas Niclas Etelävuori ir vokalistas Tomis Joutsenas.

Sveiki! Kaip jaučiatės, pirmą kartą lankydamiesi Lietuvoje? Jei įmanoma, apsieikime be įprastinių mandagumo frazių, kurios visada kartojamos.

Niclas: Labai malonu lankytis Lietuvoje pirmą kartą. Aš tuo labiau džiaugiuosi. Turėjome progą pasivaikščioti po Vilnių – labai gražus miestas. Pažiūrėsim, kaip seksis koncerte, bet viskas turėtų būti šaunu. Juk šiandien penktadienis, todėl vakaras turi būti pavykęs.

Tomis: Taip, tikrai viskas puiku. Ką tik pradėjome turą, tai pirmasis penktadienis jo metu. Kol kas viskas einasi puikiai, keliaujame kartu su dviem nuostabiomis grupėmis. Esu labai optimistiškai nusiteikęs dėl šio vakaro.

Niclas: Vakar latviai tvirtino, kad Vilniuje turėtų mums patikti.

Ar yra skirtumas grojant naująsias dainas koncertuose, palyginti su senesniais kūriniais?

Niclas: Nepasakyčiau. Juk tai mūsų dainos. Aišku, kai diskas būna tik ką pasirodęs, žmonės dar paprastai nebūna girdėję jo viso, bet dabar jau pakankamai žino tiek senus, tiek naujesnius gabalus.

Jūs nevengiate į savo koncertinius pasirodymus įtraukti ir senąsias dainas. Kuo senieji kūriniai yra tokie svarbūs grupei AMORPHIS?

Tomis: AMORPHIS turi labai ilgą istoriją, todėl akivaizdu, kad grojame ir senas dainas. Stengiamės įtraukti bent po dainą iš beveik kiekvieno disko. Grojame net kūrinius iš paties pirmojo albumo, nes negalime atsisakyti ir savo brutalių, death metalo dainų. Man asmeniškai labai patinka, kad grojame ir senąsias death metalo dainas.

Klausimas Tomiui: Su senaisiais AMORPHIS kūriniais susidoroji nepriekaištingai. Ar esi susilaukęs kokių nors atsiliepimų iš Pasi dėl dainų iš jo laikotarpio atlikimo?

Tomis: Su Pasi buvau susitikęs, kai praeitais metais Suomijoje surengėme savo dvidešimtmečio turą. Mačiausi su juo tada pirmą kartą ir mes puikiai leidome laiką. Jis puikus žmogus. Nepamenu, ar Pasi ką nors sakė apie senųjų dainų atlikimą. Man nėra jokių problemų dainuoti senuosius gabalus, nes aš labai mėgstu tą muziką. Be to, esu vokalistas, todėl dainuoju viską, ką visa grupė nori groti.

Naujasis AMORPHIS albumas „The Beginning Of Times“ pasakoja apie Žemės atsiradimą, pasaulio sukūrimą. Kodėl tematiškai nusprendėte pažvelgti atgal, juk savo darbuose jau esate dainavę apie vėlesnius „Kalevalos“ epizodus?

Tomis: Tai labai sudėtinga tema. Tai yra istorija apie pagrindinį „Kalevalos“ herojų Vainamoneną. Žmogus, sukūręs dainų žodžius – Pekka Kainulainenas – padarė fantastišką darbą. Sprendimą priėmėme labai lengvai, nes tai įdomi istorija, Vainamonenas yra labai įdomus herojus, todėl labai džiaugiuosi, kad galiausiai sukūrėme apie jį albumą.

Niclas: Tai labai spalvingas personažas. Mes kelerius metus vis pasikalbėdavome su Esa (E. Holopainen – gitaristas, grupės įkūrėjas, –aut. past.), kad būtų gerai apdainuoti Vainamoneną, nes jis – visagalis. Galų gale tai padarėme.

Ne paslaptis, kad „The Beginning Of Times“ yra toli gražu ne pirmasis AMORPHIS albumas, paremtas „Kalevala“. Kodėl šis epas figūruoja per visą AMORPHIS istoriją?

Niclas: Tai yra vienintelis epas, kurį turi suomiai. Su juo augo ir patys AMORPHIS. Kai kurios grupės per visą savo karjerą dainuoja dainas apie meilę, kai kurios – apie ką kita. Mes kuriame pagal šį epą.

Kiek kartų esate perskaitę „Kalevalą“ nuo pirmo iki paskutinio puslapio?

Tomis: Vieną kartą. Turbūt (juokiasi). Kaip jau ir minėjau, dainų žodžius mums kuria kitas žmogus, todėl patys nesame tokie dideli „Kalevalos“ žinovai. Aišku, bendrus dalykus žinome, nes tas istorijas mokėmės mokykloje. Visi Suomijoje žino šitas istorijas. Aš manau, kad tai geras pasirinkimas, tuo labiau, kad muzikai kurti panaudojame folkloro elementų, todėl muzika puikiai sutampa su dainų tekstais.

Niclas: Kažkada duodamas interviu Graikijoje, sakiau, kad kiekviena šalis turi savo epą, pvz., graikai turi savo „Odisėją“, kitos tautos turi savuosius. Kai palygini tuos epus, darosi nuostabu, kokie jie visi panašūs. Štai ir Vainamonenas turi tiek daug panašumų su Moze!

Nors jau turite albumą „Tuonela“, vis tik norėčiau paklausti, ar galime mes tikėtis kada nors paties sunkiausio ir tamsiausio AMORPHIS albumo, skirto Mirusiųjų Žemei?

Niclas: Šiaip jau aš laikyčiau „Tuonela“ vienu iš penkių sunkiausių AMORPHIS albumų. Niekad nežinai, kas nutiks ateityje ir sunku tai numatyti. Albumas keičia albumą ir galbūt kada nors prieisime prie to.

Tinklalapis Blistering.com yra rašęs: „Dreduotajam vokalistui reikėtų duoti medalį už tai, kad išgelbėjo didžiausią suomių metalo brangenybę“. Suprantama, šie žodžiai yra skirti Tomiui. Klausimas štai toks: kiekvienas paskesnis albumas su Pasi buvo vis lengvesnis ir lengvesnis. Atėjus Tomiui, „Eclipse“ tarsi pasuko AMORPHIS muziką 180 laipsnių. Kokios priežastys lėmė tokį pokytį muzikoje? Ar tai lėmė vien tik Tomio atėjimas, ar buvo ir kitų priežasčių?

Niclas: Buvo keletas priežasčių. Didžiąją dalį „Eclipse“ dainų jau buvome sukūrę dar prieš ateinant Tomiui, buvome net įrašę demo įrašą su Pasi, kurio Tomis taip ir nėra girdėjęs. Pasi turėjo vis mažiau entuziazmo ir viskas klostėsi tik blogyn, bet tada pasirodė Tomis su savo energija ir tai buvo tarsi naujo gyvenimo pradžia visai grupei. Nemanau, kad su Pasi būtume grupę išsaugoję.

Tomis: Žinojau, kad jie įrašė demo su Pasi, bet aš neketinau to įrašo klausyti, nes viską norėjau atlikti savuoju stiliumi. Gerai, kad viskas pavyko (juokiasi). Po „Eclipse“ albumo viskas buvo žymiai lengviau, nes gerbėjai jau žinojo mane ir suprato, ką aš noriu pasakyti, žino mano stilių. Dabar viskas tikrai klostosi sklandžiai.

Klausimas, kuris domina mane asmeniškai: „Perkele (The God Of Fire)“ yra bene pats sunkiausias AMORPHIS gabalas nuo „Tales From The Thousand Lakes“ laikų. Ar galėtumėt prisiminti šios dainos atsiradimą?

Niclas: Aš sukūriau tą dainą, sėdėdamas rūsyje (juokiasi). Pasi turėjo įdainuoti vokalą šiai dainai, nes ji jau buvo sukurta. Kurdamas ją buvau užsiknisęs, piktas, nes viskas tuo metu nesisekė.

Tomi, ar tau patiko dainuoti tą dainą senuoju death metalo stiliumi?

Tomis: O taip! Man labai patinka „Perkele“, nes ji labai galinga ir agresyvi, vokalas labai aštrus. Manau, kad žmonės, kuriems patinka AMORPHIS, šią dainą taip labai mėgsta. Daug kartų ją grojome savo koncertuose.

Nors patys jau minėjote, kad panaudojate daug folkloro elementų savo muzikoje, AMORPHIS muziką sunku būtų apibūdinti kaip folk metalą. Kaip sugebate išvengti tiesioginio folkloro melodijų pergrojimo savo muzikoje?

Niclas: Esame atviri įvairiausioms įtakoms, todėl nenorėtume, kad mus vadintų pagan metalo ar folk metalo grupe. Mes esame tiesiog metalo grupė, ir viskas.

Tomis: Mūsų muzika nėra vien tik grynas death metalas ar rokas, o greičiau abiejų mišinys. Man asmeniškai tai atrodo kaip labai geras dalykas, nes mes, kaip grupė, esame išbandę įvairiausius dalykus ir šiandien jau galime groti viską, ką tik užsimanome, ne tik vien agresyvų metalą. Savo muzikoje turėti įvairiausios muzikos elementų yra gerai, bet mes labai didžiuojamės tuo, kad turime savo išskirtinį skambesį. Kai girdi mūsų muziką, gali iš karto pasakyti, kad tai – AMORPHIS. Nedaug rasi tokių grupių.

„My Kantele“ akustinė versija yra puikus pavyzdys, kad AMORPHIS labai gražiai gali skambėti akustiškai. Gal turėjote ar vis dar turite planų įrašyti akustinį albumą ar gal net surengti visiškai akustinį turą?

Niclas: Visiškai akustinio gal ne, bet iš dalies – galvojome. Kalbėjomės apie tai daug kartų, bet vis tenka daryti ką kita: tai įrašinėjame studijinį albumą, tai leidžiame dainų rinkinį, DVD ir t. t. Vis neužtenka laiko. Gal kada nors, kai neturėsime ką veikti, imsimės to (šypsosi).

Tomi, ar bandei pats kada dainuoti akustines AMORPHIS dainų versijas?

Tomis: Ne. Ir jei atvirai, nelabai žaviuosi šia idėja (juokiasi), nors pasižiūrėsim, kas bus vėliau. Manau, kad esame metalo grupė, o jei jau esame metalo grupė, akustiniai dalykai skirti ne mums. Kartais bandau surasti įdomių dalykų YouTube.com ir esu matęs ten MEGADETH akustinį šou – jis buvo sumautai nuobodus! (juokiasi). Aišku, nežinia, kas bus ateityje, bet, kaip ir sakė Niclas, šiuo metu esame labai užsiėmę, netrukus jau atsiras naujos dainos, kurios bus metalas, todėl nematau tikslo įrašinėti akustinį albumą.

Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios suomių metalo scena pergyveno didžiulį pakilimą. Kokias grupes jūs, kaip AMORPHIS atstovai, galėtume įvardyti kaip šio pakilimo ambasadorius?

Niclas: Iš pradžių buvo SENTENCED, STRATOVARIUS; AMORPHIS taip pat buvo viena iš tų grupių. O dabar yra tiek garsių kolektyvų, kurių aš net nežinau. Kartais aš žinau kokią nors garsią grupę, bet nežinau, kad ji yra iš Suomijos (juokiasi).

Tomis: IMPALED NAZARENE – jie vis dar groja. BEHERITH…

Niclas: BARATHRUM, kurie, beje, yra vieneriais metais vyresni už AMORPHIS.

Tomis: Turime išties labai daug grupių, įskaitant ir naujas. Bendrai paėmus Suomija tikrai yra metalo šalis. Mums tai tikrai patinka.

Niclas: Suomija yra gerai tuo, kad, nors ir atsiranda kopijuotojų, vis tik dauguma siekia būti originaliomis. Ne taip, kaip Amerikoje, kur viena grupė kažką padaro, o visos kitos daro lygiai tą patį. Suomių grupės stengiasi išlaikyti savitumą.

Jau nesate paaugliai, bet vis dar jaučiate meilę ekstremaliai muzikai. Kame slypi ta metalo muzikos magija, palaikanti ugnį širdyse?

Niclas: Muzika visą laiką keičiasi, ekstremalėja. Tai, kas anksčiau buvo ekstremalu, šiandien jau nebėra, bet vis tiek atsiranda, kas visiškai nurauna stogą. Sunku apibūdinti… Viskas dabar yra sunkau, kiečiau, greičiau, bet mes nenorime lenktyniauti su tuo, norime tiesiog kurti geras dainas.

Tomis: Stengiuosi stebėti, kas vyksta metalo scenoje, bet tai daryti yra labai sunku – šitiek daug grupių tiek Suomijoje, tiek visame pasaulyje! Bet aš bandau surasti kažką įdomaus ir dažniausiai tai randu undergrounde. Man patinka MySpace.com ar YouTube.com, nes tai lengvas būdas atrasti įdomias grupes. Jei randu laiko, būtinai nueinu į koncertus. Aš vis dar esu įnikęs į metalą bei roką ir tikiuosi, kad taip bus ir ateityje.

Ačiū už pokalbį!

Laidos „Audronaša“, kuriame buvo transliuotas šis interviu, įrašą galite rasti radijo stoties „Start FM“ garso archyve.