Alytaus undergruondo kronika – šėlsmas garaže

O buvo taip…

Vieną šiltą, tačiau vis tiek gūdų 2006 m. rugsėjo 29 d. vakarą Alytaus grupė ENDARKENMENT sugalvojo pasukti komercijos (Disruptoriau, dėl autorinių teisių į šį terminą esant reikalui susitarsime:) keliu. Buvo nuspręsta, kad komercinio kelio pradžiai puikiai tiks koncertas garaže (iš čia ir rašliavos pavadinimas – aut. past.), kuriame komercinė grupė ir repetuoja. Taigi sėdome su “endarkų” bubnyku Justu į pastarojo automašiną Renault 25 (sidabrinės spalvos) bei nukurnėjome į Alytaus parką daryti promocijos. Kaip žino Alytaus čiabuviai ir miesto svečiai, parkas – tai Alytaus alko-metalistų, alko-pankų ir alko-Kurmio, alko-skinų, alko-mažamečių ir šiaip visokių alko-humanoidų savaitgalinė alko-vieta. Žinią apie koncertą alko-žmogėnai priėmė gana džiugiai, tačiau kai kurie liko lengvai priblokšti komercinės 5 Lt renginio kainos. Bet sužinoję, kad iš viso koncertuos net 3 vietinės grupės, nudžiugo ir pažadėjo šią žinią pranešti savo pažįstamiems draugams ir kitiems pažįstamiems.

Taigi pagaliau išaušo rugsėjo 30-oji – koncerto diena. Vakarėjant patraukiau į parką su tikslu padaryti dar biškį prieškoncertinės promocijos ir porą vienetų alaus. Tokiu būdu prie manęs parke prisijungė keletas žmogėnų ir patraukėm į garažų kompleksą, pakeliui neaplenkdami pilstomo alaus punkto. Žengdami spėriais žingsniais, iš bambalio sriūbčiojome obuolių skonio alaus gėrimą ir mizantropiškai diskutavome, kas geresni – šunys ar žmonės. Smagiai leidžiant laiką kelionė neprailgo ir, likus geram pusvalandžiui iki koncerto pradžios, buvome vietoje, kur jau stoviniavo 3 žiūrovai ir gėrė alų, o trašystas Jonas puikavosi naujais old-schooliniais baltais kedais.

Kol grupės derinosi instrumentus, prisijungėme prie pirmųjų trijų žiūrovų ir buvome jau 6. Netrukus iš įvairių pakampių pagavo lįsti ir daugiau įvairaus plauko piliečių – metalistai, pankai, skinai, taip pat ir visų minėtų rūšių pseudo atstovai. Susirinkus maždaug 30–čiai galvų, didžiąja dalimi buvo įvykdyti komercinių grupių komerciniai ketinimai ir koncertukas prasidėjo. Pirmieji… Emm… Tiksliai nepamenu pavadinimo – NIEKO TOKIO ar tai NIEKO SVARBAUS, ar panašiai. Kaip ten bebūtų, net jei abu minėti pavadinimo variantai ir neatitinka tikrojo, už tai daugmaž atspindi realią situaciją – toli gražu ne pačios geriausios kokybės pop-punk rokelis nesužavėjo. Už tai labai džiaugėsi jų fanė Guminė Moteris, kuri prieš jos pačios valią keliavo iš rankų į rankas. Ta proga pabijojęs tapti lytinio nusikaltimo liudininku bei sušukęs “Seitan”, išėjau laukan ir ant garažo sienos išmyžau šikšnosparnį, šiuo savo darbu pelnydamas mačiusiųjų pripažinimą ir sulaukdamas pasekėjų.

Sekanti savo pasirodymą parodė roko grupė THE END, kurios lytinė sudėtis labai atitinka “vyrų ir moterų lygias galimybes” – du vaikinai ir dvi merginos, katrų viena ėjo mušamosios, uoj, tai yra, būgnininkės pareigas. Na, šitie skambėjo kur kas geriau už pirmuosius – jų grojamą hard roką buvo visai įmanoma klausyti. Jei jaunimas netingės dirbti, gal kada nors išplauks ir į šiek tiek platesnius vandenis.

Atėjo ir koncerto kaltininkų ENDARKENMENT eilė. Pagaliau metalas! Skambėjo daina, dedikuota Alytaus satanistui Dovydukui, ir kiti man žinomi gabalai. Garažas persipildė, netilpę stebėjo iš lauko, kur nekur pasimatė ir švysčiojantys karčiai. Toliau nelabai atsimenu.

Atminčiai grįžus koncertas ėmė ir pasibaigė. Bubnyko Justo Renault 25 (sidabrinės spalvos) tapo katafalku, kuriuo lavonai iš koncerto buvo išvežioti po namus. Virtę zombiais parėjo patys.