AINA "Days of Rising Doom" - garso spektaklis

Pagaliau. Ir muzikos gerbėjai, kuriuos sužavėjo drąsus Andrew Lloyd-Webber’io žingsnis 1970 metais, ir muzikologai bei kritikai, stebintys metalo stiliaus vystymąsi, laukė kažko panašaus nuo pat šio stiliaus gimimo. Bandymai pakartoti “Jesus Christ Superstar” sėkmę ir sujungti šįkart metalą su drama buvo neišvengiami. Ir jie vyko. Keli sėkmingesni pastarųjų metų projektai – olandų kompozitoriaus A.A.Lucassen “Ayreon: The Final Experiment” (1995) ir vokiečio T.Sammet (Edguy) dviguba “Avantasia” (2001, 2002). O 2003-iaisiais vokiečių prodiuseris Sacha Paeth gavo pasiūlymą iš leidybos kompanijos “Transmission records” sukurti “metalo operą, kuri skirtųsi nuo visko, kas išleista pastaruoju metu”.

Pasiūlymą jis priėmė ir, pasikvietęs tris(!) žmones, ėmėsi darbo. Robert Hunecke-Rizzo atliko kone visas mušamųjų, gitarų ir boso partijas, Miro buvo atsakingas už klavišinius ir orkestruotę, o iki tol sunkiosios muzikos pasauliui apskritai nežinoma Amanda Sommerville sukūrė stebuklingą šalį Ainą – šalį, kurioje nėra blogio. Deja, paaiškėja, kad jis slepiasi pačių žmonių sielose…

Tilstant paskutiniams “Days Of Rising Doom” akordams, viso to aš dar nežinojau. Tuo metu apskritai mažai ką suvokiau – buvau toks apstulbintas fakto, kad man ką tik parodė spektaklį, kurį galėjau žiūrėti užmerktomis akimis. Turint omeny, kad nesistengiau išgirsti dainuojamų žodžių, muzika atstojo viską – tekstą, garsus ir vaizdus. Kiek atsigavęs nusprendžiau palyginti savo ir Amandos Sommerville istoriją, tad pradėjau iš naujo.

Albumas prasideda instrumentine įžanga, kuri nori nenori siejasi su “Jesus Christ Superstar” uvertiūra ir atlieka tą pačią funkciją – pristato muziką, kuri laukia klausytojo. Kaip ir A.Lloyd-Webber’io uvertiūra, ji gerai skamba atskirai nuo albumo, tačiau muzikinės mįslės įmenamos tik išklausius visą istoriją.
Skambesiui sušvelnėjus, prasideda “Revelations”, kuriame kalbėtojas pristato Ainą. Čia pirmąkart išgirstame posmelius Ainos kalba (A.Sommerville sukūrė ne tik atskirus tekstus, bet ir gramatikos pagrindus), kuriuos atlieka berniukų choras. Senojo valdovo Taetius (kuris tikina mus ir žynius, kad šalyje seniai nebeegzistuoja blogis) paveikslas siejamas su greitu a-la Gamma Ray stiliumi.

Kaip priešprieša žynių abejonėms nuskamba tyra (be jokio metalo pėdsako) baladė “Silver Maiden” apie gražiausią šalies moterį – Orią. Jos rankos siekia valdovo sūnus ir sosto paveldėtojas Torek. Deja, Oria pamilsta kaip tyčia kitą valdovo sūnų, princą Talon, o šis pasisako apie tai broliui. Tarpusavio santykių aiškinimąsi lydi vėl greitas “Torek’s Flight” su lyriška vidurine dalimi – vienas iš retų albumo kūrinių, kuriuose muzika atsitraukia į antrą planą.

Įžeistas ir sugniuždytas, Torek pabėga iš šalies ir prisijungia prie toli tyruose gyvenančių barbarų genties. Sunkus, “dviejų greičių”, industriniais ir kariniais garsais papildytas “Naschtok Is Born”, mano nuomone, yra net geresnis negu singlu pasirinktas kitas, įprastesnis, epizodas, “The Beast Within”. (Būtent “Naschtok Is Born” motyvas skamba įžangoje.) Barbarų gentis pagimdo pabaisą Naschtok, kuri įsikūnija į Torek, paversdama jį galingu kariu Sorvahr.

Surinkęs armiją, Sorvahr (skambant tikram teroro himnui “The Siege Of Aina”) grįžta į Ainą, kurią valdo jo brolis Talon, ir ją nusiaubia. Nevilties apimtą Talon (nesiimsiu spręsti, ar tai jo vieniša gitara virkauja “Talon’s Last Hope” pradžioje, bet ji ne vienam metalistui sukels nostalgiškus prisiminimus) guodžia jo patarėjas, iš kurio sužinome, kad Oria ir Talon turi dukrą Orianą. Talon liepia vaiką išvežti ir paslėpti tarp žmonių, vildamasis, kad užaugusi ji sukvies žmones kovai prieš okupantus.

O pagrobtą Orią išprievartauja Torek. “Rape Of Oria” – labiausiai “atmosferinis” albumo kūrinys. Gimęs sūnus Syrius auklėjamas kaip kareivis ir sosto paveldėtojas (ne veltui “Son Of Sorvahr” primena kareivišką maršą), tačiau jis pasirodo esąs taip pat ir romantiškas jaunuolis, tarp vietinių gyventojų pastebėjęs simpatišką bei veiklią merginą. Jųdviejų jaunystė ir jausmai apdainuojami dar viena balade “Serendipity” ir Aina kalba atliekama egzotiška (galima būtų pavadinti – liaudies daina) “Lalae Amer” (turbūt nereikia versti žodžio “amer”).

Tačiau ateina laikas maištui. Jam paskirtas atskiras epizodas “Rebellion” (neįprastas sprendimas), kuris skamba labai savarankiškai. Istorijos kulminacija pasiekiama “Oriana’s Wrath”. Čia muzika, kaip ir “Torek’s Flight”, labiau iliustruoja nei kuria, tačiau išlaiko albumo vientisumą. Syrius ir Oriana atpažįsta vienas kitą priešingų armijų priešaky (o kareiviai abiejose pusėse šaukia tuos pačius šūkius, ir neįmanoma suprasti, kurie iš jų atstovauja blogiui, o kurie – gėriui). Jiedu sudaro taiką ir grįžta pas Torek. Šis įsiutęs nužudo sūnų ir susilaukia tokio pačio atpildo iš Orianos. (Reikia pastebėti, kad Oriana dainuoja ne kaip primadona, o greičiau kaip “įpykusi Tina Turner”, anot vieno apžvalgininko. Gal tai nuramins tuos, kurie negali pakęsti Nightwish vokalistės.)

Netikėčiausia albumo vieta yra būtent jos pabaiga. “Restoration” yra grynai sudėliotas iš visos operos gabaliukų, pridėjus tik kalbėtojo komentarą. Ainoje atkuriama tvarka ir ramybė, tačiau prisiminimai apie sumaištį ir blogio siautėjimą amžiams liks žmonių atmintyje. Pakanka užsimerkti, ir pro šalį slenka epizodai: karas… neviltis… žiaurumas… meilė… Ir gėris, ir blogis – ne šalyje, ne jos žemėse ar medžiuose. Jie – žmonėse.

Viso albumo skambesys linksta į power metal (Gamma Ray ar Sonata Arctica galėjau rašyti kone prie kiekvieno kūrinio), tačiau yra sudėtingesnė, labai išbaigta, su progressive hard rock ir, aišku, orkestrinės muzikos elementais. Kūrėjų buvo klausta, kodėl jie neparinko Torek arba bent jau Sorvahr personažui black vokalo. Tai būtų padidinę atskiros vietos efektą, tačiau būtų prarastas vientisumas. Man pačiam “Rape Of Oria” pirmoji dalis prašosi neilgo, tarkim, Nile intarpo, bet jo nebūtų kuo pateisinti.

“Days Of Rising Doom” – albumas, kuris žavi nuo pradžių iki galo, kuriame nėra ne tik neįdomių, bet ir “užsistovėjusių” vietų. Įsivaizduokite, kaip šokate į šaltas pavasarinio ežero bangas. O dabar įsivaizduokite tai KAS DEŠIMT SEKUNDŽIŲ. IŠTISĄ VALANDĄ. Būtent šitaip aš jaučiausi ir jaučiuosi kiekvienąkart, kai klausau šios muzikos. Jei nepatinka pasakinis siužetas – susigalvokite kitą. Tai nesunku. (Beje, kūrėjai atkakliai kratosi palyginimų su “Lord Of The Rings” epu, kuriuos sukelia nuosava kalba ir jau minėtas siužetas.)

Pabaigai – šiek tiek apie prodiusavimą. Kaip vokalistai ir kviestiniai muzikantai projekte dalyvavo DEEP PURPLE, BLACK SABBATH, NIGHTWISH, HELLOWEEN (vokalas), DREAM THEATER ir kitų grupių nariai bei pats “Avantasia” autorius T. Sammet. Albumas išleistas ribotu tiražu. Dėžutėje rasite prašmatnų apipavidalinimą… ir dar du diskus, CD ir DVD. Papildomame CD “The Story Of Aina” yra žodžiais papasakotas (su orkestro pritarimu) albumo siužetas, taip pat įvairių epizodų demo, single arba alternatyvios versijos. (Pavyzdžiui, “Oriana’s Wrath” su operiniu vokalu.) DVD pasiūlys “The Beast Within” vaizdo klipą (3D animacija), projekto kūrimo užkulisius ir “Ainos” siužetą besikeičiančiais paveikslėliais. Ir visa tai už paprasto CD kainą (18 eurų Vokietijoje).

Jei jūs nesate konservatyvūs black/ death gerbėjai – susiraskite ir paklausykite “Days Of Rising Doom”. Jei esate – parašykite savo principus ant popieriaus, įdėkite į voką, užklijuokite, atiduokite notarui, o tada susiraskite ir paklausykite. Aš baigiu. Tegu kalba muzika.

Vertinimas: 10/10

AINA – DAYS OF RISING DOOM
The Metal Opera
Transmission Records, 2003

CD 1
AINA – Days Of Rising Doom

1. Aina Overture
2. Revelations
3. Silver Maiden
4. Flight Of Torek
5. Naschtok Is Born
6. The Beast Within
7. The Siege Of Aina
8. Talon’s Last Hope
9. Rape Of Oria
10. Son Of Sorvahr
11. Serendipity
12. Lalae Amer
13. Rebellion
14. Oriana’s Wrath
15. Restoration

Total Playing Time: 70.42

CD 2
AINA – The Story Of Aina

1.The Story Of Aina (Instrumental)
2.The Beast Within (Single Version)
3.Ve Toura Sol (Rape Of Oria) (Ainae Version)
4.Flight Of Torek (Single Version)
5.Silver Maiden (Alternate Version)
6.Talon’s Last Hope (Demo)
7.The Siege Of Aina (Single Version)
8.The Story Of Aina

Total Playing Time: 55.19

DVD
AINA – Beyond The Borders

1.The Beast Within (Single Version) 3D Computer Animation
2.The Making Of Aina
3.The Story Of Aina – Moving Story Board
4.Slide Show
5.Artwork
6.Audio Settings
7.Credits DVD

Dolby Digital 5.1, DTS 5.1, Dolby Digital Stereo 2.0. All regions PAL