AGATHODAIMON "Serpent’s Embrace" – klastingas gyvatės apkabinimas

Daugybė black metalo grupių pasuko eksperimentiniu, dažnai ir labai melodingu keliu. Galbūt tai galima sieti su žanro išsisėmimu, galbūt tokias grupes galima apkaltinti komercinės sėkmės vaikymusi, o gal tai noras atrasti kažką naujo. Neprisiimsiu atsakomybės vertinti ir teisti, geriau pereisiu tiesiai prie naujojo rumunų – vokiečių grupės AGATHODAIMON darbo “Serpent’s Embrace”.

Pradėję nuo gana tipiško black metalo, AGATHODAIMON jau po pirmojo savo demo albumo pasuko melodingesne kryptimi ir kuo toliau, tuo labiau žavėjosi įvairiais, galbūt ne visai black metalui pritinkančiais ir visgi meistriškai iš kitų grupių juos išskiriančiais elementais. “Serpent’s Embrace”, išleistas 2004 m. birželio 21 d., yra bene melodingiausias, gotiškiausias ir industriškiausias albumas visoje AGATHODAIMON diskografijoje, todėl natūralu, kad jis susilaukė daugiausiai „true“ blackerių pasipiktinimo ir kontraversiškiausių vertinimų.

Taip, tai jau tikrai daug labiau į gothic, nei į black stilių linkstančios “melodijos”, kurios pirmu žvilgsniu atrodo perdėm komercinės ir lengvai įkandamos, tačiau nuodingas užtaisas pasijunta tik perklausius albumą antrą ar trečią kartą. Besikeičiantis tempas, išraiškingas blackeriškas vokalas ir melancholiškos klavišinių bei vokalistės Ruth Knepel melodijos sintetinamos į atmosferišką muzikos garsų srautą, kuris lyg gyvatės nuodai nuodija iš lėto ir ilgam. “Cellos For The Insatiable” puikiai nusako, koks bus visas albumas – tylius klavišinius garsus nusiaubia galingi rifai ir stiprus vokalas. Tituliniame gana lyriškame gabale “Serpent’s Embrace” derinamas melodingumas, netikėtai įkomponuoti elektroniniai efektai ir grėsmingos vokalo partijos. “Light Reborn” panaudoti griežti gitarų rifai, kuriuos pertraukia epinio ar net folk metalo intarpai. “Faded Years” – jau su doom atmosferos priemaišom, vėl elektroniniai elementai ir net programuoti būgnai. Keistas, bet kartu ir labai įdomiai skambantis derinys. Ir toliau panašiu stiliumi.

Prisipažinsiu, kad, mano nuomone, 2001 m. išleisto darbo „Chapter III“ AGATHODAIMON nepralenkė. Visgi, nors albumą tikrai bus sunku klausyti užkietėjusiems tradicinio blacko gerbėjams, bet eksperimentus ir kūrybiškumą vertinantiems – “Serpent’s Embrace” gali pasirodyti visai įdomus melodic? progressive? black? gothic? grupės darbas.

Vertinimas 8.5/10

AGATHODAIMON “Serpent’s Embrace”
Nuclear Blast, 2004

1. Cellos For The Insatiable
2. Serpent’s Embrace
3. Rebirth
4. Light Reborn
5. Faded Years
6. Solitude
7. Limbs Of A Stare
8. The Darkness Inside
9. Bitter End
10. Feelings