ACCEPT “Russian Roulette” – “rusiška ruletė” su vokiška kokybe

Jei būtų renkama visų laikų geriausia vokiečių metalo grupė, ekspresyviausias aštuoniasdešimtųjų vokalas bei populiariausia 85 – 87 metalo komanda Lietuvos metalistų tarpe – tai visose trijose kategorijose Accept realiausias kandidatas į pirmąją vietą.

Verta prisiminti 1986 metus, kai Britų heavy metal banga, jau rodos pasiekė savo vystymosi viršūnę ir populiarumą pačioje Anglijoje ir Europoje ėmė slūgti. Ta pati banga užliejusi Ameriką lyg rikošetu grįžo į senąjį žemyną dviem naujomis pop soft metalo ir agresyviojo thrash metal bangomis.

Accept, tuo metu viena sunkiausių ir progresyviausių europos heavy metal grupių, po legendinio “Metal Heart” albumo buvo savo populiarumo viršūnėje. Jie buvo žvaigždės ne tik Europoje ir metalo lopšyje Anglijoje,bet, ir Japonijoje ir net Amerikoje, o tuo vokiečių grupių tarpe galėjo pasigirti ne bent tik Scorpions.

Tačiau pūstelėjus naujiems vėjams, permainos buvo neišvengiamos ir sunkiasvorių Accept bastione. Naujajį jų albumą “Russian Roulette” nepaveikė užatlantinės srovės, o grupė nuėjo sunkiu muzikos progreso ir kompozicinio tobulėjimo keliu.

Pradėti galima nuo neįprasto metalistams viršelio, primenantį tapybos meno kurinį, kuriame sėdi kažkokie husarai (tikrai ne grupės nariai) ir žaidžia rusišką ruletę – neįprastą žaidimą, kai revolverio su viena kulka būgne spaudžia iš eilės keli vyrai, vamzdį prispaudę sau prie smilkinio.
Varančioji grupės jėga – nuostabus gitaristas Wolf Hoffmann, ekspresyvusis vokalistas mažas žmogus didele gerkle – Udo Dirkschneider, bei ypatingai stiprūs paslaptingosios asmenybės Deaffy politiniai, antikariniai tekstai.

Albumas prasideda be didelių įžangų greitu ir pulsuojančiu T.V. War. Daina nukreipta prieš sočios visuomenės sukurtus kompiuterinius karo žaidimus ir smurtą ekrane, kuris vieną dieną gali virsti realybe. Girdėję ankstesnius grupės albumus gali pajausti pakitusį skambesį: rifai greiti, tačiau ne tokie kapoti ir sunkūs kaip anksčiau, o džeržgiantis, čaižus ir kartu skardus su niekuo nesupainiojamas Udo balsas čia kaip niekad bando išgauti melodiją. Gabalas prisodrintas ne tik nuolat dirbančių dviejų sol gitarų bet ir puikios ritmo sekcijos, boso gitaros virtuozo Peter Baltes ir dviejų kojinių boso būgnų mušimo pradininko, taipogi ir ypatingai puikiai rankomis dirbančio būgnininko Stefan Kaufmann. Išskirtinis dalykas žinoma viena geriausių aukščiausios lygos gitaristo Hoffmanno solo partija, kurioje galima išgirsti klasikinės muzikos motyvų, jau seniai tapusių Accept firmine etikete.

Monsterman gabalas užgauna mirties ir meilės temą išlaiko pirmojo gabalo tempą ir stilių. Tas pats greitis, choru dainuojamas priedainis, puikus visų instrumentų darbas, solo partija.

Titulinis Russian Roulette – išskirtinis gabalas, prasideda lėta įžanga, vienas po kito įsiterpia instrumentai, vokalas. Toliau įtampa auga, šiek tiek greitėja tempas. Jorg Fischer gitara sunkiais lėtais rifais sukuria grėsmingą atmosferą, tuomet Wolfo gitara ima improvizuoti sustiptindama jausmus aukštesnėm natom. Tekstas apie politikus, žaidžiančius karo žaidimus gyvų žmonių likimais, aktualu ir šiandien ar netiesa? Ypatingai jaudinanti kūrinio vieta po liūdnokos nuotaikos solo partijos ir choru dainuojamo priedainio Udo vokalas staiga plyšta ir… po sprogimo, visiškai nutilus muzikai, lieka tik laikrodinio mechanizmo tiksėjimas lyg skaičiuojantis paskutines gyvenimo sekundes, ir galingi rifai vėl sugražina į tragišką karo žaidimą.

Liūdnos ir sunkios dainos It’s Hard To Find A Way tragišką jausmą perteikia ekspresyvusis Udo. Tai jausmai vyro ir moters neapkenčiančių vienas kito, tačiau vis dar gyvenančių kartu mele ir apsimetinėjime. Ir kaip sunku surasti išeitį iš šios padėties. Heavy metal komanda puikiai perteikia šį jausmą, grubokas vokalas kažkaip puikiai dera šiam kūriniui, o Wolfo gitara tiesiog verkia soluotėje.

Jei norite žinoti firminį Accept skambesį – tai gabalas Aiming High standartas. Greitas, dinamiškas, energingas, sodrus heavy metal su aštriais kapotais rifais, chorinis priedainis, nuostabi per kaulus durianti solo partija, gitaros skambesys tiek specifinis, kad jo neįmanoma sumaišyti, nuotaika pakili taip ir norisi kartu su vyrukais kilti aukštyn ir gyventi “hard and heavy”.

Šeštoji, ilgiausia šedevrinė kompozicija Heaven Is Hell, antausis agresyvioms religinių fanatikų sektoms. Gabalas labai stiprus tiek tekstu, tiek jo muzikiniu perteikimu. Kompozicija prasideda puikia tragiška įžanga, fone skambantys sunkūs rifai, augančią vokalo įtampą perima galingas choras. Gabalo gale skambant vargonams baugus, čaižus vokalas sukuria šiurpią atmosferą, perspėja apie netikrus pranašus. Taigi mielieji nesumaišykite dangaus su pragaru, nes pragaras gali nukristi į žemę.

Another Second To Be dar vienas power tempo gabaliukas su keliomis sudėtingai persipinančiomis melodijomis atskleidžia pasmerkto mirti ir skaičiuojančio paskutines gyvenimo sekundes žmogaus jausmus.
Aštunta niūraus, lėtesnio tempo Walking In The Shadow kompozicija su baugiu žemu choriniu priedainiu apie šešėlyje tūnantį siaubūną, priversą gyventi kitų gyvybėmis. Šiek tiek neįprastas dalykas šiame diske tiek tema, tiek muzika. Keistokos “doom” nuotaikos, labai vykusiai atgaivina albumą.

Man Enough To Cry – grįžimas prie karo temos. Karys ir mūšio lauke išlieka žmogumi su jausmais ir baimėmis, tačiau išeities nėra – arba tu jį arba jis tave, nėr kada verkti. Paprastas, Acceptiškas, puikus, heavy metal.
Pražygiuojantys kareivių batai iš vienos kolonėlės į kitą, maršo tempas, galingas choralas priedainyje, kareiviški šūkiai ir komandos lydi visą Stand Tight (komanda “Lygiuot”) gabaliuką. Solo partija kažkuo primenanti rusišką “kazačiok”. Tai toli gražu ne himnas armijai, o protestas prieš ten tvyrančią nužmoginančią tvarką ir žmogaus teisių pažeidimus.

Anot grupės kritikų, Accept šiame diske prarado dalį sovo įžymiosios energijos? Taip, grupė iš tiktųjų nuėmė koją nuo akseleratoriaus sunkiausių grupių lenktynėse, tačiau galutinai įsitvirtino geriausiai ir įdomiausiai grojančių pozicijoje. Ar vokalas bandydamas išdaiduoti sudėtingas, plačias melodijas atsidūrė ties savo galimybių riba? Bet juk natūraliai iš prigimties šaižiai kimus Udo balsas neskirtas išspausti aukščiausių natų, tai tikras metalinis vokalas tiek stiprus ir individualus, jog supainioti jį galėtų nebent kurčias. Sudėtingos, prisodrintos aranžuotės, puikūs choralai, melodijos, preciziškas atlikimas, puikus dviejų gitarų darbas, galinga ritmo sekcija. Posakis “Vokiška kokybė” Acceptams ypač tinka. Nepriekaištingas išskirtinės tradicinio heavy metal vokiečių grupės bei puikaus prodiuserio Dieter Dierks darbas keliais dešimtmečiais aplenkė laiką ir įeina į nemirtingos metalo klasikos fondą. Įvertinimas 10 balų.

1. T.V. War
2. Monsterman
3. Russian Roulette
4. It’s Hard To Find A Way
5. Aiming High
6. Heaven Is Hell
7. Another Second To Be
8. Walking In The Shadow
9. Man Enough To Cry
10. Stand Tight