ABRUPTUM „Obscuritatem Advoco Amplectére Me“ – ekstremalūs tamsiojo amžiaus pranašai

ABRUPTUM. Gana dažnai girdžiu šį pavadinimą, bet iki šiol klausytis šios grupės kūrinių neteko. Štai visai neseniai atsirado proga įsigyti jų albumą ir ta proga pasinaudojau. Nors skaičiau, kad šie vyrukai groja blacko, dark ambiento ir noiso derinį, visgi man, kaip nepatyrusiam eksperimentatoriui, jų grojama „muzika“(jums spręsti, ar tai iš tiesų muzika) buvo kažkas nauja ir ekstremalu.

ABRUPTUM – kolektyvas iš Švedijos. Nors Švedija garsėja ekstremalia ir galinga blacko scena, visgi šių vyrukų sielos tiek tamsios ir kupinos pykčio, kad jų poreikių tą pyktį įrodyti, išlieti nebepatenkina toks ekstremalumas kaip blackas. Tačiau tai nieko nuostabaus: peržvelgę albumo bukletą, matome, kad ABRUPTUM „groja“ ne kas kitas, o piktųjų MARDUK idėjinis lyderis Morganas Steinmeyeris Håkanssonas, šįkart pasislėpęs po gana primityviu, bet daug ką pasakančiu pseudonimu – Evil. Taigi Evil ir kitas vyrukas IT (Tony Särkkä) nusprendė peržengti ekstremalumo ribas…

Dar viena įdomi detalė, susijusi su šiuo albumu. Geriau įsižiūrėję į disko bukleto vidinę pusę, matome, kad albumas pagimdytas ne kur kitur, o nuožmiojo dėdės Euronymous piktajame „Deathlike Silent Productions“, o tai, beje, albumui irgi suteikia tam tikro šarmo.

Taigi žengiame prie muzikos. Manyčiau, muzikine prasme visgi tai yra tam tikras noisas (gal ekspertai mane pataisys, jei klystu), kuriamas blacko ir dark ambiento pagrindais. Lėti, chaotiški būgnai, pastovus gitarų girgždesys, specialiais efektais pakoreguoti paniški blacko „screamai“ – tikra mėsmalė. Daugybė įvairių gitarų rifų (vėlgi, jei ką, pataisykite, ar tai galima vadinti rifais), iš visų pusių „išlendantys“ tarsi psichinių ligonių (o gal labiau tiktų kankinamų žmonių?) riksmai sukuria tam tikros „aplinkos“ jausmą, perkelia į kažkokią tamsią, mistišką erdvę. Šitokį transą kartkartėmis paįvairina agresyvus, tačiau laikinas, blackui būdingas būgnavimas, retsykiais visa „muzika“ kelioms akimirkoms nutyla ir vėl pasirodo visu piktumu.

Įdomu, tačiau klausydamas šį albumą (beje, jį tesudaro du virš 25-ių minučių trukmės gabalai) išgirdau keletą vietų, kuriose skambanti muzika man primena tam tikras grupes. Taigi minėtasis trumpalaikis, greitas būgnavimas šiek tiek primena DARKTHRONE, vietomis pragirgždančios, keistai skambančios gitaros norom nenorom į galvą „įstumia“ death/doomerių DISEMBOWELMENT „Transcendence Into the Peripheral“ albumą, o antro gabalo pabaigoje skambantis švarus, kompiuteriu iškraipytas vokalas – …Lord Ominous (R.I.P.) vokalavimo manierą! Albume taip pat apstu įvairių elektronikos garsų, turinčių APHEX TWIN kūrybai būdingų bruožų…

ABRUPTUM vyrukai, matyt, šitaip įsivaizdavo „tamsųjį amžių“, kuriam jie ir dedikavo šį savo pirmąjį albumą. Kaip ten bebūtų, pranašiškasis „tamsusis amžius“ dar neatėjo, o pats albumas liko kaip pavyzdys, ką galima išspausti, sujungus keletą ekstremalių muzikos stilių. Tačiau tenka pripažinti, jog nors ir įrašas nėra toks, kurio eilinis pasaulietis galėtų klausytis vakare prieš miegą, visgi man asmeniškai, ko gero, ne vienas net ne pats ekstremaliausias blacko albumas skamba kur kas „baisiau“ negu ABRUPTUM „Obscuritatem Advoco Amplectere Me“…

Vertinimas 7/10

ABRUPTUM „Obscuritatem Advoco Amplectere Me“
1993 © „Deathlike Silence Productions“

1.Obscuritatem Advoco Amplectére Me (Part I)
2.Obscuritatem Advoco Amplectére Me (Part II)