Albumai
ABOMINO AETAS „Sower Of Death“ – paprastai ir skoningai
Raw black metalas. Norvegiškas. Atrodo, kas gali būti nuobodžiau? Pažįstu kelis veikėjus, kuriems vien nuo šios žodžių kombinacijos susuka vidurius. O ištisas balsų ir balselių choras ims tvirtinti, esą šis žanras pasenęs, išsisėmęs, negalintis ir nenorintis klausytojui duoti ką nors nauja ar originalaus ir orientuotas grynai į konservatyvių, užkietėjusių fanų auditoriją. Galbūt. Nežinau.
Kaip ten bebūtų, gerai ar nelabai, trijulė iš saulėtosios Norvegijos fiordų arba negirdėjo visų čia paminėtų argumentų ar tiesiog į galvą neėmė. Grojo, sau groja ir dar, tikriausiai, gros. Ir iš viso – nuo kada originalumo stoka buvo kūrybos stabdis? Štai ir debiutinį albumą šiemet išleido.
Akį traukia juodas minimalistiškai, be jokių išsidirbinėjimų apipavidalintas albumo viršelis. Nuotraukoje puikuojasi trys išpaišytos fizionomijos. Viskas tradiciška. Dešimties albumo dainų pavadinimai irgi jokių tematikos naujovių nežada. Dar vieni ilgoje eilėje? Taip, bet ne visai.
Be juodojo metalo, dar yra toks metalas – cinkas. Kai kas jo sugeba įmaišyti į savo gaminį, kai kas – ne. Šiuo atveju yra grupės kūryboje to cinkelio, ir ne taip jau mažai. Pradėsim nuo skambesio. Gitaros tradiciškai „sukeltos“, norint išgauti tą tipinį black metalui būdingą „zvimbimą“, bet ar tyčia, ar netyčia jų skambesys tapo unikalus, kažkuo primenantis senovinį klavesiną.
Pačios kompozicijos, nors originalumu ir neblizga, bet skamba visai nenuobodžiai ir užkabina smegenyse tuos receptorius, kurie atsakingi už estetinį pasitenkinimą. Vokalas puikiai atidirbtas, nelūžinėja, gal kiek mažoka agresijos, bet išraiškos tikrai netrūksta. Ir nors dauguma internete matytų šaltinių grupę apibūdina kaip raw, ar net old school, muzikos kuriama nuotaika, tarp dainų įpinti semplai ir netgi labai saikingai panaudoti klavišiniai leistų grupę priskirti ir prie modernesnių antrosios kartos juodulių. Nors kuriems velniams klijuoti etiketes, kai galima tiesiog klausytis. Juolab kad orai ir metų laikas pats tinkamiausias.
Pora žodžių apie patį kolektyvą: susikūrimo metai nurodomi 2005, po metų pasirodė demo, pavadinimu “Rebirth“, o šiemet išleistas ir debiutinis albumas. Grupę sudaro trys asmenys, pasivadinę Consitor Mortuus, Imperator ir Wermillious. Kas yra kas? Ėėėė – va čia ir prasideda pats įdomumas: pasirodo grupės nariai nėra pasiskirstę vaidmenimis ir kiekvienas iš jų atlieka tą muzikinę partiją, kurios tu metu reikia. Che, norėčiau pamatyti šios kompanijos gyvą pasirodymą! Kaip ten bebūtų, albumo kokybei šitoks balaganas įtakos neturėjo, viskas sugrota, įdainuota ir suvesta kuo puikiausiai, gal net per gerai juodmetaliui. Keturiasdešimt viena minutė neblogos atmosferiškos muzikos šaltam ir tamsiam vakarui.
Vertinimas: 8/10
ABOMINO AETAS „Sower Of Death“
© „Firestorm/Godreah Records“, 2008
1. Sodomizing Satan
2. Penetrating the Darkness
3. Black Angel
4. Katt
5. Enslaved by God
6. Towards Cosmos
7. Sower of Death
8. Light of Venus
9. Nocturnal Legion
10. Black Hole
11. Stille Begravelse
Komentarai
nei velnio ne tiklsieji. man geriausia ejos humanitariniai dalykai. :P
error
Seniai jau sprendziau dilema: kodel gi vieniems daugiau maziau black/doom, kitiems death/thrash, …pastariesiems manau tikslieji mokslai, vis tik, geriau sekesi… :))).
Paklausiau nu ir kaip visada nieka gera tas blekas. zyrzina terka ir spiegia. Jokio bazaro, nesuprantu as jo. man geriau brutalas koks heavy, death ar trash.
Visai neblogai susiklause
nu va, jega. ir man asmeniskai Norvegiskas BM neatsibodes, o siu zodziu kombinacija sukelia ne pykinima, o tik teigiamus jausmus.
Gera recenzija, dekui
Viršelio “veikėjas” tai labai jau į orochimarų panašus.
Ka moka norvegai, to is ju neatimsi :),
viskas patiko – aciu.
jėga šitas
Bleks jiega, tai če fakts, ale užtenk i šituos debils paziūrėt ir nervs im kad vaikam galim Bleko grot
http://www.youtube.com/watch?v=wDBXkdQ7s3g
Tigi bleks jiega