ABIGOR „Totschläger (A Saintslayer's Songbook)“ – menas žudyti

Vieni įsimintiniausių metų moderniųjų laikų istorijoje tiesiog negalėjo pasibaigti ramiai. Iš gilaus pogrindžio užkaborių kur buvęs, kur nebuvęs nukrito meteoritas – naujausias kultinės juodmetalio grupės ABIGOR albumas, iškilmingai pavadintas „Totschläger (A Saintslayer’s Songbook)“. Nuo viršelio, pasigriebęs žvėries kaukolę, į mus apatiškai žvelgia pirmasis žmonijos istorijos žmogžudys Kainas. Tiek albumo pavadinimas, tiek ir vizualinis apipavidalinimas dvelkia aukščiausia prabanga. Nieko nelaukę stačia galva neriame į devynių mirties šlagerių bedugnę.

Ar buvo gerai? Tiesą sakant, albumas tiek geras, tiek profesionalus, įvairialypis ir gilus, kad nevalingai norisi sakyti, jog tai geriausias black metal įrašas nuo „Ordo Ad Chao“. Kiek padelsęs, visgi pasitaisyčiau, jog nuo „Lawless Darkness“ laikų. Taip. ABIGOR įgrojo geriausią šių metų black metalo albumą.

Prasukus įrašą mažiausiai 30 kartų, žinau tik viena. Tai – tik pradžia. Tačiau, tai buvo aišku jau pirmosios perklausos metu. Išgirdus, koks turtingas yra albumo garsynas, nusiteikiau jį nagrinėti ir tyrinėti it uolus mokslininkas. Kas kartą klausydamas „Totschläger“, atrandu jame naujų elementų, detalių. Tai yra toks albumas, koks kadaise buvo mano jau paminėtas „Ordo Ad Chao“. Paties aukščiausio lygmens virtuozų darbas. Kuo gi jis mane taip sužavėjo?

Įvairove, smulkių ir labai svarbių detalių gausa, energija ir keistu, ligotu pakilumu; nuostabiomis gitarų solo partijomis, didele gausa martial-industrial garsų, didinga atmosfera. Visa tai skamba kaip keistas, haliucinacinis sapnas. Albumas prasideda sunkiu fortepijono dūžiu, kuris iškart pereina į sveiku protu nesuprantamą klavišų maigymą, tačiau visame tame yra ir keistos harmonijos, greitai pereinančios į viduramžius menantį martial ritmą su kalavijų dūžiais fone. „Gomorrha Rising – Nightside Rebellion“ pavadintas šis šedevras. Kai kurie garsai albumo intro yra išvis negirdėtas dalykas jokiame metalo įraše. Ar tai nuo geismų alpstančio žmonių žudiko katarsis? Darosi nesvarbu, nes akimirkai viskas nutyla. Ant grindų pilamos šukės ir vienintelė išeitis – jomis eiti. Toks jausmas aplanko, kai užgroja gitaros, kai pasigirsta visiškai išprotėjęs, šventuosius žudyti raginantis vokalas. Greitas ir aršus tempas būgnų dėka neša klausytoją į visišką prarają.

Didelį įspūdį palieka kūrinių struktūros. Nenustebkite, jei gabalo viduryje visas šis šaltas dušas kelioms akimirkoms sustos ir prasidės atmosferiškas neo-classical žanro intarpas, galiausiai pereinantis į iš proto varantį struktūrišką chaosą. Bet „Totschläger“ nėra vien tik chaosas. Kuo daugiau klausau albumą, tuo aiškesnė, nors logiškai ne visuomet suprantama, jo struktūra man regisi. Antra vertus, tarkime, antrajame kūrinyje „Silent Towers, Screaming Tombs“ yra priedainis! Netgi visi 2 priedainiai. Trečias gabalas „Orkblut (Sieg oder Tod)“ vėlgi prasideda didingais martial-industrial garsais, kol vokalistas nepradeda skanduoti ir mes vėl sėkmingai maudomės įmantrioje purvo vonioje. Nenustebkite, jei klausydamiesi albumą išgirsite jausmingas gitarų solo partijas (po „The Saint Of Murder“ gabalo visuomet tenka eiti parūkyt) ar švarų vokalą – čia yra visko. Ir viskas čia vietoje. Taip, kaip pavyksta tik nedaugeliui. Ir tai tik pirmoji albumo pusė!

Nenustebkite, jei perklausius „Totschläger“ didžioji dalis jūsų mėgstamos muzikos pasirodys pernelyg paprasta ir primityvi. Galiausiai, man neatrodo keista, kad ABIGOR negroja gyvai. Tokia muzika – tikrai ne žemo lygio pramogai. Nesupraskite klaidingai – albume apstu vietų, tinkančių galvos kratymui, tiesiog reikia pripažinti, kad šis įrašas – tai daug daugiau. „Totschläger“ yra virtuozų muzika, sugrota su didele aistra ir meile žanrui. Tokio lygio albumas – labai retas reiškinys. Teisybę sakė tie, kurie black metale įžvelgė begalinį potencialą. Naujausias ABIGOR albumas – gryniausia to išdava.

10/10 Taip turi skambėti juodmetalis!

ABIGOR „Totschläger (A Saintslayer’s Songbook)“

© „World Terror Committee“, 2020

01 – Gomorrha Rising – Nightside Rebellion

02 – Silent Towers, Screaming Tombs

03 – Orkblut (Sieg oder Tod)

04 – The Saint Of Murder

05 – Scarlet Suite For The Devil

06 – La Plus Longue Nuit Du Diable – Guiding The Nameless

07 – Tartaros Tides

08 – Flood Of Wrath

09 – Terrorkommando Eligos