Albumai

ABIGOR „Fractal Possession“ – Thornsformacija

2008.05.11 00:00, Kathaaras

Panašu, jog post blackmetalio stovykloje pučia nauji vėjai. Turim kažką nauja: austrai ABIGOR po ketverių metų pertraukos grįžta, o tiksliau pasakius, „užmetę“ ankstesnį skambesį ir ideologiją, kelią koją ten, kur pastaruoju metu tampa vis madingiau būti, – į eksperimentinio juodmetalio sektorių. Nors nesu didis ABIGOR gerbėjas, visgi, vos nugirdęs kalbas apie austrų postblackišką sugrįžimą, suvokiau, jog aš turiu išgirsti naująjį ABIGOR darbą „Fractal Possession“. Na, išgirdau ir dabar pasidalysiu tam tikrais įspūdžiais bei pastebėjimais.

ABIGOR „Fractal Possession“ – ThornsformacijaKaip turbūt pastebėjote, recenzijos antraštėje paminėjau grupę THORNS. Na, turbūt nereikia smulkiai aiškinti, jog ši grupė tarsi buvo savotiški novatoriško juodmetalio pionieriai, įkvėpę ne vieną grupę. Panašu, kad ABIGOR vaikinai taip pat gerokai „užsikabino“ už šaltų Snorre Ruch gitaros pasažų ir THORNS išdirbto industrinio žvangesio. Šių norvegų įtaka tiesiogiai alsuoja iš „Fractal Possession“ įrašo. Na, galima pasvarstyti, tai gal geriau tiesiog klausytis minėtų norvegų vienintelio išleisto albumo? Visgi ne. Ne, nes, nemanau, jog pastaruoju metu buvo išleista labai jau daug šaltojo industrinio post blacko, kurio galėtume per akis „atsiklausyti“.

Taip, eksperimentai juodojo metalo srityje klesti didėjančiais tempais, bet visgi jie labiau pasireiškia kitoje kryptyje – avangardiniame juodmetalyje (kaip antai SOLEFALD, FLEURETY), tuo tarpu kita mano išskiriama posto kryptis, industrial bm, negali pasigirti krūva stiprių įrašų – po THE AXIS OF PERDITION, DHG kūrybos apžvalgos, prisipažinsiu, jaučiau ganėtiną „badą“.

Antra, šiuo atveju įtakos ar panašumo negalime lyginti su kopijavimu. Būčiau linkęs manyti, jog eksperimentinis bm yra įdomus tuo, jog remdamasis kažkieno kūryba, vis dėlto tu kurdamas ir pats įneši kažką savito ir unikalaus į muziką. ABIGOR vėlgi skamba kitaip. Šaltis, atmosferiškumas, tuštuma, vietomis „paranormalūs“ „deathspellomegiški“ gitarų rifai, prazvimbiantys virš kitų muzikos instrumentų, iš pažiūros keistas suvedimas, kompozicijų struktūra – na, ir turime vėlgi naują formą, naują modelį, ABIGOR modelį. Kiek jis unikalus ir vertas dėmesio, spręsti Jums.

Teko girdėti nuomonių, jog šis albumas yra „perkrautas” elektronikos. Pats žodis elektronika kai kuriuos žmones ganėtinai atbaido, nes jis asocijuojasi visgi su tam tikra kliše, liaudyje taip vadinamu „bumčiku“. Taigi galiu drąsiai nuraminti, jog šiame diske jokio „bumčiko“ nėra. Ir, pavyzdžiui, lygindamas „Fractal Possession“ su, sakykim, ABORYM, galiu pasakyti, jog ABIGOR su taip vadinama „elektronika“ tikrai nepersistengė – tiesiog „įsuko“ albumą į šaltą industrialinę terpę, kartu prie jos priderindama ir kitus instrumentus.

O ir instrumentai visgi savyje išsaugo kažką savito ir abigoriškai pažįstamo – gitarų rifuose galime vis dar įžvelgti melodingumą, būgnų partijos vis dar agresyvios, daug blastbytų, tik šįkart jos kiek greitesnės. Tiesa, reiktų paminėti šiokią tokią naujieną – švarų vokalą (jei tai ne naujiena, pataisykite mane, ABIGOR gerbėjai). Ne, jis nėra kaip pagrindinis, jį girdime vos keliose dainose, bet visgi jis puikiai dera prie pačios muzikinės koncepcijos ir galų gale prie dainų tekstų (pvz. „Cold Void Choir“).

Trumpai sakant, man šis albumas patiko. Iš eksperimentinio juodulio pusės žiūrint, nematau, kas šiame darbe galėtų būti bloga: nepersistengta „laužant rėmus“, kurie ir taip jau ne vienerius metus yra smulkiai sutrupinti; išlaikytos pirmtakų idėjos ir muzikinė koncepcija. Taigi viskas tvarkoje – kokybiškas eksperimentinio juodmetalio tęsinys, neatsiliekantis nuo šiuolaikinių šios krypties tendencijų.

Vertinimas: 8,4/10

ABIGOR „Fractal Possession“
© „End All Life Productions“, 2007

1. Warning
2. Project: Shadow
3. Cold Void Choir
4. Lair Of Infinite Desperation
5. 3D Blasphemy
6. The Fire Syndrome
7. Injection Satan
8. Liberty Rises A Diagonal Flame
9. Vapourized Tears
10. Heaven Unveiled

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
SAMOT
2008.11.14 17:14

ishtirpde vietoj,net telefo skambuti uzsimeciau pro.shadow

Kathaaras
2008.05.19 12:19

Matai, tas thorns grupes ivaizdis sitoje recenzijoje simbolizuoja ne pacios grupes plagijavima, itin dideli panasuma ar tt, tai tiesiog kaip tokia hiperbole, tinkanti ivardyti Abigor kurybos krypties pasikeitimui. Ir si hiperbole man pasirode tinkamiausia – visgi Thorns buvo vieni pradininku ir manau, kad vienaip ar kitaip ju itaka galime isgirsti daugelyje tokio pobudzio jaunesniu grupiu.
Prisimenant Mayhem, man vietomis siame Abigor albume bugnai kelia tam tikras asocijacijas su…DMDS.

Tyranor
2008.05.19 12:02

Ši recenzija priminė, jog reikia paklausyti šio darbo. Ir ką? Tikrai įdomus kūrinys. Girdisi, kiek daug darbo čia įdėta. Ko gero įdomiausia, ką girdėjau iš Abigor’ų. Savo nuotaika labiau primena Mayhem “Grand Declaration of War” dėl dinamiškumo ir pasakyčiau, fragmentiškumo, negu ką nors iš Thorns kūrybos.

burn
2008.05.18 11:15

naturalu, nenaturalu, bet kad kurybinis posukis yra tai faktas.

odium
2008.05.18 04:35

„Fractal Possession“ pareikalavo ne vieno perklausymo, kol pradėjau į jį įsikirst. Po to, kuo toliau, tuo labiau užvežė. Ir vistik ankstyvoji Abigor kūryba man labiau priimtina.

Beje, naujame “FPM” numery bus interviu su Peteriu. Bandžiau iškvost apie šį naują kūrybinį jų posūkį, ale austras kaip užsikirtęs kartojo, kad viskas čia “natūralu” :D

burn
2008.05.16 21:49

man asmeniskai “nachthymnen”.

darkWolf
2008.05.13 21:04

Mane jie buvo nuvylę savo priešpaskutiniu darbu “Satanized”, tačiau paskutiniu parodė, jog turi smarvės, noro, o svarbiausia – įdėjų.

akmuo
2008.05.13 15:12

Ta prasme, ne skambesį aš čia palyginau, o pačią pakraipą

akmuo
2008.05.13 15:10

Kodėl? :)

Grabak
2008.05.12 23:11

Akmuo, sarmatos turėtum…

Slut Ov Hell
2008.05.12 14:21

nepatiko

brotheris
2008.05.12 14:17

Slut Ov Hell, nepamenu ar tau Mayhem paskyutinis patiko, jei taip, tai gali bandyti klausyt

Slut Ov Hell
2008.05.12 14:13

Kažkaip niekad paštininkų blackas per daug netraukė, tai ir praleisiu šitą. O labiausiai iš Abigor patinka Nachthymmen.
speigai, apie Lucifugum teisingai pasakyta, tik pas juos mane neangliški tekstai užknisa. Bandžiau nesenai porą gabalų iš Involtation išsiverst, tai susinervinau :/ o Sectane Satani buklete tekstų iš vis neįmanoma suskaityt. O šiaip, jų deklaracijos – geros :)

K.I.N.G. Satyricon
2008.05.11 22:49

man seni jie labiau patiko. bet ir sis albas ne sudas

akmuo
2008.05.11 22:22

Manau, kad ir Red Harvest paskutinis albumas labai tiktų prie minimo industrinio eksperimentinio bm. O Abigor reikės pasidomėt, gera recenzija

speigas
2008.05.11 22:19

Abigor..visada buvo savotiškas kultas kai kurių šio stiliaus gerbėjų rate. Kad ir kaip stengiausi įsijausti,vis galvojau “kodėl”? Kažkokia siena juos riboja nuo to tikrojo jausmo, atrodo jau čia pat,bet kartu ir toli.Dominuoja tas jausmas,jog ne kraujas pašaukė juos,bet aprašymas ” kaip reikia groti b;ack metal pagal visas (o dabar ir modernias taisykles.)
man visada trūko to natūralumo jausmo,to tikrojo blogio. Na,manau geriau pateiksiu ištrauka iš recenzijos Tadui Ledui ir suprasite,ką norėjau pasakyti:
“Tai ne tas blogis, kuris slypi kažkur erdvėje, žvaigždėse, ar krikščioniškame pasaulio suvokime. Jis ateina iš čia pat, iš žemės. Kaip pavyzdį Lucifugum muzikos ir poezijos jausmui apibūdinti galima pateikti Frost/Satyricon akcentuotas mintis, kurios buvo išsakytos Ad Arma antrajame numeryje: I read an article written by a man who had for a long time been working in the forest departament, and had walked in the forests of Norway for more than twenty years. He wa clearly non religiuos ( which he also stated in the article), and just as clearly not superstitious in any way. He mentioned that he had “seen the desolate and naked, vast landscapes of Finnmark, and felt the evil in the ancient woods of Telemark” I guess that the “evil” he mentions in this article comes pretty close to an universal understanding of that term; something obscure, menacing and wicked – a dark and mysteriuos force. Lucifugum, mano galva, beveik idealiai perteikia paskutinius Frost’o žodžius. Žinoma, nemokantiems rusų kalbos šis albumas nesudarys nė pusės to įspūdžio, kurį būtų galima patirti sujungus muziką ir poeziją kartu.

Va to čia niekada nebuvo.

brotheris
2008.05.11 19:59

laimi, seni jų diskai irgi yra savotiški

reik pasiklausyt vėl

brotheris
2008.05.11 19:58

Labai geras austrų darbas. Praeitais metais man perspjovė visus klausytus juodmetalio diskus. Na, jų nebuvo daug, bet paskaitęs recenziją pamačiau, kad nedaug tesuklydau

S'laimis
2008.05.11 19:55

Šitas albumas patiko ir man bleh, tikrai nesitikėjau, kad tokią muziką pradės groti perklausius senesnius darbus.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus