WATAIN „Trident Wolf Eclipse“ – pilkasis laikotarpis antikosminio satanizmo apaštalams

Kaip greitai bėga laikas! Jau praėjo aštuoni metai nuo bene vieno epiškiausio kada nors išleisto juodmetalio albumo „Lawless Darkness“. Galima drąsiai teigti, jog šis albumas buvo ir visuomet išliks neaplenkiamas ir neperspjaunamas Švedijos satanistų WATAIN „magnum opus“. Ir tikrai, nors ir pasiūlė įdomų priėjimą bei atmosferą, jo nesugebėjo pralenkti nei „The Wild Hunt“ (rekomenduojama klausyti ir mėgautis šiais kūriniais: „De Profundis“, „They Rode On“ (baladė!) ir „Holocaust Dawn“), nei, tuo labiau, naujai išgimdytas tvarinys keistu pavadinimu „Trident Wolf Eclipse“.

Su WATAIN kūryba esu susipažinęs visai neblogai. Klausau juos turbūt nuo „Lawless Darkness“ išleidimo ir retai kada prabėga savaitė mano gyvenime, nepaklausius totaliai kultinio kūrinio „Waters Of Ain“. Su kiekvienu nauju grupės įrašu vis neapleidžia viltis, išgirsti ką nors panašaus į minėtame albume skambančią muziką ir beveik visada tenka nusivilti. WATAIN yra labai brangi, kokybiška ir didelė grupė, tačiau net ir tokie, labiausiai pasišventę Velnio garbintojai suserga liga, pavadinimu „viską, ką sugebame geriausio, jau padarėme, o dabar bandome atkartoti praeities sėkmę“. Tad ir šis naujausias jų albumas skamba kaip kokybiškas ir profesionalus bandymas pavaryti taip, kaip grupė darė anksčiau.

Blaiviai mąstant, nieko negalima prikišti. Kūriniai yra visai įdomūs, kai kurie net nenuobodūs(!), rifai vežantys ir bendra atmosfera, kaip ir praėjusiame albume, unikali. Turiu mintyje WATAIN garso suvedimo koncepciją, kurios rezultatas yra tiek techniškai kokybiškas, tiek, kaip priimtina bleko muzikai, „purvinas“.

Už mikrofono, kaip ir visuomet, – Erikas Danielssonas, bene paslaptingiausia asmenybė ne tik Švedijos, bet ir apskritai Skandinavijos juodojo metalo scenoje, savo aukštu intelektu ir charizma lenkiantis didžiąją dalį kitų juodmetalio satanistų. Tiesa, nors ir įtikinamai skamba jo balsas šiame opuse, tačiau visgi pasigedau kokių nors vokalo vingrybių, kurias WATAIN muzikoje išgirsdavau ankščiau. Balsas aidi, kartkartėmis panašiai kaip Maniaco vokalas MAYHEM albume „Deathcrush“ – neabejotina duoklė senajam antrosios juodmetalio bangos pradžios skambesiui, tačiau tik tiek – efektai sudėti nepriekaištingai, bet norėtųsi daugiau nesveikatos tame balse.

Priekaištų pačiai muzikai atrasti būtų sunkiau. Pastebėtinas tik vienas dalykas – kūriniai, nors ir skirtingi, tačiau visgi per daug panašūs. Vos ne kiekviename jų yra kažkoks kabinantis elementas, tačiau, paėmus bendrai, albumas pernelyg vienodas. Net ir perklausius gal 10 kartų, nepavyksta išgirsti kažko naujo, dar negirdėto senesnėje grupės kūryboje. Deja, regis, albumas yra toks pat pilkas, kaip ir jo viršelis, primenantis kokių 1993-iųjų juodmetalio albumų viršelių estetiką. Negalėčiau išskirti nei vieno kūrinio – visi jie neblogi, tačiau tik tiek. Kartais netgi gali atrodyti, kad grupė sumetė visokius į senus albumus nepatekusius šmotelius ir padarė dar vieną albumą ištikimiems savo fanams.

Vis dėlto labai pradžiugino albumo trukmė, kuri siekia kiek daugiau nei 40 minučių. Per šį laiką albumas nespėja atsibosti ir klausytojas gali pilnai išlaikyti dėmesį. Visi kūriniai, išskyrus paskutinįjį „Antikrist Mirakel“, kuris atlieka ištęsto „outro“ funkciją, nesiekia daugiau 5 minučių, o tai yra gerai.

Ką dar būtų galima pasakyti apie šį albumą? Jis niekuo neypatingas ir nėra išsiskiriantis. Tai tas pats nuožmus WATAIN spjūvis krikščionybei, kaip ir ankščiau. Nei muzikaliai, nei vokaliai ar, tuo labiau, atmosferiškai WATAIN neparodė nieko naujo. Jei jums patiko ankstesni grupės albumai, greičiausiai, daugiau ar mažiau, patiks ir šis. Bet naujokui, niekad negirdėjusiam WATAIN kūrybos, geriau siūlyti seną gerą „Lawless Darkness“, iki kurio „Trident Wolf Eclipse“ dar labai toli…

Vertinimas: 7/10

WATAIN „Trident Wolf Eclipse“

© „Century Media“, 2018

01. Nuclear Alchemy

02. Sacred Damnation

03. Teufelsreich

04. Furor Diabolicus

05. A Throne Below

06. Ultra (Pandemoniac)

07. Towards The Sanctuary

08. The Fire Of Power

09. Antikrists Mirakel