Albumai
VULTURE INDUSTRIES „Stranger Times“: nauji batai markės negadina
Norvegus VULTURE INDUSTRIES sekiau praktiškai nuo pirmojo albumo „The Dystopia Journals“ laikų. Bet turbūt daugiau apie juos buvau tiesiog girdėjęs nei rimtai išanalizavęs. Ir šiaip, man jie kažkodėl visada asocijavosi bei maišėsi su VED BUENS ENDE: abi grupės iš Norvegijos, abi groja kažką neaiškaus, abiejų pavadinimai prasideda raide v… Bet iš tikrųjų panašumų tarp jų tiek pat, kiek tarp dramblio ir žirafos. Ir vis tik 2013-aisiais, po trečio studijinio disko „The Tower“ išleidimo atėjo tikrasis atradimas…
Apibūdinti VULTURE INDUSTRIES tiems, kas nėra jų girdėjęs – kebli misija. Pasakyti, jog kolektyvo muzikoje susipina avangardinis metalas, progresyvumas ir netipiški sprendimai būtų kažkas į tą pusę, bet tuo pačiu ir itin nekonkretu. Iš tikro, norvegų penketo iš Bergeno miesto kūryboje labiausiai įsimena įvairiapusiškumas, platus muzikinių žanrų spektras bei grupės lyderio Bjørnar Nilsen balsas, kurį perneš tikrai ne kiekvienas. Kaip ir pačią muziką, beje. Tačiau jau minėtasis „The Tower“ man asmeniškai buvo arti tobulo disko šioje žanro (jei tik tokį būtų galima apibrėžti) kategorijoje. Po tokio rezultato laukti naujų darbų – pavojinga. Bet vis dėlto, ką pateikia šviežias grupės diskas „Stranger Times“?
Praėjusių metų rugsėjį pasirodęs devynių kūrinių ketvirtasis norvegų ilgagrojis pratęsia tai, kur buvo sustota su „The Tower“. Viena vertus, galima net pagalvoti, jog tai kokios nors trilogijos tęsinys, bet greičiausiai – tai tiesiog tipiškas VULTURE INDUSTRIES veidas. Tiesa, jei praeitas albumas buvo kiek smarkesnis, sutinkamos aštresnės, griežtesnės gitaros, „Stranger Times“ šiuo aspektu yra kiek lengvesnis. Bet nesijaudinkite – masės užteks visiems.
Jei, vėlgi, kalbėti apie stilistiką, tai apibūdinti konkrečiai šios grupės nepavyks. Jei kalbame apie avangardą, tai VULTURE INDUSTRIES yra per daug gražūs ir tvarkingi, kad priskirti šios srities grynuoliams. Jų kompozicijos sąlyginai ramios, tinkamai subalansuotos. Elementariai gražios. Jei prisiminsime, kad kažkas šioje kūryboje įžvelgia progresyvumo, tai čia tikrai nerasite super įmantrių pragrojimų ar instrumentinių partijų. Grupė progresyvi tiek, jog sugeba į vieną vietą sulipdyti daugelio žanrų bruožus, išlaikydama tame kūrybos savitumą. Nepaskutinė vieta tenka klavišams, kurie kažkiek irgi primena būtent progresyve girdimus garsus. Tačiau muzikinė linija – neerzinanti, nereikalaujanti sudėtingo įsigilinimo ar matematikos. Pridėjus vokalines partijas, kurios varijuoja nuo ramaus dainavimo, iki psichodelinio spiegimo, plataus emocijų ir intonacijų naudojimo – man grupės stilius susiveda į vieną visumą – VULTURE INDUSTRIES ir tiek.
Lygiai tokia pati paini yra ir kolektyvo tekstų linija. Kad juos perprasti – mažų mažiausiai reikėtų įsijungti humoro jausmą, ir pasinerti į fantazijų pasaulį, kuriame galima įžvelgti sąsajas su kasdienybe bei gyvenimiška patirtimi, šiandieninėmis aktualijomis. Pats Bjørnar‘as neslepia, jog humoras yra ne tik vienas jo gyvenimo variklių, bet ir stiprus koziris visoje kūryboje. Apie tai kalba ir grupės pavadinimas, kurio gilesnę reikšmę surasite (arba nerasite) pagooglinę bent keletą grupės interviu.
Vertinant „Stranger Times“ galiu teigti, jog savotiškos abejonės ar būgštavimai buvo tikrai nepagrįsti. Nors albumas nėra toks stiprus, kaip „The Tower“, tačiau grupė išlaiko savo stilių, toliau išnaudoja kūrybinį potencialą bei pateikia dar vieną, puikų diską. Nors, kaip ir minėjau, man kiek pritrūko metalinio sunkumo, griausmingesnio gitarų darbo, leidinys palieka labai malonų įspūdį. Tiesa, geriausi kūriniai – „Tales of Woe“, „As the World Burns“, „The Beacon“ – sutinkami pačioje albumo pradžioje (konkrečiai – tai trys pirmos kompozicijos), ir galbūt dėl to antroji disko pusė atrodo kiek silpnesnė. Tačiau bendrai – VULTURE INDUSTRIES nei kiek nestabdo, ir patvirtina, jog šiai dienai – tai viena stipriausių bei įdomiausių grupių scenoje, nors būtent dėl savo kitoniškumo sulaukti tinkamo ir pelnyto pripažinimo jiems yra problematiška.
Kolektyvas ne kartą jau viešėjo Lietuvoje ir apie jų išskirtinius gyvus pasirodymus pasakytas ne vienas geras žodis. Jau šį penktadienį, kovo 9 dieną grupė pristatytas savo naująjį albumą „Rock River“ klube Vilniuje. Yra žmonių, kuriems jų įrašų sunku klausyti, tačiau VULTURE INDUSTRIES koncertus vertina kaip itin energingus bei patrauklius. Tenka sutikti – albumai ir show – tai du skirtingi norvegų kūnai, nors ir turintys tą patį stuburą.
Vertinimas: 8/10
VULTURE INDUSTRIES „Stranger Times“
© „Season of Mist“, 2016
1. Tales of Woe
2. As the World Burns
3. Strangers
4. The Beacon
5. Something Vile
6. My Body, My Blood
7. Gentle Touch of a Killer
8. Screaming Reflections
9. Midnight Draws Near
Komentarai