„Nailboard Records“ šią grupę vadina automobilių „drago“ kolektyvu. Sako, grupės lyderis Luri Kuriks pats yra šių lenktynių entuziastas ir dalyvis, todėl tiek ir komandos pavadinimas, tiek ir visa ideologija glaudžiai susijusi su šiuo sportu.

Prieš kurį laiką gavau visą krūvą „promocinės“ medžiagos iš estų leidybos kompanijos „Nailboard Records“. Supažindinsiu bent su keletu iš minėtosios šūsnies. GORESOERD – nesenas kolektyvas iš Talino.

1994 metų gegužės mėnesį pasirodė savo jėgomis išleista NAHASH kasetė „Nocticula Hecate“. Po kelių metų ją perleidžia „Ledo Takas Records“. Po trylikos – savo veiklą pradedantys „Inferna Profundus Records“.

Prabėgo jau daugiau kaip du mėnesiai nuo to laiko, kai Vokietijoje, Leipcigo mieste praūžė gotikinės muzikos festivalis „Wave Gotik Treffen 2007“. Per šį periodą įspūdžiai šiek tiek išblėso. Tuo labiau, kad iš tokios galybės grupių (renginyje dalyvavo beveik 200 projektų ir kolektyvų) atsiminti kas, kur, kaip ir kada, yra išties nelengva.

Prieš šiek tiek daugiau nei mėnesį, t.y. birželio 1 d., prekyboje pasirodė daugelio labai lauktas ir žadėtas albumas - SHADOWDANCES „Acoustic live at Moulin Rouge Vilnius”. Ši viena iš ilgiausiai Lietuvos sunkiojoje scenoje egzistavusių grupių pernai neribotam laikui sustabdė savo veiklą.

O dar sako, kad koncertai tik pas mus vėluoja... Nė velnio! Štai praėjusį pirmadienį Rygoje vykęs žymios amerikiečių grupės TYPE O NEGATIVE koncertas nuo žadėtosios pradžios atsiliko nei daug, nei mažai – beveik valandą. Ir čia jau atmetus tas tris valandas nuo pirminio startinio taško.

Susitarkime taip: visi žino, kokios bėdos ir marazmai užgriuvo šį festivalį dar jam neprasidėjus, tad apie tai pridiskutuota tiek, kad medžiagos užtektų bent keliems enciklopediniams tomams. Todėl šnekėsime tik apie tai, kas buvo.

Nesulaužoma taisyklė – visada būna pirmas kartas ir visi puikiai žinom, kas iš to išeina. Laukiamas, tikimasi kuo geriausio ir smagiausio, bet galop paaiškėja, kad ne toks jis ir įspūdingas, o dar ir skausmingas.

Kaip ir kasmet, atėjus pavasariui mano galva pasipildo dar viena įkyria mintimi – „būti ar nebūti“. Ir, žinoma, ne bet kur, o kasmetiniame metalinės muzikos festivalyje „Metalmania“ Lenkijoje...

Turbūt mažai kas nesutiks su teiginiu, jog naujausias „Ledo Takas Records“ leidinys, kaip ir skelbiama pristatyme, supažindina su šiuo metu dviem daugiausiai žadančiais savo krašto kolektyvais, grojančiais black metalą.

Šį kartą norėčiau pristatyti jums projektą iš šalies, kuri per pastaruosius kelis metus, mano nuomone, eksportuoja geriausią black metalą. Kalbu apie senojo kontinento galiūnę Vokietiją...

Nežinau, ar galiu išlikti pakankamai subjektyvus rašydamas šią recenziją. Vis tik turbūt nelabai. Kita vertus, būti visiškai nešališku, vadinasi atsiriboti net nuo tokio dalyko, kaip skonis...

Ir visai neplanavau apsilankyti šitame renginyje. Nors noro ir būta, beigi visai nemažo. Vis tik šiais metais jaučiausi viršijęs savo užsienio koncertų sąmatą. Bet užteko vienam žmogui ištart vos kelis žodelius, kaip mat pakeičiau nuomonę ir visos aplinkybės stebuklingai susiklostė gerosios pusės naudai.

Kai internete užtikau informaciją, jog „vos“ už 1200 kilometrų nuo gimtosios Lietuvos koncertuos dvi grupės iš Amerikos – NOVEMBERS DOOM ir AGALLOCH – švelniai tariant, susileidau... Šiurpas perbėgo visu kūnu, akys sudrėko iš džiaugsmo.

Na, pripažinkim, jog šventes švęsti joms jau praėjus yra mažų mažiausiai keista, o daugiausiai – nekuklu. Bet liaudies išmintis byloja, jog geriau vėliau nei niekada. Tuo labiau, kad ir ne pati šventė tiek svarbi, kiek vyksmas.

Šį šeštadienį Vilniuje įvyks tradiciniu tampantis festivalis „Helloween 2006“, kuriame melancholiškos muzikos gerbėjams nostalgiją turėtų kelti grupė DIS PATER. Šis kolektyvas iš Karaliaučiaus jau trečią kartą džiugins Lietuvos klausytojus melodingais ir stipriais akordais.

Interview with DIS PATER, a doom metal band from Kaliningrad (Russia). DIS PATER is one of the participants of the yearly festival "Helloween 2006" in Vilnius.

Va, užrašiau pavadinimą šitam reportažui, bet pagalvojau, ar tikrai jau čia viskas taip teisinga. Viena vertus, praėjusį sekmadienį užbaigėm kartu su LUCTUS, o iš kitos pusės, tai nebuvo vien šios grupės pasirodymas...

Danų ekstremalai PANZERCHRIST paskelbė, jog jų naujasis albumas „Battalion Beast“ oficialiai išleistas bus rugpjūčio 28 dieną. Diskas pasidodys po „Neurotic Records“ vėliava.

Norvegų gotikinio metalo komanda WHERE ANGELS FALL nutarė nutraukti bendradarbiavimą su būgninku Ole Kristian Løvberg.

Ne vieną kartą teko girdėti, jog kasmet Vokietijoje vykstantis „Wacken Open Air“ festivalis yra pats didžiausias ir geriausias sunkiosios muzikos renginys visoje Europoje. Šiais metais nusprendžiau pats ten sudalyvauti ir įsitikinti, ar tikrai jau ten taip gerai.

Labai galimas dalykas, jog koncertų bei kelionių gausa mane gerokai išlepino. Gal kasdieniniai rūpesčiai, o gal tiesiog visiškas atsipalaidavimas neleido džiaugtis tuo, jog tą dieną Vilniuje koncertavo pasaulinio lygio roko legenda Billy Idol.

Na, ir išpulk tu man taip, jog vienintelį savaitgalį metuose, kada aš užsimanau iš širdies pasportuoti, saulė kaitina taip, lyg gyvenčiau ne Lietuvoj, o kur nors vidury Sacharos. Įdomu tik, ar ten Afrikoje uodų tiek pat daug, kiek ir pas mus?

Tuo metu, kai daugelis jūsų linksmai keliavote pas plūgo brolius, man teko laimė sudalyvauti didžiausiame gotikinės subkultūros renginyje senajame kontinente. Vokietijoje, Leipcigo mieste, šių metų gegužės 31 – birželio 4 dienomis vyko jau 15-tasis festivalis „Wave Gotik Treffen“.

Ar tikite stebuklais? Naivus klausimas, bet aš kartais tikiu. Bet va, jau penktą sykį klausau šiuo metu man asmeniškai geriausios norvegų grupės naujojo albumo, bet kaip nieko stebuklingo nejaučiau, taip ir toliau nejaučiu.

Menu savo pirmuosius žingsnius į visą muzikinį pasaulį. Į sūkurį, kuris užliūliavo ir stipriai mane įsiurbė. Iki šiol negaliu iš jo ištrūkti ir net nesiruošiu to daryti. Dar visai pyplys, Lietuvoje tik pradėjus transliuoti užsienio muzikinius TV kanalus...

Trečiasis vakaras visada pasižymėdavo šiokia tokia ramybe – lyg galutiniai festivalio rėmai, atsisveikinimai, durys į naują ciklą. Ne išimtis buvo ir šį kartą – atpalaiduojanti PIEVŲ ir SIELOS muzika, įsiterpiant šiokiai tokiai daliai metalizuoto DREAMLAND POETRY skambesio.

Tamsiųjų kerų metas tęsiasi... Šį kartą vyksmas persikelia į visiems metalgalviams gerai žinomą „Mulen Ružą“ ant Tauro kalno. Kaip visada, antra diena – labiausiai džiuginanti muzikiniu skoniu, tad vykstu kupinas vilčių išgirsti daug geros muzikos.

Žavioji mergelė pabudo iš savo amžino sapno ir išėjo į Šventaragio slėnį. Pajutusi tyro oro gaivą, apraizgė Vilniaus gatves, atsivesdama tamsą kartu su savimi.

Šį kartą pristatau projektą iš mums gan paslaptingos (metalo grupių prasme) šalies – Austrijos. Be abejo, besidomintys tikrai žino tokius vardus, kaip ABIGOR, BELPHEGOR, JACK FROST, bet dabar ne apie tai.

Ir vėl lendu į mažai pažįstamą balą. Nebūtų įdomu – nelįsčiau. Tuo labiau, kad kalbėdamas apie ETERNAL TEARS OF SORROW naujoku nesijaučiu. Šie suomiai man visada buvo vienais iš melodingojo death metalo etalonų.

Lapkričio virtuozai sugrįžta. Kiekvieną kartą vis kitokie – tai niūresni, tai stipresni, tai naivūs kaip vaikai. Italų NOVEMBRE – viena iš tų grupių, kurių albumų laukiu su dideliu nekantrumu. Ir kaskart savo darbą jie atlieka puikiai.

Pastaruoju metu mėgstu apsilankyti įvairaus plauko renginiuose. Akiračio praplėtimui, taip sakant. Nepagalvokit, kad vykstu ten „iš pareigos“. Jokiais būdais. Visais laikais domėjausi gan plačiu muzikiniu spektru.