Reportažai

U.D.O. Lietuvoje arba senos gerklės nerūdija

2006.03.03 00:00, Lord Sauron ir Remigijus

Foto: Crazyte. Daugiau foto čia>>

Lord Sauron: „Vaikeli, nevaikščiok kas vakarą į diskotekas – apkursi!“ „Ačiū, mama, aš jau pavalgiau!“ Iki šiol maniau, kad tai – tik vaizdingas posakis. Bet po tos peklos, kokią užkūrė vienas toks pro šalį važiuojantis vokietis, esu linkęs patikėti bet kuo. Ausyse cypti visiškai nustojo tik po kokių trijų dienų… Žinote, kai pirmą sykį išgirdau apie tai, kad U.D.O. atvyksta į Lietuvą, nepatikėjau. Iš pradžių maniau, kad tai pokštas, paskui – kad gandai. Istorija, kaip aš galų gale patekau į koncertą, verta atskiro meksikiečių serialo, bet štai aš čia – vos ne pačiame prasčiausiame Vilniaus mikrorajone, dairausi po Lenkų kultūros centrą ir niekaip nesuprantu, kur čia gali tilpti TOKIO lygio koncertas? Kai patekau į salę, mano nuostaba dar labiau išaugo – pirma mintis buvo: „Taigi „Mulen Ružas“, ir tas didesnis!“. Pseudo industriniu stiliumi dekoruota salė pasitikėjimo nekėlė. Tik paskui supratau, kad viskas buvo kuo puikiausiai paskaičiuota ir suplanuota.

Remigijus: Neteko ilgai graužtis dėl to, kad pernai nenuvažiavau į „Wacken“ festivalį pamatyti headlainerių, trumpam turui atsikūrusių legendinių ACCEPT, vokiško metalo pradininkų ir vieną mėgstamiausių mano grupių. Tarsi kompensaciją gavau galimybę pamatyti galima sakyti 2/5 ACCEPTų – unikalaus šios grupės vokalisto projektą U.D.O. Be paties Udo Dirkschneider, dar vadinamo „mažo žmogaus dideliu balsu“, į šią grupę įeina dar ir buvęs vienas geriausių metalo būgnininkų, ACCEPT narys Stefan Kaufmann. Deja, pastarasis dėl nugaros problemų daugiau nebegali groti būgnais ir Lietuvoje mes jį matėme kaip gitaristą.

Na o dabar apie patį koncertą. Lenkų namų salė visgi nedidelė, bet jauki, sutvarkytas oficialus holas, net nesitiki, kad čia priima metalistus. Aplink būriuojasi daugiausiai vyresnio plauko metalai iš Lietuvos ir kaimyninių šalių. Nustembu… žmonių nedaug, o juk prieš penkiolika metų šie vyrukai, ko gero, būtų užpildę bet kurią didžiausią Lietuvos salę. Prisimenu Lietuvos metalizacijos pradžią 1985-89 metais, kai ACCEPT ir atsiskyręs nuo jų U.D.O. buvo Nr.1 daugelio lietuvaičių metalgalvių tarpe ir netgi thrash bei death laikais –viena iš nedaugelio heavy metalo komandų, išlaikiusių pagarbą tarp ekstremaliųjų stilių gerbėjų… Ne veltui, juk šie vokiečiai iki šiol yra turbūt sunkiausia heavy metalo komanda dėl unikalaus ir stipraus kimiai džeržgiančio Udo balso, specifinių sunkių gitarų ir aukšto techninio lygio.

U.D.O. Lietuvoje arba senos gerklės nerūdijaLord Sauron: Liaudies palyginti nedaug, bet kelis pažįstamus susitinku, paplepame, išsikauliju alaus už dyką ir, pasigirdus pirmiesiems muzikos garsams iš salės, suku savo ienas scenos link. FATA MORGANA pasitinka nuotaikingu glam rokeliu, charizmatiškasis Kairiūkštis negailėdamas pastangų užvedinėja publiką. Nepaisant kai kurių nesklandumų, pasirodymas visai patiko – tiek originalūs kūriniai, tiek koveriai, iš kurių įmantrumu išsiskyrė ABBA „Mama Mia“ perdirbinys, vykusiai sukryžmintas su DEEP PURPLE „Smoke on The Water“ – tai reikėjo girdėti!

Paskelbiama pusės valandos pertrauka. Galima eiti prasivėdinti, išgerti alaus, bet kadangi tuo metu buvau peršalęs, koncertą teko stebėti blaiviam ir piktam. Pusvalandis prabėga, stebint tautiečių judėjimą maršrutu salė – alaus taškas – tualetas – alaus taškas – salė.

Remigijus: Neįtikėtina, bet koncertas prasideda laiku, matyt veikia „vokiškas punktualumas“. Apšildanti FATA MORGANA nelabai dideliam klausytojų būriui sugroja porą gabalų, tame tarpe ir keletą koverių. Nežinau, ką ten veikė tas jų būgnininkas ir kam Vitalijui reikėjo bandyti išdainuoti JUDAS PRIEST „Touch Of Evil“… Komentarus paliksiu kitiems ir su didele pagarba Vitalijui Kairiūkščiui pasakysiu tik tiek, kad tikrai žymiai geriau sekėsi SBS. Pusvalandis pertraukėlės, galima apžiūrėti ir nusipirkti sąlyginai pigius ACCEPT ir U.D.O. kompaktus bei atributiką.

Lord Sauron: Kai muzikos garsai pasigirsta ŠĮ katrą, abejingų nelieka. Metalistai, iki tol ramiai ganęsi kas kur, draugiškai susigrūda prie įėjimo (padaryti spūstį, kai durų plotis apie tris metrus, reikia dar sugebėti!). „Įsirabždinu“ į salę vienas paskutiniųjų ir jau matau žymųjį „metalo misionierių“ su Terminatoriaus akinukais, odiniu husarišku munduru ir nepakeičiamomis karinėmis kelnėmis, skelbiantį Dešimtąją misiją. U.D.O. Lietuvoje arba senos gerklės nerūdijaPrasibraunu arčiau scenos, kad bent jau akimirkai priartėčiau prie dievybės, bet kadangi tokių norinčiųjų atsirado ne vienas ir ne du, prasideda kova dėl išgyvenimo. Iškenčiu tris dainas, ne daugiau, ir nešu savo aplamdytus šonkaulius ten, kur daugiau oro. O koncertas eina savo vaga – daina keičia dainą (repertuaras parinktas idealiai – nuo paskutinio albumo, kurio palaikymui, įtariu, ir buvo organizuotas turas, kūrinių, iki senųjų ACCEPT hitų), senukas Udo keičia kostiumus (tiesa daro ne taip dažnai, kaip Halfordas) – ypač man įspūdį padarė domininkonų abitas ir toks sado–mazo tipo rimbas per dainą „Mean Streats“, o kitas senukas Kaufmanas keičia gitaras. Ir štai tada pastebiu, kad imu kursti – galingas garsas ima veltis, kažkur išnyksta lėkštės, kartais prapuola net Dirkšneiderio balsas, o gitarų nebuvo galima skirti beveik iš pradžių. Matyt, kaip įprasta, kol dar grojo FATA MORGANA, garso operatoriai prilaikė arklius ir neleido aparatūros visu garsu, kuo šiaip jau labai pasitarnavo Kairiūkščiui ir kompanijai – grojant jiems buvo galima skirti kiekvieną natą. Dabar gi, kai garso padavė „per visus galus“, kokybė akivaizdžiai nukentėjo.

Remigijus: Laikas pralekia greitai ir štai užimu gerą poziciją salės viduryje. Prasideda neįtikėtinas šou. Ši vokiečių komanda kažkodėl man asocijuojasi su senu sportiniu Mersedesu. Konservatyvi specifinė išorė, tačiau, vos įsėdam į vidų, iškart atrandam tikrą rafinuotą kokybę ir brangias malonias medžiagas, o užvedę variklį ir spustelėję akseleratorių, pajaučiam tikrą malonumą. Taip ir su U.D.O. – senas, jau daugelį metų mažai besikeičiantis ACCEPTiškas heavy metalas albumuose, tačiau įsiklausęs gali pajausti vokišką kokybę ir preciziką, na, o nuėjęs į koncertą – tikrą „draivą“.

Nuo pirmųjų akordų „Mission No. X“ senoji komanda pradeda kažkaip smagiai vežti. Garsas kiek šiurkštokas, bet geresnis nei prieš tai grojusių lietuvaičių ir vėl jo, ko gero, truputį per daug. Bosistas antro gabalo viduryje pasikeičia gitarą, bet toliau lyg viskas ir susistyguoja. Žmonių kiek daugiau, bet ne sausakimša. Scenos kairėje matom senuosius trumpai kirptus neaukštus vidutinio amžiaus, gerai išsilaikiusius vyrukus – dvi žvaigždes, dešiniau ilgais plaukais plaikstosi tos pačios kartos bosistas Fitty Wienhold ir gerokai jaunesnis gitaristas Igor Gianola, o giliai centre už būgnų pasislėpęs jauniausias narys Francesco Jovino. Nustebina Udo balsas – toks pat stiprusis ir geležinis, visai nepasikeitęs. Vienas po kito skamba naujieji ir kiek senesni grupės gabalai, Udo kažkur dingsta ir gabalui „Mean Streets“ odinę striukę keičia į juodą vienuolio gobtuvą ir rimbą, kaip ir šio gabalo klipe. Matyt, užsikrėtęs persirengimo mada nuo neseniai mūsuose viešėjusio kolegos Halfordo iš JUDAS PRIEST, vokalistas dar ne kartą dingo į užkulisius persirengti ir, žinoma, nepamiršo savo militaristinio stiliaus pradininko titulo.

U.D.O. Lietuvoje arba senos gerklės nerūdijaTuo tarpu kuo toliau, tuo darosi karščiau, kažkaip puikiai praeina senasis „Heart Of Gold“ iš labiausiai komerciškai sėkmingo U.D.O. disko „Faceless World“. Pasigailiu, kad „kožos“ nepalikau rūbinėje – kūną ir sielą apima karštis ir kažkoks magnetas ima traukti arčiau scenos truputį kairiau, ten, kur stovi du legendiniai žmonės. Ir štai… ko laukiau – gal čia suveikia abipusis ryšys, nes skamba iškart du seni ACCEPT gabalai. Pirmasis – „Restless And Wild“. To paties pavadinimo albumas kokiais 1984-taisiais man tiesiog įkalė metalinę vinį į galvą, kurios iki šiol niekas nesugeba ištraukti, antrasis „Son Of The Bitch“, kažkada labai papiktinęs cenzūrą, beveik sutapo su įdomiais įvykiais salėje ir kėlė tam tikras asociacijas. Sako, pačioje pradžioje lyg ir įvyko kažkoks incidentas prie pat scenos, (na žinoma visada atsiranda koks gadinantis nuotaiką kadras su niežtinčiais kumščiais), bet po to ilgai šmėžuojantis apsaugininkas „važnu“ veidu vis atsistojantis ant tvorelės ir įkyriai šviečiantis prožektorium į publiką pabodo ne tik publikai bet ir sunervino patį Kaufmanną. Šis prie pat apsauginio peties iškišo gitaros grifą rankas tiesiančiai publikai ir pasilenkęs kažką piktokai paaiškino tam apsauginiam ir gitaros bei galvos mostu parodė „dink iš čia“.

Toliau įdomios gaudynės salėje vėlgi apsauginis vejasi kažką po salę, o dar vienas vyrukas prisiminęs seną gerą tradiciją padaro niurką nuo scenos į salę. Gal čia gero šou dalis, visgi linksmiau gyvent. Toliau skamba maloni baladė „Cry Soldier Cry“ ir, ko gero, mano mėgstamiausias ACCEPTų gabalas, legendinis „Princess Of The Dawn“, puikūs gabalai iš geriausio, mano nuomone, pirmojo U.D.O. albumo tuo pačiu pavadinimu „Animal House“, o, ko gero, geriausias jo gabalas „They Want War“ dar labiau užveža. Gitaristas Igoris pamalonina nebloga solo partija, būgnininkas atsako tuo pačiu, bet kiek trumpiau ir paprasčiau.

U.D.O. Lietuvoje arba senos gerklės nerūdijaPajuntu klubinio nesausakimšo koncerto privalumus, galiu vos ne ranka pasiekti muzikantus, ir skaičiuoti raukšles ant metalo veteranų veidų, pastarieji puikios nuotaikos – pliaukšnoja ištiestas publikos rankas, matosi, kad tikrai patenkinti. Toliau repertuaras apima visų laikų senus U.D.O. albumus. Vėl kažkodėl kyla asociacija, nes Udo gabale „Man And Machine“, apsirengęs metaline roboto striuke, juda panašiai kaip Priestietis Robas per gabalą „Metal Gods“.

Lord Sauron: Ir visgi koncertas pavyko visais dviem šimtais procentų! Nevardinsiu viso atliktų dainų sąrašo, paminėsiu tik labiausiai patikusias: atidaranti koncertą „Mission No. X“, „24/7“, „Independence Day“, „Mean Streets“, „Cry Soldier“, „Princess Of The Dawn“, per kurią prarėkiau savo ir taip anginos pakąstą gerklę, „They Want War“, „Man And Machine“, kai aš strakaliojau taip, kad grindys lingavo ir, žinoma, „Balls To The Wall“, kur mano sveikatą išgelbėjo tik tai, kad buvau palyginti toli nuo artimiausios sienos, jei suprantate, ką noriu pasakyti.

Remigijus: Toliau du bisai, tarp kurių sugrojami vėlgi ACCEPT hitai „Metal Heart“, „Balls To The Wall“, o koncertą užbaigia senasis rokenroliuku kvepiantis ir deginantis „Burning“. Pastebėta, kad Stefan groja kiek supaprastintas solo partijas ACCEPT gabaluose, o U.D.O. gabaluose soluoja „jaunėlis“ Igoris. Tarp kitko, antrajam bisui U.D.O. buvo kviečiami labai rimtai – įsiaudrinusi publika surengia žemės drebėjimą trypdama kojomis. Iš paskutiniųjų bandau pagauti Kaufmanno mediatorių, bet šie vis praskrenda pro šalį.

Lord Sauron: Pabaigai kelios išvados: ne vien mūsų garso operatoriai daro klaidas. Ne visos užsienio žvaigždės yra brangininkai – surengti tokį praktiškai klubinį koncertą ryžtasi toli gražu ne kiekvienas. Kiek energijos atiduosi publikai, tiek jos paskui ir susirinksi – pasakysiu tokią šventvagystę, kad toks paprastas, bet nuoširdus koncertas man labiau prie širdies, nei pompastiškas, bet kažkoks šaltas JUDAS PRIEST pasirodymas gruodį, kai britai tiesiog atidirbo pinigus. Tokie dalykai labai jaučiasi. Ir taip – dar viena svajonė virto realybe.

Remigijus: Koncertas baigtas: visi patenkinti, publika ir muzikantai nuoširdžiai šypsosi. Tai bent „draivas“, senas metalo kareivis turi stebėtinai daug cinko, jo plienas kietas ir tikrai nežada rūdyti – štai kur nemirtinga kultinė grupė.

Po koncerto dar kartą nusistebiu negausia liaudimi, ar tai reklamos stoka, ar praretėjo metalistų gretos? Dar su porele kitų gerbėjų bandom palaukti autografų už metalinės Lenkų namų viešbučio tvoros, tačiau po valandos viltis gesta ir belieka ūžiančiomis ausimis patraukti namo. Ech, galvoju sekasi gi man paskutiniu metu: JUDAS PRIEST, DEEP PURPLE, STEVE VAI, U.D.O. – geriausios mano grupės, kas toliau?..

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Mantvydas
2010.05.03 00:28

Aš tai po konco turėjau išvažiuoti, tai sugrįžau po dvejeto valandėlių ir aptikau juos jau prie autobuso… Fitty rūkė lauke prie vairuotojo lango ir kalbėjosi su viduje esančiais. Padaviau jam Dominator albumą su rašikliu, Fitty pasirašė, perdavė vidun, ir po kiek laiko atgavau pro tą patį autobuso langelį visą albumą pasirašytą. Tiesa, nei Udaus, nei Stefano jau nebemačiau, nes iš autobuso vidaus neišėjo.

Dabar jau turiu du Udo parašus — tiek iš pirmo koncerto Vilniuje, tiek iš antro.

Dabar belieka pasiimti Wolf Hoffmanno su Peter Baltes parašus per Accept meet&greetą.

degANTi
2006.03.04 17:33

u.d.o. gerai pavare nereealiai! ausyse net 2vi dienas zvimbe! o man kaip tik labai patiko, kad sale buvo maza (nors nesitikejau kad ji bus tookia maza) ir nedaug zmoniu. gi suvaziavo tikrieji u.d.o. gerbejai!! ir dar galejai muzikantus rankom pasiekti !!
taip pat manau kad tokiai grupei kaip u.d.o. reklamos daug ir nereikia.

black_night
2006.03.04 13:38

Viskas buvo labai super! Uzveze tikrai nerealiai, o kad publikos mazai… Hmmm… Man tai buvo pliusas… m/

kobe8
2006.03.03 18:20

Jo reportazas nerialus kaip ir pats koncertas:) Aciu! m/

sammet
2006.03.03 15:25

pas mus jauciu delto mazai kas vaziuoja, nes i tokius koncus per mazai zmoniu susirenka

Rokiux
2006.03.03 15:10

Reklamos renginiui labai mazai buvo… Bet is esmes dalyvavusiems tik geriau, kad zmoniu mazai!

iron-savior
2006.03.03 14:10

” judas kazkaip garso truko ”
skaiciau toki bajri kazkokioj anekdotu knygutej.

Man asmeniskai ir UDO ir JP buvo ziaruiai jega m/

sammet
2006.03.03 14:08

man tai zymiai didesni ispudi paliko udo negu judas priest.per judas kazkaip garso truko, o po udo zvimbe ausyse bet kita diena lyg niekur nieko-matyt mano buneliai priprate jau. o siaip as pastebejau kad tikrai buvo mazokai zmoniu- dar puse visu tikrai tilptu m/

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus