THUNDERTALE albumo pristatymas Vilniuje - heavy metale iš tiesų egzistuoja vienybė

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Nelabai dažnas malonumas dabar yra didesni heavio koncertai. Žinoma, dėl to jie tampa tik dar malonesni. Taigi šį penktadienį „Mulen Ružo“ klube buvo galima patirti tą keturgubą malonumą. Dalyvavimu albumo pristatyme gan jaunai heavy metalo grupei THUNDERTALE palaikymą išreiškė šio ir artimų jam žanrų Lietuvos klasikai KATEDRA, SBS bei ROJAUS TŪZAI. Taip, kolegų palaikymas didelis. Bet taip juk ir turi būti.

Pirmieji ant scenos užlipa ekscentriškieji SBS. Charizmatiškojo Vitalio apranga eilinį sykį netradicinė, tačiau tai jau nieko nebestebina (plačiau įvaizdžio nekomentuosiu, kadangi viską patys galite pamatyti nuotraukose). Bet kadangi mums rūpi tik muzika, tai čia ir apsistokime. Atlikimas mano ausims nepriekaištingas. Tiek seni, tiek nauji gabalai skamba labai maloniai. Pykti galima nebent ant „mulenružiško“ garso – vos girdisi vokalas. Visa kita puiku. Pasirodymas praėjo gana ramiai. Galbūt būtų buvę smagu ir labiau pašėlti, tačiau reikėjo pataupyti jėgas, kadangi laukė dar daug linksmybių tą vakarą…

KATEDRA. Kiekvienam save gerbiančiam Lietuvos metalistui tai bene šventas žodis. Kaip visada nuoširdus, stiprus ir visiems pažįstamas thrašovas KATEDROS heavis abejingų nepaliko. Atmosfera įsiaudrino, publika atgijo. Kas galvas purtė, kas dar kažkaip savo didelį palaikymą išreiškė… Trumpai tariant, tai buvo ištisinis beveik valandą trunkantis „taškymasis“, be jokių „Žvaigždelių“ pailsėjimui. Negailestinga, bet teisinga. Tikrai ne po kiekvieno koncerto pasijuntu šitaip fiziškai sudorotas.

Po tokios „mankštelės“ pagaliau sulaukėm ir šio vakaro „kaltininkų“ pasirodymo. Driokstelėjus „griaustinio pasakai“, pajutau euforiją. Galbūt tai skamba naiviai (kaip ir pačių THUNDERTALE muzika), tačiau tai gryna tiesa. Šiai komandai visad jaučiau išskirtinius sentimentus, be to, gana senokai jau teko matyti juos gyvai. Laukimas pasiteisino su kaupu. Ypatingas nuoširdumas juntamas tiek iš muzikantų, tiek iš publikos (ypač per visiems jau gerai žinomą ir visų mylimą baladę „Thunder Take Me Away“). Pabaigoje, kaip ir buvo žadėta, padainuoti „Už Tėvynę“ susirinko ir visa likusi „chebra“ (Povilas Meškėla, Vitalis Kairiūkštis, Ričardas Laginauskas, Jeronimas Milius) ir tai buvo puiki kulminacija. Fizine prasme „pasportavimas“ nebuvo toks žiaurus kaip per KATEDRĄ, tačiau emociškai teigiamos energijos iškrova nustelbė viską.

Maniau, kad ROJAUS TŪZAI bus renginio atomazga, tačiau iš dalies klydau. Mat pabaigoje, vėl ant scenos susirinkus visai kompanijai, berods net du kartus sugrotas „Roko naktų“ himnas pavirto veikiau antrąja kulminacija. Kita vertus, didžioji dalis ROJAUS TŪZŲ pasirodymo tikrai praėjo ramiai. Tačiau kokybiškai. Net nusistebėjau, koks puikus „Mulen Ruže“ kartais gali būti garsas (tiesa, dėl to „kaltas“ galėjo būti ir stovėjimas arti garsistų arba nebe pirmas alaus bokalas). Bet kokiu atveju buvo gerai.

Štai taip griausmingai praūžė keturgubas heavio koncertas ir aš, jausdamas antžmogišką jėgų antplūdį, išėjau toliau ieškoti nuotykių (bet čia neišsiplėsiu, nes ši rašliava ne apie tai). Tikiuosi, metalo broliams iš Kauno šventė taipogi praėjo ne prasčiau. Ir kas sakė, kad vienybės nebėra? Vienybė yra heavy metal. \m/