Tarja Turunen Vilniuje – žinia iš anapus

Foto: Crazyte.

…O pradžia nežadėjo nieko gero. Ne, na ko dar buvo galima tikėtis, kai koncerto pradžia vėluoja pusę valandos, žiūrovai į salę leidžiami dar pusvalandį, barmenai neturi grąžos, patalpose nėra kuo kvėpuoti, o apie automobilių parkavimą ir užsiminti nepatogu? O juk „Forum Palace“ jums ne koks prišnerkštas klubas, kur renkasi vien tokia spartietiška liaudis, kaip metalistai. Tarjos gerbėjų ir šiaip norinčių paklausyti žmonių auditorija daug įvairesnė, solidesnė ir, šiaip jau, reiklesnė. Žodžiu, iki koncerto pradžios ir visą pirmą koncerto pusę organizatoriai turėjo gerai pažagsėti.

Pirmosios grupės CRY EXCESS pasirodymo temačiau keturias paskutines dainas, ir ačiū Dievui. Visiškai niekuo neišskirtinis nu metalo kolektyvas, dar ir tinkantis apšildyti operinio roko atlikėjai kaip karvei balnas. Ach taip, dar ožka su dujokauke ant scenos. Ta prasme, ne visai ožka – mergužėlė, bet vis tiek su dujokauke. Matyt, tokia baisi, kad pamatęs jos nuotrauką, „fotošopas“ išsiinstaliuoja iš kompiuterio.

Antrieji groja HOLLOW HAZE. Nežinau nei kas tokie, nei noriu žinoti. Stilistiškai kažkas panašaus išeitų, sumaišius LORDI su PRIMAL FEAR. Vokalas visai neblogas, bičas su „Gibsonu“ irgi linkęs progresyviai paišsidirbinėti. Tiesa, įgarsinimas toks, kad jei ir per pagrindinį pasirodymą teks tokią košę klausyti, tai prisiekiu – eisiu ir ką nors nusmaugsiu! Na, iš kitos pusės ir vietą pasirinkau nedėkingą – į dešinę nuo scenos, arčiau prie baro. O iš trečios, paskutinės pusės kartais baisiausiai nervina tokia tvarka, kaip vaikų darželyje – kol sriubos nesuvalgysi, apie desertą gali ir nesvajot. Ir, galų gale, lietuviškos grupės nė kuo neblogesnės! Įsivaizduokime vietoj pirmųjų XESS, o vietoj antrųjų – SOUL STEALER! Ai, velniai nematė!

Galų gale kankynė baigiasi, italai traukiasi nuo scenos, gęsta šviesos… Publika laukia sulaikiusi kvėpavimą. Nieko… Kol kas nieko… Vis dar nieko… Šen bei ten be garso šmėsčioja tamsūs siluetai su gitaromis… O! Prie būgnų šmėžuoja įtartinai pažįstamas „irokėzas“… Iš dūmų materializuojasi elfiškas siluetas… Ir PRASIDEDA!

Rymau dabar prie kompiuterio ir mąstau… Kaip sudėlioti mintis, kad viskas, ką išgyvenau koncerto metu, nevirstų atvira panegirika, ditirambais ir mokykliniu rašinėliu apie pagrindinę veikėją iš J. Žemaitės „Marti“? Galbūt pradėsiu nuo to, kad nebuvau ir, greičiausiai, nebūsiu didelis šios atlikėjos gerbėjas (priklausau tai ortodoksų stovyklai, kurie mano, kad nuo NIGHTWISH skyrybų labiausiai nukentėjo grupės fanai – Anetė Olsson neišveža ir neišveš tokių vokalinių partijų, o laisvę gavusi Tarja pernelyg nutolo nuo metalo, praktiškai atlikinėdama klasikinį vokalą su roko aranžuotėmis), bet tai, kas dėjosi koncerte, užbūrė, ištirpdė ir privertė susileisti ekstazėje!

Pradėsim nuo to, kad smulkutė Tarja daug simpatiškesnė nei daugumoje nuotraukų ir vaizdo klipų. Pradedu suprasti tuos išprotėjusius gerbėjus, kurie sekioja paskui savo žvaigždes, kol teismas jiems neprigrasina nesiartinti prie savo stabukų per patrankos šūvį. Kitas punktas vėlgi susijęs su reputacija. Prisiklausę ir prisiskaitę apie minėtos asmenybės aroganciją scenoje, tikėjomės išvysti nepaslankią, išmaliavotą porcelianinę lėlę. Vietoj to – nuoširdus bendravimas su publika, ekspresija ir daug šiltų žodžių susirinkusių klausytojų adresu. Ir net jeigu tai vaidyba, ji buvo labai įtikinanti.

Tradicinis „Labas vakaras, Vilnius!“ buvo sutiktas griausmingomis ovacijomis. Garsiau publika staugė tik atliekant žymiąją ariją iš A. L. Vėberio „Operos vaiduoklio“, kai šalimais Tarjos su mikrofonu pasirodė Jeronimas Milius. Žinoma, to buvo galima tikėtis, bet visvien suveikė dviem šimtais procentų! O už pabaigoje atliktą „Nemo“ buvo galima atleisti viską – ir šlubavusį organizavimą, ir keistoką turo organizatorių vadybą (bent jau aš tikėjausi koncerte įsigyti kurį nors iš solinių Tarjos diskų, bet prekyboje buvo tik kažkoks mažai kam žinomas koncertas, maža to, dar ir įdainuotas suomiškai), ir keturgubai brangesnį alų. Ir pastarasis faktas, žinote, nuteikia optimistiškai. Jei jau Tarja įtraukė į repertuarą „Nemo“, tai tikrai ne be NIGHTWISH žinios. O jei taip, tai kažkoks bendravimas vyksta. Ir jei sugrįžimo tikėtis gal ir neverta, tai labai norisi išgirsti (galbūt, kada nors) daugiau senųjų kūrinių Tarjos repertuare.

Būtina paminėti ir misterio Terranos indėlį į koncertą. Paminėjau. Viskas. O jei rimtai, tai netgi po koncerto ne visai aišku, ką tokio lygio būgnininkas veikia tokiame projekte. Groja (thank you, captain Obvious!). Neblogai groja. Gavo penkias minutes palamdyti būgnus pats vienas, kaip ir priklauso roko koncerte. Nors, kuklia mano nuomone, su tokiomis būgnų partijomis nesunkiai susitvarkytų ir bet kuris kitas profesionalus būgnininkas. Reklaminis triukas, ne kitaip.