Reportažai

„Panika ir nepasitikėjimas 2” – buvo pagrindo panikuoti

2006.04.10 00:00, odium

Daugiau foto:čia>> ir čia>>

Pastaruoju metu mėgstu apsilankyti įvairaus plauko renginiuose. Akiračio praplėtimui, taip sakant. Nepagalvokit, kad vykstu ten „iš pareigos“. Jokiais būdais. Visais laikais domėjausi gan plačiu muzikiniu spektru. Todėl žinios apie įvyksiantį koncertą „Intro“ klube tiesiog privertė raudonai pažymėti vieną iš balandžio dienų kalendoriuje.

Renginys žadėjo pažerti tikrai įvairių stilių atlikėjų – emo, grind, melodic death, metalcore. Būtent ši mišrainė ir viliojo. Be to, kažkodėl itin knietėjo išvysti per „Tvaikas III“ nematytus latvius. Taigi smalsumo genamas atvykstu gan anksti ir tikrąja to žodžio prasme puolu į paniką: žmonių itin mažai, ant scenos būgnų net nesimato. Pamąstau, kad tokioj situacijoj į paskutiniuosius vielabraukius tikrai nesuspėsiu. Tokių nuotaikų apimtas išėjau pakvėpuoti grynu oru.

„Panika ir nepasitikėjimas 2” – buvo pagrindo panikuotiGerą valandą gaivinausi pavasariškais malonumais. Duodama žinia, jog netrukus viskas prasidės, todėl slenkam vidun. Žmonių jau tikrai gausu ir šiaip ne taip 21:22 (pagal mano laiko rodymo prietaisą) koncertas, pagaliau, pradedamas. POINSETTIA – vilniečių kolektyvas, pristatomas kaip atstovaujantis dark emo stilių. Jau nuo pat pradžių į akis, o tiksliau į ausis, krenta itin nekokybiškas garsas. Vokalo nesigirdi visiškai, ant scenos matyta violončelė tik ir lieka mano vizijose. Jaunuoliai stengiasi kaip išgalėdami, bet mano nuomone – reiktų dar jiems padirbėti. Nežinia, gal jei būtų normalus įgarsinimas, grupė skambėtų kitaip. Bet šį kartą viskas buvo panašiau į labai chaotišką pasirodymą. O ir iš paties termino „emo“ tikėjausi kažko kitko. Vis tik, teigiamų dalykų įžvelgiau. Tai – sukuriama atmosfera. Tikrai tamsi, kaip ir skelbia prierašas, šiek tiek melancholiška ir vietomis liūdna, tik va, kiek jau ten to vokalo begirdėjau, nelabai man jis į kontekstą derėjo. Ateityje linkiu tik sėkmės vaikiams.

„Panika ir nepasitikėjimas 2” – buvo pagrindo panikuotiTą vakarą Vilniaus ekstremalai KARMA JAWLESS pristatinėjo savo debiutinį studijinį albumą. Pamaniau, kad tokia proga jie vainikuos šį renginį. Pasirodo, kad stipriai klydau, nes jiems teko groti antriesiems. Neseniai perklausiau jų demo albumą – turbūt sutiksite, kad muzika – gan savotiška. Ir greičiausiai reikia būti tam tikros kondicijos ar mažų mažiausiai – kitoniškos nuotaikos, kad įsijaustum į šį muzikinį procesą. Todėl buvo labai įdomu, kaip viskas atrodys ant scenos. O buvo gerai. Nors po pasirodymo grupės vokalistas Kiras ir užsiminė, kad tai – vienas prasčiausių jų grotų koncertų, man įsimins ilgam. Visiškai nebuvo jokio chaoso, kokio aš tikėjausi, tvarkingai ir energingai. Ypač įstrigo Kiro kriuksalai. O didžiausių mano ovacijų susilaukė „Tėvas Gorijo“. Brutal. Dainos – ne pačios ilgiausios, kaip ir priklauso grindui. Ką gi, lauksiu albumo išleidimo.

„Panika ir nepasitikėjimas 2” – buvo pagrindo panikuotiLatviai ANPHER. Kaip ir minėjau, prieš kelias savaites šildė Šiaulių publiką, dabar atėjo eilė džiaugtis ir sostinės metalgalviams, kurių ne tiek ir mažai susirinko. Gali pasirodyti, kad melodingo death metalo dozė ne itin tiko to vakaro kontekstui, bet skubėti daryti išvadų nereikėtų. Kaimynai buvo sutikti gan šiltai. Parodę geriausią techniką tą vakarą, susilaukė publikos aplodismentų ir už nuoširdų bendravimą. Nors… Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, jiems trūko sunkumo ir stiprumo. O ir žadėto melodingumo nebuvo tiek, kiek tikėjausi. Ir vokalo tokiai muzikai reikėtų šiek tiek stipresnio. Va, jei Kirą pastatytume į skustagalvio latvio vietą? Tada būtų pats tas.

Paskutinieji, vakaro vinys – lenkai ANGELREICH. Nežinau, gal čia mano kokia bloga savybė, kad į koncertus einu su tam tikrais lūkesčiai ir nusistatymais. O va šioji grupė buvo ta, iš kurios net nežinojau, ko tikėtis.„Panika ir nepasitikėjimas 2” – buvo pagrindo panikuoti Gal todėl ir buvau gan stipriai nustebintas. Itin stiprus ir energingas metalcoras. Tai nėra tipiškas stilius, kurį propaguoja grupės iš už Atlanto. Tai – metalizuotas hardcoras, kuriame labai ryškiai įžvelgiama ir punk scenos įtaka. Vokalistas strikinėjo kaip užsuktas ir prieš kiekvieną dainą sukalbėdavo „po maldelę“ neteisingam pasauliui. Su šia kapela praleistas laikas prabėgo itin greitai. Kas dėl to kaltas? Greičiausiai muzikos sukelta euforija. Pagal mano paskaičiavimus, buvo sugroti penki kūriniai, plius du gabalui bisui. Tas pirmasis iš papildomų ir susiklausė geriausiai. Atrodo, ir patys muzikantai tiek savo pasirodymu, tiek ir publikos sutikimu liko patenkinti. Jie išskrido, bet žadėjo sugrįžti…

Paskutiniai štrichai. Koncertas buvo vykęs, nors ir ganėtinai vėlavo. „Intro“ klube – nieko naujo. Nors scena ir atsidūrė kitoje pusėje nei įprasta, garso kokybei tas įtakos neturėjo, t.y., nieko gero su juo nebuvo. Likau laimingas ir patenkintas. Per naktinį Vilnių žygiavau be panikos ir su pasitikėjimu.

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
DiEvA
2006.04.18 15:21

POINSETTIA – galetu bicai gitaras kitasyk susiderinti, jau vis i pliusa butu. Violancele man protarpiais girdejosi, bet kas is to… Nemenkai reikala gadino ir savotiskas vokalas.
KARMA JAWLESS – mazai girdejau, rodos, migde, nes begau gert kavos. Matyt, nesuzavejo.
ANPHER – banalu. Kaip ten sake, rodos, melodingas death? Jau ko ko, bet meliodiju negirdejau. Silpnas kolektyvas.
ANGELREICH – kai girdejau juos Kaune, jie man kur kas labiau patiko, visa beda buvo, kad tasyk po antro gabalo, rodos, i nosi gavau, ir daugiau nebklausiau. Ar ne tasyk? Anyway politizuoti intermezzai tavakar mane nervino.
Koncerto pliusas – vel isisukau i ta nuostabia underground atmosfera, del kurios ir pradejau kitados vaikscioti i sunkiuosius koncertus.

karma jawless
2006.04.11 09:24

Na va dar nuotraukyciu imeciau. ne kazin kokios bet vistiek http://public.fotki.com/karmajawless/panika_ir_nepasitik/

UNKNOWN
2006.04.11 09:17

Karoč pasakysiu tik tiek mažai grupių ant Lietuvos-labai mažai,o ir augimo tempas labai lėtas,bet gerų muzikantų Lietuvos metalinėje scenoje buvo ir yra ir bus.Ir nieko mes nenusileidžiame lenkšpalaikiams,švedams ir t.t.O šiaip tai mes gi Lietuvoje gyvenam bulvių kraštas ką norėt,bet tikiuosi,kad reikalai klostysis kuo toliau tuo į gerą pusę.Pagyvensim-pamatysim.

Birutė
2006.04.10 13:36

Man labiausiai patiko latviai. Manau, tikrai juos dar kartą pamatysime. Kur? Viename iš Ferrumo renginių tikriausiai. O lenkai, mano manymu, grojo per trumpai. bet irgi gerai.
Kriuksėtojai ir emo atmosfera ne itin sužavėjo, taigi man dvi lietuvaičių komandos teliko tik apšildytojomis. Ir turbūt pasakysiu beveik tiesą, kad mūsų scenai iki abiejų kaimynų lygio koks dešimtmetis kelio. Ir tai, jei šių šalių scenos stovėtų vietoje.

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus