„Obscene Extreme 2007“ - grainderiai ligoniai (II dalis)

Foto: Obscene.cz. Daugiau foto: čia >>

Festivalio „Obscene Extreme 2007“, vykusio Čekijoje, Trutnove po atviru dangumi 2007 m. liepos 5-7 d., metu ranka rašytas metraštis pagaliau po metų buvo perkeltas į skaitmeninį formatą. Publikuojame jį visą, beveik netaisytą, atspindintį festivalio tikrąją ekstremaliąją dvasią.

II dalis

2007 07 07

Atsikėliau apie 0800 h, pameditavau iki 0900 h, paskui išėjau miestan. Aišku, biblioteka nedirbo, o turistų informacijos centras nieko geriau nenurodė :-(. Pripirkau lauktuvių savo giminei ir taip prašikau dvi grupes:

26, MORBIDIUM 27, CUTTERED FLESH

Jos turėjo būt labai brutalios ir net techniškos. Metalystai. O peržiūrėjus dar šešias grupes prie manęs prieis Kiras ir papasakos, kad MORBIDIUM buvo geri brutalistai. GERI! Iš graindkoro grojėjo šitai girdėti yra ne šiaip sau.

28, CRITICAL MADNESS

Labai miela, brutali ir paprasto (net krastiško?) ritmo muzikėlė. Su tokia ne tik miela keltis, bet ir visą dieną praleist kur nors statybose. Brutalumas čia kyla iš vokalo :*.

29, EXIT WOUNDS

Regis, lenkai. Trys. Vienas ilgaplaukis. O gi pakankamai intensyvus GC su keliais procentais krasto. Vyrai atiduoda visą energiją, o būgninykas kartais net atsistoja nuo kėdutės =).

– Dėkuji, Kurwaaaa!

Labai linksmi vyriukai. Ypač plikas stambus akiniuotas vokalistas/gitaristas.

Jau prasidėjo dviejų žmonių pogas. Kiti dar nepajuda. Prieky stovi gal kokių 30 žmonių, o iš viso klausosi gal apie 450. Keistos mergiotės vaikšto. Šiemet daug tokių… mano akiai mielų. Va, pastebėjau madą: keliolika mergų nusidažiusios plaukus violetine spalva – kuri tamsesne, kuri šviesesne, o kai kuri – ir visu spektru nuo violetinės iki mėlynos. Ir jau antra diena pastebiu dvi gražias „meškiukus“ čia :).

Einu valgyt. Ką tik iš gretimos palapinės išlindo du vokiečiai. Ant vieno nugaros užrašas „Satan, Gore and Meat“, o ant palapinės – rožinis peršviečiamas skėtis ir užrašas „Anal Order“. Kažkas man sufleruoja, kad tai shitcore grupė. Kur aš pataikiau?

30, FIRING SQUAD

Švediškas labai sunkus CC. Gitaros „nuspaustos“ žemyn it DISMEMBERių. Na, gerai, tebūnie čia GC. Prieina bendrakeleivis Girius:

– Sveikas, Giriau. Man liūdna, „prašikau“ dvi grupes šiandien bevaikščiodamas mieste :(.

– O aš vos neprašikau šitų FIRING SQUADŲ tiesiogine prasme! :D

Du volasai iš keturių. Vokalistas plikas, liesokas ir mažai išraiškingas. Heh, nunėrė ant retų publikos rankų. Ir sako, kad jiems liko dvi trumpos dainos. Nu, aš tik vieną sugebėjau užgirst.

31, CARNAL DECAY

Vienas ilgaplaukis ir viena vokalistė iš keturių. Linksma, kad vokalas „dainuoja“ į mažo, žaliai geltono krokodilo gerklę =), ten turbūt intaisytas radiomikrofonas. Neblogo pariaumojimo graind-defas. Kriuksintis :)? O sulėtėjimai – morticianiški :)~.

32, SATAN’S REVENGE ON MANKIND

Polka uber alles. Und jezt brutal polka ist krieg! Dar vieni pakaitalai ROMPEPROPams ;***. Ne visą programą spėjau paveizėt – ploviau savo geltoną „Bitės“ lietpaltį, tačiau egzistuoja grupės, kurių ir poros matytų dainų pakanka, kad gimtų meilė.

33, TINNER

Jau CC. Trijų grupė, visi su teroristų kaukėmis. Nėra bosinės, vokalas mielas širdžiai: piktai džeržgiantis. Daina, kurios pavadinimas trumpai pasakius: „Kill your boss, kill your boss“. Per ją vokalistas žadėjo D-beat-o. Buvo to byto \m/.

– Again, some D-beat now. Some D-beat. Some D-beat.

Nesveikas senis :-], man regis, jis turi palilalijos sindromą.

Su publika bendrauja būgnininkas, siūlė padaryti „ratą“. Nepasidarė. Užbaigti jie žada lėta, ne D-beatine daina. Vajėj, primityvu, kaip tik man šitie geruliai :**.

Prieš tris grupes išsišvietė saulė, tad žiūrovai dabar pastoviai nusirenginėja marškinėlius. PIETŪS :D! Mergiočių šiemet daugiau nei pernai, ir man patinkančių daugiau. Apskritai, šiemet festivaly dar daugiau žiūrovų. Gero iš to nelauk.

34, HYBRID VISCERY

Iš Belgijos. Taigi, dar vienas brutalaus metalo ir D-beato miksas. Abu vokalistai užsismaukę teroristų kaukes. Va ir nebeliko metalo. Stambus vokalistas dėvi geltonus OEF2007 marškinėlius, o ilgaplaukis kiaulės BALSAS labai teroristiškai juda po sceną \m/. Grupė atiduoda 95 % energijos. Dainos trumpos, po minutę. Nugirst spėju:

Redneck Grinder, Grinding HC Attack, Maccees – King of Bastards.

Va prie groulerio priėjo du vaikinai. Vienas apsikabino, o kitas dar neįtikėtinai pakriuksėjo. Neabejoju, kad pastarasis iš kokios nors GG grupės. Be to, dar moka ir laibai rėkauti :). Va, jis paplaukiojo trumpai ant rankų ir vėl atsistojo kaip čia buvęs. Na, gražulis def-graindas. Užbaigus pasirodymą nusprendė neatsilikti ir būgnininkas – rankytėmis lapnodamas prilėkė prie žiūrovų ir taipogi kūlvirsčiom nunėrė į juos. Aišku, buvo išlaikytas ir parplukdytas į sceną. Miela, miela.

35, FREAKNATION

Jie pakeitė Elysium, kurių būgnininkas susižeidė ranką, pasak renginio vedančiojo. O man sugrįžo noras pagyvent aktyviai, todėl truputį „pasirgau“ prie scenos.

Ispanai. Turbūt tai power violenceintas itin greitas GC. Trys ilgaplaukiai ir vienas emo su barzda bei kepurėle. Na, tikrai emo: po kiekvieno gabalėlio nuskamba jojo „Thank you“ laibu balsu =). „Ardosi“ ne ypač daug, bet energingai. Sugrojo tris koverius: vienas nenugirstos ispaniškos grupės, kitas ispanų DENAK (itin energingas ir labai nenuobodus), trečiasis – grupės (ar gabalo) Nihilism (ar Nihilist). Gabalai trumpi, grojo netrumpai, tad tas „Thank you“ man užstrigo ilgam :-(.

36, HYMEN HOLOCAUST

Keturi frykai, apsivilkę spec. drabužiais – baltais, nuo galvos ligi kojų – ir veidus prisidengę arba šiaip kaukėmis, arba dujokaukėmis. Lėtuliai geruliai. Su monstrų išpuvusiais vaizdais ant kaukių. VISŲ! Menas reikalauja aukų. AUKŲ :D! Šiuo metu skamba vidutinio tempo gurgalų polkutė. Vokalisto vizualizmas puikus. Na, o skamba jie man 4x smagiau nei ROMPEPROP ir 2x smagiau nei CLITEATER. Ne šiaip sau, turbūt, pastarųjų gitaristė fotkyja liaudį užsilipusi ant scenos. Tiesiog, manau, kai grupė turi laisvų nuo grojimo pažįstamų, suprantančių kaip ji skamba geriausiai, tuomet nesunku laisviesiems pabendraut su garso operatoriais ir blogą situaciją pagerint.

Dabar pas mane sugrįžo ir visa gyvenimo laimė. Palingavau rankytėmis ir aš \m/. Į WC nebespėju nuveit jau gal per kokią trečią grupę iš eilės :D.

Mamyte, vienas šviesiaplaukis pasiuto mošpito vidury ir mala ten dabar visus rankomis beigi kojomis. Ligonis, velniai griebtų. LIGONIUKAS. Liuks :].

Polka tęsėsi nuo pradžios ligi pat pasirodymo galo. Vokalistai stipriai valdė šou nedideliais, bet ryžtingais judesiukais. JUDESIUKAIS. Myliu :-)***.

Aš ką tik iš WC. Pisuare, kur paprastai vyrai sisioja, radau prikakota. Ką jau, tai puikiai atitinka renginio pavadinimą ir temą. Ne tiek vaizdas atitinka, kiek veiksmas, kai bandai jį įsivaizduoti :]. Aš ir vėl pradedu 100-u procentų teigiamai priimti šitą išsigimėlių mini pasaulį.

Prieina Kiras, klausiu:

– Kaip tau?

– Neįmanomai gerai. Žinai juos? Aš tai visus gabalus mintinai mokėjau. Tai yra CLITEATER būgnininko projektas.

– Irgi olandai?

– Jo, jis ten susigalvojo 3-ios klasės lygio tekstus, maždaug: „sėdžiu saloje, nėra ko valgyti, todėl valgau save“… Po to įsirašė visus instrumentus studijoje. Rezultatas visiems labai patiko.

– Tai ir sesijiniai muzikantai greit atsirado, kaip matau…

– Jo, ir labai gerai susirepetavę. Gabalai sugroti poromis, perėjimų nelabai ir atskirsi, jei nesidomėjai.

\m/ \m/ OLANDAI.

ENTHRALMENT iš Bulgarijos nebus. Sakė, jie dėl kažko kažkur užstrigo.

37, GIVE UP ALL HOPE

D-beat crustcore. Šaunu, kad pagrindinis vokalas sėdi už būgnų. Komanda su labai keistais skoniais: ant gitaristo marškinėlių – VENOM „Black Metal“, ant bosisto – DISGUST, nors pirmasis dredinis, o antrasis – su emo-goth anarcho-punk šukuosena. Nu tikrai openminded žmonės. Būgnininkas – su SELFISH marškinėliais.

Publika

Iš publikos jau n-tąjį sykį ant scenos užlipantis plikas, stambokas ir girtas vokietys su barzdike šį sykį pasiėmė į rankas monitorių. Apsauga sureagavo gan staigiai. Grasinosi išmest jį už aikštelės ribų, bet po incidento vokietys su vienu apsauginiu vis dėlto kažkaip susišnekėjo ir susitarė :).

Pamačiau dėvimus „Thrashfest“ marškinėlius, renginys turbūt vyksta Belgijoje. Bandysiu pasidomėt, kai pasieksiu internetą.

Paskutinioji dainelė buvo romantizuota (jei tik tai įmanoma tokioje muzikoje), dėl to ji pavirto vos ne romantišku thrashu.

Štai ką tik į mane atsisuko trys prancūzai, sėdintys greta. Vienas iš jų – vakarykštės pirmosios grupės narys. Štai jo įrašas mano metraštyje apie tai:

– It was fucking great!!!

– Fucking SURE! – atrašiau aš jam.

Dabar aiškinu dviems likusiems, kur maždaug yra Lietuva :]. Suprato, „Lituanie“. Sakau jiems:

– Ką tik ir jus paminėjau reportaže. Bučiniai prancūzams“. Tie:

– Hahaha :D, French kiss to you too :-]!

Išsigimėliai :D. Reiks atsargiau su tais prancūzais.

38, STERBENHILFE

Ultra greitas ir vidutinio lėtumo crustcore. Vokiečiai: trys volasai ir vienas trumpais plaukais. O! Pankų širdims pamaloninti dar „užmetė“ D-beato. O! Pradėjo gi visi trys scenoje šiknomis stumdytis bei trintis. Na, muzika tikrai ne metalinė. 100 % energijos išspinduliuota ir nulis nuo manęs atsispindėjo – viską sugėriau. „Liko 5-ios minutės“. Gavosi dvi dainos. Sako pabaigoj: „Mes labai už kokainą, jeigu kas turit, sukontaktuokit su mumis“. NARKOMANAI :)).

39, VAE VICTIS

Vokaluoja mergiotė. Dredinė, kaip ir būgnininkas. 4 australai. O pana gerai paplėšo gerklelę: ne groulas gaunasi, bet kažkas artimo. Dabar jinai pažvengė iš minios veidų, kurie jai atrodo keistai ir kurie tartum sako: „WTF is that?“ ;-). Na, nieko tokia šviesiaplaukė pankė su trumpu sijonu ir kirpčiais. Melodingas crust pankas su mielu moterišku vokalu. Bene antrasis moteriškas šiais metais?

Žmonės ir nežmonės

Va, ką tik apsauginiai nukratė vieną vos bepaeinančią mergytę. Kojos jos gal ir nelaiko, bet kaip gerai veikia jos pirštai! Kai įsikabins kur, tai kaip katė. Va, dabar apsauginiai ją bando išstumt iš neutralios teritorijos prie scenos. Parkrito, ir ką tu jai? Hmm, atrodo pagaliau atėjo jos tėvai ir išsivedė. Netoli, deja – vėl parkrito. Na, tėvai išskirtiniai: motinos veidas kaip Vilniaus bomžės, o tėvas išvis senas pankas narkomanas.

O prieš VAE VICTIS mūsų palapinių stovyklėlėje dėjos štai kas. Mūsų tautietis šitkorininkas atsigulė aukštielninkas, visi lietuvaičiai sustojo ratu, o viena panelė (pasiekusį tam tikrą stovį), bandė apžergti vaikinuką ir prisisioti jam į burną. Trukdo kelnės? Palengva nusimovė. Moteriški instinktai liepia atsitūpti? Ok. Nepataikysim? Pasislenkam iki burnos. Vis tiek nesisisioja? Visuotinė garsi diagnozė: „SCENOS BAIMĖ!“. Aš ir sakau: „Jei ką, tai mes užsimerksim ir minutę nežiūrėsim“. Kažkas rėkia: „PALAUK!“ O Džiafas ir atsako ramiai sau filmuodamas situaciją: „O ko čia laukti? Varyk!“. Och, jau tas šiuolaikinis jaunimas. IŠDYKĖLIAI :D.

40, SUBLIME CADAVERIC DECOMPOSITION

O, žmonės iškrypusieji, iš kur gi šita grupė? Ji taip mielai miksuoja gan melodingą / ritmingą defą su crust grindcore, kad prisipažįstu apakęs. Taip slidžiai-saldžiai užmaišytą, mmm… Trys volasai iš penkių galimų. Vokalistas, regis, dar labai jauno veidelio, bet gal su vokalo mašinyte kriokauja – ultra-low. Ir vėl tas greitas ir sklandus perėjimas nuo defo prie krast-graindo bei atgal. Ir netgi prie D-beato! Grupė šį principą pritaiko kiekvienai dainai. Mieeela. Vokalistas nušoko kriokdamas ir besivartydamas. Jaučia ritmą ir ore. Oj, kiek įvairių šuolių stebim: iš kūlvirsčiu, ir atbuliniu saltu. Apsauga pradeda išpindėt: mėto ne viršpenkiasekundinius veikėjus, o kas arčiausiai pasiekiama.

Sudėtingas visgi tas jų D- ar ne D-beatas graindkorinėse dalyse… Priešpaskutinį, regis, sugrojo koverį (gana buką ir neatitinkantį jų stiliaus). :****.

41, MUCOPUS

„Hello Trutnov from America’s town New Jersey! Obscene Extreme, nice to see you all, ladies and gentlemen.“

Amerikonai kuo tikriausi, nes kas dainą reklamuoja savo CD.

- Now I want to see gore on the floor!

POETAI. Irgi ne gryna muzikėlė: tai death metalas, tai goregraindas.

– OEF is festival full of love, emotions, sensitivity AND COCK! That’s why we have a special song for you, a sensitive love ballad for all the ladies, girls, girlfriends, ex-girlfriends. A song „COCK BUSTER“ =)).

Vos neapsiašarojau :D. ROMANTYKA. Ko tik neprilipo į sceną: stambus plikas vokietys (tas pats, manau), robotu apsirengęs veikėjas (panaudojo foliją ir popierinę dėžę), vyriokas su balerinos suknele. Vokalas nuramino apsaugą, todėl visi jie priekyje neblogai tiko tai serenadai apie meilę =). Po to nukrito. Vokalistas šviesiaplaukis, „ardosi“ teisingai.

– No time for losers, ’cause we are the champions!

Akustinis mini gabalas. Jo, šaiposi suskiai. Ką tik vokalistas pirštu insuko mošo ratą. Nu blemba, ir greitas jų būgnininkas.

– Thank you very fucking MUCH.

Ką tik užlipo kažkoks volasas, alum pavaišino vokalistą, po to gitaristą. Po to dar pakriokė kartu. Ir, aišku, garbingai nunėrė nuo scenos. Tas graindkoras ir brutal defas neblogai maišomas, žinoma, tik labai jau staigiai ir man nesuvokiamai nevientisai.

– I want you to kill each other!

O-o, jau užšoko ant kolonėlės. Dabar ant dar aukštesnės. O-o-o-o, jau ir katapultavosi į publiką tiesiu salto! Ir, aišku, plaukia sau bedainuodamas! LAKŪNAS \m/.

Žalys:

– Neypatingai… Kas jie, amerikonai?! Kažkoks rifų rinkinys.

Paskutinis gabalas kietai eina: užlipo gal 8 snukiai ir jie visi šėlsta nesitraukdami. Šaunu, kai vadas valdo ir apsaugą =). O, pagaliau nušoko ir tas storuliukas žiūrovas =). Baigta:

– I fuckin like to see you all. Come to us in New Jersey =).

42, INHUMATE

Gore graindas, bet irgi su krastu. Vokalistas – išprotėjęs senis, bet dvasia – paauglys. Vieną dainą dedikavo mūsų visų mylimam OEF fotografui. Iš tikro, profesija reikalinga ir nelengva – reikalauja gaudyti visus įdomius momentus. Pvz., va tokius, kai šuolių nuo scenos originalumo konkursas tęsiasi: nėrė ir iškart dviese, ir tai vienas, tai kitas prišokdami prie vokalisto paeiliui, trumpam paleidę kakarynes bei taip pat paeiliui atvirtę į energetinę fanų jūrą. Tuo tarpu INHUMATE pagyrė naują vokalistą iš SUBLIME CADAVERIC DECOMPOSITION.

– Two tracks left.

Vokalisto kakta praskelta. Jis ją prasiskelia kiekvieno konco metu, kiek pamenu. Jo judesiai lyg ir sako, kad bičelis nebelabai pagydomas psichiatrinėje ligoninėje. Kakta praskelta MIKROFONU \m/.

Va, paskutinei dainai jis pasikvietė kuo daugiau žmonių. Visi kokie 25 net netilpo scenos prieky – žmonių perteklius pradėjo griūt už monitorių, tuo sukeldamas daug rūpesčių OEF įgulai. Vis dėlto pertekliaus buvo daugiau nei per akis ir išsijungė kažkas globalaus elektrinėje daly. Tad dainą pabaigėme visi kartu su neįgarsintais būgnais =), o vokalas išniro virš tų 50-ties rankų – du metrai virš scenos. :**

43, BIRDFLESH

Visiški paukščiagyviai: ne vien tik žuvėdiški, bet ir alų ryjantys nesąmoningais kiekiais:

– Švedijoje alaus yra, bet tai nėra šventė. Nes brangus jis. Tad dabar tai bent pašvęsim :D.

Vienas su kauke ir pasišiaušęs kaip ežys. Su prostitutiška mini suknele. Kitas – su aptemptomis raudonomis kelnėmis ir juodais marškinėliais. Ant viršaus abu užsimovę kelnaites. Gražus paukštis matyti ir ant stygų :-].

Vokaluoja trečiasis, būgnininkas, irgi su kauke. Jis taria:

– Praeitą kartą čia mums begrojant susilaužiau šikną. Šįkart traumuota mūsų gitaristo nugara. Nu bet mes vis tiek pamėginsim :-).

Pasipila.

– O dabar daina apie katę!

– O dabar – apie katės grobį!!

– Dabar – daina apie damų naktį :]]. – manau, omeny turėjo „Night of the Ultimate Mosh“.

Krenta vėl robotas, krenta briedžiukas su dujokauke ir megztais ragais. Stage divingo greitis pasiekė 60-90 žm./min. Nepamatęs nepatikėsi. O pasirodymas, kaip ir kiekvienas sugrotas gabalas, kaip staiga prasidėjo, taip netikėtai ir pasibaigė. Labai šiltas jų bendravimas, žodžiu, kupinas nesudėtingo humoro, neagresyvus ir labai gyvas.

Nušokt neišdrįsau, nes nu būčiau tikrai praradęs metraštininkavimo funkciją. Užteko pasimošyti per vieną dainą. Nagučiais griebiame, nagučiais draskome, juk mes visi – tik paprasti paukštukai. Vęęęęę-argh! Paukščiagyvių GRINDCORE!! Vakare. Su SPARNAIS ir SNAPAIS.

44, WACO JESUS

JAV cum grind; nelengvas, ką daugiau pridursi. Vokalistas sportininkas (pagal aprangą ir išvaizdą). Balsą išspaudžia dvejopą: artėjantį į kiaulės kvykimą bei dargi groulą neskystą. Ir dar kartais viduriniais dažniais džeržgiantį. Palinksminto byto graindkoras. Toks vidutinio tempo. Oho, kokia blastbytinė polka! Dabar D-bytinė!! Šita komanda irgi itin maloniai ir nušlifuotai suderina paprastus ir mielus ausiai dalykus: beatą, dviejų gitarų rifavimą ir keleriopą vokalą. Bus kone harmoningiausia grupė šioje nukrypimų pakalnėje. Beje, jau injungė projektorius ir juose rodo „Happy Tree Friends“ serijas =). Visiems siūlau pamėgint namie. Labai tinka prie muzikos. Nežinia, kas čia kaltas: ar mano pavakarieniavimas, ar vienas pasimošyjimas, ar tiesiog grupės skambesio kokybė – jaučiuosi labai dvasingai.

Dabar jau po 2100 h. Ainu pagulėsiu. VAKARAS.

45, GRAVE

Miela malonu girdėti seną gerą defą. Kažin, ar jis tikrai 100 % skandinaviškas. Gal kažkiek ir amerikietiškas. Antrame gabale buvo smagaus rokenrolo. Ilgi gabalai (palyginus su kitais OEF kūriniais =). Keturių komandoje – trys vis dar ilgaplaukiai. Komandos stovėsena tipiška metalistiška, statiška. Na, po sceną mataruojas tik bosistas. Vokalistas, kita vertus, visą ekspresiją sukuria balsu. Šaunu. Gabalas, regis, ir iš naujo albumo nuskamba. Na, tikrai, yra tinkamas brutaliam pašokimui. Einu artyn.

Nors ir tikros žvaigždės (liūdnąja prasme: mažai bendravimo ir užbaigė kaip kirviu nukirtę), bet smagintis pagal juos labai pavyko. Man gera, viskas. Zvimbia ausys nuo per didelės garso galios. Dėkui apsauginiui, mane du sykius užtraukusiam ant scenos. LEGENDOS.

46, BRUTAL TRUTH

Ar prisikėlę iš numirusiųjų irgi „pavaro“? Pavaro tikrai. Kadaise seniai, savo metalizmo pradžioje esu klausęs „Sounds of Animal Kingdom“. Nepatiko. Bet dainas dabar BRUTAL TRUTH groja, turbūt, visai iš kito albumo / laikotarpio. Štai šitokios grupės stato tiltus tarp ekstremalaus hardkoro ir ekstremalaus metalo pakrančių.

Vokalistas… įniršęs pamišėlis. Su rimtais ketinimais veide. Kai trenkia mikrofonu sau į galvą, tai net garsiakalbiuose pasigirsta =). Ant marškinėlių užrašas BROKE-N-UGLY. O kas gi ant bosisto? Ar tik ne MOTORHEAD :-]. Melodijos (chm) sklandžiai pinasi su ne per daugiausiai įvairuojančiu vokalu ir žmogų sprogdinančiu bytu.

Na va, iškrito mano tušinys, pradėjo sunkiai rašyt, o kartu įvyko ir lūžis BRUTAL TRUTH programoje: jie dabar groja gabalus iš paminėto „S.o.A.K.“ ir mano nuotaika krinta. Heh, praskrido muilo burbuliukas, pralinksmėjau. Virš publikos vis kyla ir leidžiasi alaus indeliai (įvairaus pripildymo). Užteko man šitoj velniavoj išbūt kelias dainas (abi kupinas laimės). Varau nusiprausiu savo veidelį, paminkytą sportbačiais :-/. Pasirodo, kad po dviejų „naujų“ gabalų grupė vėl sugrįžo prie šaknų. Gabrys:

– Nors garsas prastokas, bet varo jie gerai. Dabar va išvis kažkokį metal-džiazą groja, nelengva net pasakyt :}.

Beje, „plokštelė“ atsivertė po palinkėjimų organizatoriui Čiurbiui. Liko 6 dainos. Artimiausia dedikuojama visų mūsų šeimoms.

Na, būgnininkas vertas atskiros pastraipos: kai jis 1/4-ajai sekundės sustoja, iškelia vieną ranką su lazdele į viršų, o jo žvilgsnis (nukreiptas į kažką šone) atrodo kaip siaubą išvydusio pamišėlio. Kadangi ta išraiška kito tik tam tikru intervalu, tai drįstu teigt, kad jis ir grojo gyvendamas savo siaubų pasaulyje \m/. Sunku nupasakot, kaip kilnojosi jo pečiai – it traukulių tampomi aukštyn bei žemyn.

Nu va, vokalistas sako: „Paskutinės dainos, mėgaukitės jūs, mėgausimės ir mes“. Liuks. Šita komanda yra tikrai iš kažkokio neramaus psichodelinio pasaulio. SIAUBAS.

47, YACÖPSAE

Įrašyti kaip stop-n-go graindkoras. Na, staigių pauzių vyrai tikrai nepagailėjo savo kūriniuose, tik dar pridurčiau, jog tai ultragreitas graindkoras su laaabai (o kartais tik truputį) sulėtintomis uodegomis ir priešuodegiais. Va, buvo skirta daina Čečėnijos sostinei. Kuklus vokalistas gana dažnai padėjo publikai. Heh, girdžiu:

– Na jo, tyla yra šūdas :)).

Balso tipas – vidutinio aukštumo, nešvarus piktasis. Ir kai grupė groja greit, jos GC panašus į važiavimą naują „britva“ bei šaudymą pusiau automatiniu ginklu.

– Thanks a lot, but time is running. Next band is PIGSTY. Check them out.

Kažkas unikalaus. Užhipnotizavo, taip sakant. 100 % energijos su 100 % stabdžių. Net dūmai rūko. PIRMAS KARTAS. :***

48, PIGSTY

Turėtų būt panašu į kiaulidę, tačiau ar perspjaus jie pernykščius tautiečius MFaGCoQD? Matysime. Kiauliagrynumo atžvilgiu tautiečių nepranoko, deja. Tačiau gyvai tai labai linksmas dalykas. Vienintelis grupės vokalistas yra šviesus ilgaplaukis. Beje, spėju tai visiškai ne jaunuolių komanda. Taigi, kas čia kiaulės? Manau, tik vokalistas. Kiaulininkystės esmė čia tame, kad iš pradžių žmogus būna kiaulė tik perkeltine, literatūrine prasme, o po to tampa ir daugmaž tiesiogine: užsimerkia, net atsiklaupia ir pradeda pykti bei reikšti isteriją būtent spiegimu. Kai vokalistas išeina iš kiaulės transo, jis ima vėl įprastai groulinti.

Na, žiauriai daug bendraujama su publika, visada išsišiepus, visada su linkėjimais. Tiesa, nesuprantu, kam būtent skirtais, nes kalba čekiškai :-/. Kartais savais, dar ne meitėlių balsiukais (bet
piktais) dainose atsiliepdavo ir bosistas su gitarastu =). Vienas gabalas buvo naujas, apie žolę: „Feel Ganja“ :D.

O ką tik pamačiau dar vieną naujo tipo šuolį į minią: su alaus indeliu dantyse :D. Žmonės (jauni žmonės) vėl nardo be proto, ir viskas netrukus užsibaigia. KIAULĖS.

49, HUMAN ERROR

Vengrai duos krasto. Jau duoda su daina iš naujojo albumo. Na, šiandien tokie rifai, vokalas ir ritmas girdėti jau n+k sykių, tačiau groja atsakančiai, poguoja koks 100 žmonių priekyje, nardo taipogi periodiškai ir dideliu dažniu. O dabartiniame gabale duoda ir D-beato. Gabaliukai neilgi, gal po 2,5 minutės. Dainuoja bent kelis gabalus vengrų kalba \m/. Krastas jų keistokas, vokalas labai jau piiiktas. Agresyvus ir jų būgninykas – ką tik baigęs groti nusuko lėkštę nuo stovo ir kupinas pykčio metė ją ant grindų :].

Liuks, priėjo vienas inkalęs čekas nuo kaimyninio suolo. Parašiau jam, ką veikiu. Jis sutiko, kad žmonėms pravers info apie tokį renginį.

50, 2 MINUTA DREKA

N-16!

Porno graindas iš Italijos – specialus pasiūlymas nuo OEF organizatorių. Maaama. Dainos su sulėtintu D-beatu, jų ritmas yra toks pat kaip ir frikcijų, šiuo metu rodomų pornofilme (per renginio
projektorius). Filmas ne naujas, ir seksas ten vyksta grupėje. O dar jis vyksta visų betrepsinčių žiūrovų smegenuose, nes šis ritmas užprogramuoja ne prasčiau nei iš tos pačios Italijos kilę SPIRITUAL FRONT. Palyginimas ne atsitiktinis, nes S.F. groja pop-neofolką taipogi paprastai, bet taip įsimenančiai, kad lieka galvoj dar kelis mėnesius. Čia prieina Slavka ir papildo:

– Bet gi tą paprastumą dar reikia mokėt padaryt!

Jo, esmė tame. Ir šie italai padarė, mokėjo. O dar analogija tarp S.F. ir 2 M.D. kyla iš pornograinderių gitaristo. Įsivaizduokime siauro veido italą su ūsiukais, su skrybėle, dideliais akiniais nuo saulės ir apsirengusį kostiumu su kaklaraiščiu bei baltais marškiniais. NAKTĮ. Štai ta panašioji detalė! Aik tu peklan, kaip gi gražiai anas griežia gitara – it koks čigonas. Tik jo korpusas nejuda, tarsi sustingęs akmenin būtų. Kontrastas.

Na, o toliau prasideda skirtumai:

* būgnininkas su sado-mazo odine kepure-kauke;

* bosistas su baltu chalatu, respiratoriumi ir kuodu. Sveria kaip pusantro mūsiškio Lord Saurono;

* vokalistas… Na, tam jau seniai prasidėjęs veidrodinis efektas: pilvas užkritęs net ant vienintelio rūbo – maudymosi kelnaičių.

Tiesa, šis rūbas ne visai vienintelis – dar žmogus dėvi penkiolika numerių mažesnį nei priklauso paltuką su sintetiniu rudu kailiuku. Ir kvyksi-krioksi labai aukštu balsu.

Dainos buvo apie viagrą, „bukake blood“, dar viena kažkokiu itališku pavadinimu, o taipogi daug dainelių apie moteriškus lytinius organus.

Niekas gi netrukdo žmonėms pasimėgauti vaizdu ilsintis, ramiai pastovėti, bet kur tau! Kojos ir rankos pačios kilnojasi neprašytos =|. O dar ta pornografija video projekcijose… Neiškentęs puoliau prie vienos blondinės (manau, olandės), stovėjusios šalia, suimitavau jai kunilingą (tuo ją nemažai nugąsdydamas) ir pasileidau į diskotekos vidurį pasikėsnot.

Su įnirtingai kartojamu šūkiu „We want PORN“ išsireikalavome ir papildomą gabalą. O po italų mes su ta mergiote sumušėm delnais, tad manau košmarų šiąnakt ji nesapnuos :]~.

Buvo labai miela vidury nakties sušilt nuo šalčio, atpučiamo vėju iš kalvos apačios. PORNO.

51, PSYCHOTIC DESPAIR

Čekai. Keturi volasai iš penkerių – festivalio rekordas =). Girdžiu tokį gan savitą graindkorą: kartais su-crustintą, kartais pagreitintą ir pa-power-violenceintą.

Kita daina „Why?“ skiriama vokalisto draugui iš grupės „40% Gradi“. Pala, betgi pastaroji yra kroatų grupė! Jie juk man dieną įteikė savo promo kompaktą (dvi kopijas) apžvalgai. Nu ką, regis Czech Grindcore Mafia plečiasi tarptautiniu mastu. Tolimesnė daina jau ir neblogas pornograindas. Hm, sulig kita daina muzika pavirto į gore-graind-defą (ir dar lėtą pakankamai).

Suskambo turbūt paskutinė dainelė, nes apsauginis visus kviečia viršun. Hahą: štai vienas užsilipėlis sušoko su apsauginiu ratelį ant scenos :D.

Paskutinioji bus dabar. Gooooore / death grrrrrind. Nu va, tas apsauginis irgi nunėrė į minią. Kitas apsauginis turbūt nešoks, bo bijo nuskęsti dėl didelės savo masės.

Žinoma, norėjosi daugiau, bet vokalistas aiškiai pasakė, jog laikas miegot :-/ ir visiems, netoliese šaukusiems „We want more!“, pripurškė į burnas ir ant galvų kažkokio čekiško limonado. OŽKUTIS :).

Finalas

Labanakt, mafijozai. Ainu vandens pasisemt ir turbūt miegot. Nors jei dabar 0300 h, o mes keliamės 0500 h ir išvažiuosim į Prahą 0640 h, gal tada net neapsimoka gulti?? Na, einu bent jau lauktuves iš maišelių sukrausiu į kuprinę.

Nesvarbu. Aš VĖL išgyvenau ne tik kelis aktyvius mūšius, bet ir visą naują karą! OEF 2007! Naujieji grindo metai prasidėjo :]. METAI.

Išvados:

a. Kai grupė groja gyvai, nori nenori jai tenka paimprovizuot. Kai kurie prisiimprovizuoja daug toliau nuo to, kaip apibūdina savo stilių, pvz., peršoka nuo labai labai pikto hardkoro iki goregraindo.

b. Kuo toliau, tuo visokių nesveikų užrašų ant festivalio dalyvių marškinėlių daugėja.

c. Bilietas į abi puses kartais turi privalumų.

d. Lietuviai irgi pajėgtų surengti tokį renginėlį, pvz. kokiuose Tauragnuose :).

f. Ilgaplaukiai neužleidžia pozicijų ne tik metale, bet ir graindkore.

2007 07 08

Randu grainderystus, katruos mikrobuso vairuotojas morališkai prievartauja ir tempia atgal į Lietuvą. „Iškart dabar! Kas nenori, gali nevažiuot“. Aik tu šikt. Nors vairuotojas ir iš DIY/HC/pankų stovyklos, bet visiškas durnius, pagalvoju. Grainderiai čia dar pora parų po šventės geria ir daro cirkus nebeturėdami jėgų. Kita vertus, ne maži vaikai, turbūt susitarė su vairuotoju jau prieš kelionę dėl išvykimo :(.

Taigi po šventės juk viskas „juda“ lėtokai. O traukinių stotis už kelių km. Reiškia, kelsimės maždaug 0500 h. O dabar, po paskutinės grupės atsigavus, yra maždaug 0330 h. Pusantros valandos miegodavau tik sesijos laikais, na, bet pamėginkim.

Ieškojimai ir sprendimai

Mane prikėlė Graikas. Pradėjau rinktis mantą. Ir ką jūs manote apie tai gero? Neberadau raktų :-/. Nuo namų. Nuomojamų namų. Apeisiu suolus ir visas vietas, kur sėdėdamas pildžiau metraštį. Nėr. Nuėjau prie scenos, o ten šiukšlių krūva ir aptvaras :-\. Apsauginis išvarė mane už to aptvaro. Paklausiau angliškai, ar neradęs raktų. Atsakė čekiškai ir pajaučiau, kad neigiamai. Šūdas. Apėjau likusią teritoriją. Nėr, pakuoju toliau savo smulkmę. Graikas sako, kad dar liko valanda. Kokia laimė! :-]

Metu pakavimus ir vėl einu į paiešką. Šįkart prie scenos kitas apsauginis, po angliško klausimo užduodu ir rusišką: „Ja poterial kliuči“… Sureaguoja į pastarąjį žodį: „Klič?“ Sakau „JA!“ ir mysliju, kaip čia išversti raktus su RFID tablete ant žalio plastmasinio pakabuko į čekų kalbą =). Sakau: „so zeleny… čip“. „Zeleny čip?“ – pasitikslina ir atsako žodžių lavina, iš kurios suprantu maždaug: „Eik ten ir ten, prie Lost-and-found“. „Lost+found“, perklausiu? „Je“, maždaug taip atsako. Sakau: „When does it start working?“, ir rodau į riešą. Sako: „Osem“. „When??“, pasitikslinu nustebęs savo slaviškais nesugebėjimais. „OSEM!“. Žiūriu į jį nelabai suprantančiu snukiu ir kartoju sau: „Osem, osem…“, ką tai reiškia? „Eight!“, paaiškina jis. Nušvintu: „Thank you, Dėkuji“, ir nuskubu stovyklon. Dar kai ką pasitvarkau, ir apie 0600 h Graikas su Valentinu susiruošia. „Neisiu, palauksiu 0800 h, nevažiuoju su jumis“.

Ir jie išeina, o aš visai pamirštu, kad iki visiškos sugrįžimo laimės man dar trūksta kelių šimtų kronų. Jas juk žadėjau paimti iš to paties Graiko. Dar kelias minutes paskiriu daiktų tarpusavio erdvės minimizavimui ir 0610 h išskubu geležinkelio stotin, trijulės įkandin. Kodėl trijulės, jei kauniečiai tik du? Todėl, kad atsipalaiduodamas festivalio metu Džiafas kažkaip prarado savo piniginę su pasu. Tad Graikas ir Valentas jį turėtų „pavėžint“ iki Prahos, iki ambasados. Tas porelei neturi nieko kainuoti, nes 2-5 keleivių grupės bendras bilietas Čekijoje kainuoja vienodą kainą.

Rytinis grožis

Ech, rytinis Trutnovas… :-} koks vis dėlto jis gražus :*. Štai netolimos mažutės kalvos taip gražiai apšviestos rytinės saulės spindulių. O gatvės tuščios – kas kelis km susitinki po žmogų. Visos gatvės dabar atrodo dar švaresnės. Nekaršta, oras gaivus, nešalta. „Nukirtinėju“ gatvių kampus ir ties ta pačia kultine valgykla pagaunu trijulės „uodegą“. Pačią trijulę visiškai pagaunu kaip tik stoty. Dabar 0620 h. Juk sakiau, kad per 20 min. jie nueis. Graikas žmogus geraširdis, nusprendžia, kad man geriau duoti iškart 500 Kč. Man irgi smagu dėl apvalaus skaičiaus, nes jau išmokau mintyse viską čia dauginti iš 0,12 ir suvokiu, kad grįžęs jam duosiu lygiai 60 Lt.

Dar vienas pokštas. Palinkėjęs vyriokams sėkmės ir padėkojęs išgirstu Džiafo klausimą: „Koks, koks tavo vardas?“. Matyt kažką nugirdo iš tolo :D. „Saulius“, – atsakau. Prieina, ištiesia ranką ir sako: „Aš irgi Saulius!“ :)). Ryto saulės šviesoje ryškiai atsiskleidžia spalvinis Sauliaus kontrastas: jo vienos akies rainelė visiškai mėlyna, o kitos – pilkai žaliai melsva ir su kažkokiomis šviesaus atspalvio dėmelėmis. Man iš to matyt, kad ne tik vieno Sauliaus gyvenimas yra šizofreniškontrastingas :-].

Palinkiu sėkmės ir jam, ir atsisveikinu. Žinau, kad mano žvilgsnis nelabai pakeliamas ir nemalonus (net man pačiam), bet šįkart Džiafas išsilaiko nemirktelėjęs ir žiūri tiesiai į mano akis. Tyliai nusišypsau ir iškulniuoju atgal.

Nuotaika tokia gaivališka, viskas vyksta spontaniškai: niekas neplanuota, tačiau ir nesustabdoma. Žmonių mieste nedaugėja. Sekmadienio rytas. Į bažnyčią ir šiemet nebenuveisiu ;-). Ir nebesvarbu, manau. Grįžtu abejodamas, ar imsiu myžalais kvepiančią palapinę į Lietuvą. Patiesalo (kvepiančio taip pat) tikrai neimsiu. Miegmaišį (naują ir jau apmyžekliuotą) tikrai imsiu. Gal išsiskalbs :-]. Tad gal išskalbsiu ir palapinę. Nors… juk prieš du metus aš ją paliktą būtent iš čia pasiėmiau sau. Gal čia ir paliksiu :).

Radybos

Sugrįžau. Uff. Ilsiuosi. Mūsiškis Šūdas kažką kažkam pasakoja. Jis turbūt dar ilgesniam laikui čia pasiliks. Keistas bičelis. Gal irgi nevartoja alkoholio? Taip pasirodė iš Kiro replikos (prieš miegą), kad aš dar padaryčiau Šūdą … ;). Neesmė. Šūdas iš pat ryto įkalbinėjo Džiafą pasilikti. Gal ir neveltui: apie 0800 h nusiplovęs savo „batukus“ ėjau pro vis dar užvertą Lost+Found ir supratau staiga, kad prieš mane laiptukais nulipinėja… o gi pats organaizeris Čurby (akutes bekrapštydamas).

Geras. Pasisveikinam. Paklausiu, ar jis į Lost+Found? Atsako, kad jo. „Tuomet aš kartu“, pasakau. „OK“. Pamečiau „5 keys + green chip“. Atsako: „Ah, yes. We’ve found them!“ Man net ant rūros ramiau pasidaro. Rado, tikrai maniškius. Netgi visus. Net neišpurvintus – matyt, iškrito man berašant. Miela. O dar, sakau, klausimukas:

„My friend has lost his, eghm… stuff! With his passport inside“

(neišsiverčia man „piniginė“ euforijos būsenoje). Atsako:

„Lets have a look“. O stalčiuje yra tik dvi piniginės.

Po velniais, mysliju: kaip aš jam dabar parodysiu, kuri yra Džiafo? Sakau Čiurbiui: „I know only his name and not surname. He is Saulius. Also from Lithuania“. Pavartom, akurat – vienoje piniginės skiltyje kyšo Sauliaus tapatybės kortelė. Pinigų kaip iššluota. Pasiimu, padėkoju, išeinu ir mysliju: va ir skubėjimas jums… Gaus Džiafaras siurprizą Vilniuj :).

Išvykimas pėsčiomis

O toliau viskas vyko paprastai. Nuėjom į stotį vos vos, bo ketverių būry buvo viena pagiringa merga. Ta pati, su kuria autobusu keliavom. Ožkoms draudžiama daug gerti, nes nuo to jos nebepaeina rytais! Kažkokiu (nuobodžiu) būdu atidundėjom į Hradecą Kralovą. Traukiny pradėjo šilti. Uff. Diena tikrai vasariška. O Hradecas visai negražus man miestas. Nu, gal gražus, bet nejaukus ir ne toks tvarkingas. Nu, gal tvarkingumo kaip Vilniuj, gal mažiau.

Galvoju, kaip čia man sugrįžus namo. O gal „Eurolines“ autobusas turės dar neišpirktų Prahoje bilietų? Būtų neblogai sužinojus. Reikia interneto – juk Lietuvoj laisvų bilietų skaičių susižinojau iš jų puslapio.

Hradecas

Pabandžiau susirasti internetą stoty. Vienas interneto automatas neveikė, o kitas malė šūdą ir surijo daug mano pinigų. Na, aš jų nepagailėjau dar daugiau ir kišau tol, kol jis man išspjovė dvigubai tiek, nei aš įgrūdęs buvau. AUTOMATAS! :D

Kolegos įsitaisė pievutėj prie stoties, o aš nuėjau ieškot interneto kitur. Viešbuty susišnekėjau iš penkių žmonių tik su sekretore, katra man nurodė vienintelę sekmadieniais dirbančią interneto kavinę. Atspausdino žemėlapį ir paaiškino kaip eiti. Dėkui. Keista, kad kažkaip į mane keistai visi žiūrėjo. Gal ne tais marškinėlius tąsyk buvau apsivilkęs ar mano moliuotos klešnės ne visiems patiko? :D

Nuėjau kone į Hradeco centrą, į senamiestį, kaip supratau. Ten gražiau. Daugiau gotikinės atmosferos. Bažnyčios navatnos. Nu tikrai navatnos, kitoniškos nei pas mumis. Susiradau aš tą kavinę. O ten dvi gražios fyfiškos mergaičiukės bedirbą, tik kadangi nėra klientų, tai bepliurpią. Nu, tos irgi į mane kažkaip KEISTAI žiūrėjo. Kažkaip vis dėlto susišnekėjom anglų kalba ir aš pagaliau pačiupinėjau tą lauktą internetą. Šūdas. „Eurolines“ atgaliniam reisui bilietų nesiūlo. Ką padarysi, parašiau laišką sesei, kad aš vis dar kažkodėl gyvas. Atsiskaičiau su mergom. Buvo labai nustebusios, kad mažai sėdėjau. O aš savo ruožtu nustebau, kad mažai mokėt reikėjo. Nu bet mano pinigai ties riba, arbatpinigių nepalikau :].

Grįžtant miestas truputį pagražėjo. Tik stoties rajonas kažkoks… Vos vos nykus kažkoks, apleistas gal? Žodžiu, dėl kelionės Lietuvon niekas neaišku. Rizikuot inšokt autobusan, nerizikuot? Užvalgiau ir nutariau pakeisti savo gyvenimą bei pasileist namo traukiniais. Kolegos rekomendavo varyt dviem etapais: iki Varšuvos, o paskui iki Vilniaus. Prekybos centre sugebėjau rast veikiantį lenkiško banko skyrių iš išsikeist dalį pinigų į zlotus – jaučiu, Varšuvoj naktį tik dantis staigiai sumainytų, o ne pinigus mano.

Traukiniu

Atsisveikinau su vilniečiais ir abiem rankom atsitempęs savo mantą po 15 minučių jau šnekėjaus su kasininke. Patiko, kad ji mokėjo mano anglišką dialektą :]. Paprašiau traukinio bilieto iki Varšuvos, bet, matyt, buvau nepanašus į durną lenką, tad ji paklausė, ar nereikia toliau? Sakau, nu man iki Vilniaus reikia, o ta ir atsakė: be problemų, kainuos … tiek ir tiek. Išvažiuoja po 12 minučių.

Nu, aš stovėjau visiškai apakęs ir galvojau: kokiems velniams man tie zlotai buvo reikalingi. ŠŪDAS. Tačiau čia pagelbėjo mano VISA Electron, iš kurios Českė Drahy nuskaitė paskutinius grašius (1700 Kč / 60 €), bet užtat gavau iškart du bilietus: iki Varšuvos ir iki Vilniaus. Pamačiau trejetą tarpinių stotelių, sužymėtų Varšuvos biliete. O ant Vilniaus bilieto puikavosi Warszawa Centralna-BUS. Tai traukinys ar autobusas? Nieko nesupratau, bet pardavėja man paaiškino, kad reikės persėst. Na, šitiek suvokiau ir be pagalbos ;). Sakau, kada traukinys? Sako, kad po penkių minučių išvažiuoja. Maama miija. Čiumpu savo krepšį, užsimetu kuprinę ir spaudžiu ieškot kažkelinto kelio. Susirandu, įlipu.

Po-o-o perkūnais! Kur mano kitas krepšys, nu tas, su batukais koviniais? Būsiu palikęs prie kasos. Žvilgt į kažkurio žmogaus laikrodį, dar trys su puse minutės likę. Bėgsiu. O nešulius gal čia palikt? Jooo, dar išvažiuos be manęs, išvis bus TURBO. Su viskuo į stotį BĖGSIU. O žmonės vėl kažkodėl vis keistai apsižvalgo į mane.

Nubėgau. RADAU šalia kasos :D! „Forgot in a hurry“, – šūkteliu kasininkei, o ta juokias sau tyliai. Bėgu atgal kaip tikras kumelys. Spėjau. Uff. Aš jau širdies srity pradėjau jaust kažkokį maudimą. Nesvarbu. Bilietai nenuėjo velniop.

Dabar jau visi težiūrį į mane, nes prakaituoju kaip kiaulė po šito sprinto. Atsisėdu, atsipalaiduoju. Gerai. Turiu gerti. Man nieko netrūksta. Na, gal tik miego :). Artėja 1500 valanda. Bet nepavažiavus nė dvidešimt minučių traukinys sustoja ir visi pradeda lipti lauk. KIAULYSTĖ! Pasirodo, perlipt reikia jau dabar. Ir reiks perlipinėt dar kokius 7-is kartus iki Varšuvos, kurie nebuvo užrašyti.

Traukiniais!

Na, nieko, man tai tikra atrakcija, nes išvis pirmą sykį traukiniais užsienyje važiuoju. Tik kažkodėl ne tiesiai į Varšuvos pusę geležinkelis vis ėmė krypti, o kažkur labiau link Ukrainos pietų. Pasirodo, mano maršrutas eina per Moraviją. Ar bent jau į jos pusę, manau. Savotiškai. Aš ne prieš susipažinti su svetimu kraštu. Regis, po Ostravos persėdimo buvo labai malonu važiuot, nes prisiglaudžiau kažkokiame kupė (?), kur buvo kone valgomasis stalas ir keturios kėdės prie jo. Buvo GERAI! Valgyt nepradėjau, bet pasiilsėjau nuo žmonių pertekliaus ir didelės apykaitos.

Ir vis tiek mane net kelis sykius tikrinusi dar pojaunė kontrolierė kažkodėl įtartinai reaguodavo. Pagal jos veide atsispindinčią patirtį galvojau, kad jos jau niekuo nenustebinsi. Na, nesvarbu: esu keliauninkas šiuose kraštuose bei taip man ir reikia ;).

Kažkuriame miestelyje, turbūt Petrovice-u-Karvinė, vos spėju persėst, nes išvykimo laikas skirias pora minučių, o mes vėluojam atvažiuot :)).

Persėdus į paskutinį traukinį prieš Varšuvą, man pasidarė nebesmagu. Kupė buvo tokios, kur reikia trims prieš tris sėdėt. Aš jau pradėjau jaust, kad mano marškinėliai po graindo pragaro ne tokie jau ir švarūs, todėl matyt ir atkreipia visų pakeleivių dėmesį :D. Gerai, tegul pratinas prie kiaulių.

LENKAI!

Iš pradžių sėdėjom dviese, paskui trise, paskui keturiese ir galop penkiese. Prisikabino lenkų kontrolierius, kuris mane patikrino ir paprašė atiduot jam maniškį bilietą. Atsisakiau, bo bilietas man reikalingas kaip prisiminimas. Jis pasakė, kad viskas gerai, kad aš nieko nepažeidžiau, bet bilietas priklauso jiems. Ir išėjo. Nu, tegul bando laimę. Grįžo, vėl paprašė bilieto. Aišku, kalbėjo lenkiškai. O aš angliškai. Jo anglų kalba kažkodėl baigdavosi po pirmo žodžio. Bandžiau rusiškai šnekėt. Jo rusų kalba baigdavosi jau net po pusantro sakinio :D. Kalba, kalba su baisiu akcentu rusiškai ir pats staiga nepastebi, kad vien lenkiškus žodžius tauzyt pradėjo. O aš lenkiškai nė bum bum. BUM. Ir ką gi, kol jis mane bandė moralizuot, jau visi bendrakeleiviai pradėjo į mano pusę tylomis stoti :D. Pradėjau mislyt, ar nebūsiu ko nors esminio pražiopsojęs. Kontrolierius išėjo ir sakė sugrįšiąs vėl. Žodžiu, kai grįžo, jis mane ramino, kad viskas OK, kad jis viską išsiaiškino ir kad bilieto galiu negrąžinti. Ir pakartojo dar septynis sykius, kad viskas gerai. Ir kad bilieto tikrai galiu negrąžinti. Gal jis tiesiog norėjo mane išprašyt iš kupė už tai, kad buvau kaip bomžas. Bet kokiu atveju to nepasiekė. LENKAS.

Sostinė!

Pasakos prasidėjo Varšuvoje. Ten atkanku apie 2200 h, o transportas Vilniun turi išvažiuot po valandos. Viskas būtų gerai, bet kai išsiropščiau iš geležinkelio stoties, jau buvau spėjęs išsiaiškinti, kad niekas nesupranta, kur yra Warszawa Centralna-BUS. Cha, aš netgi nežinau to, ar traukinys, ar autobusas mane turėtų vežt. TRANSPORTAS! Stengiaus pats pamatyti kur nors tokį užrašą. Stengiaus žmonių klaust. Visi bijo anglų kalbos kaip velnio. Pradėjau rinktis pašnekovus pagal veidus ir aprangą. Vienas vaikinukas sutiko pavaikščiot aplinkui ir paklausinėt taksistų. Pavaikščiojom, paklausinėjom. Niekas nieko. Jei niekas nežino, gal čia to dalyko ir nėra.

Apėjom du didelius pastatus. Suradom netgi latvišką autobusą, pilną rusakalbių, sustojusį pailsėt, o šiaip begrįžtantį į Daugavpils. Šūds, blogiausiu atveju, galvoju, pasiprašysiu pas juos už lenkiškus zlotus, o paskui kur nors išsimainysim į latus :D. Jei pavyks išsijunkti rusofobiją. Vaikinukui jau ir pačiam pabodo vaikščiot, valanda baigė praeit. Padėkojau žmogui ir pasileidau ieškoti pats.

Ką gi, su linksmu nusiteikimu nakvoti Varšuvoj nutariau apeit dar netyrinėtą traukinių stoties sieną. Gal ant jos dar rasiu tą „BUS“. Einu ir stebiu užrašus ant autobusų lentelių. Žiū, kažkas įtartino ant vieno užrašyta. Prieinu arčiau: ėgi „Warszawa – Wilno“. JO-majo, kaip sakydavo vieno filmuko veikėjas. Palengvėjo man. Vis dėlto autobusas. Visi jau bepradedą pakuotis. Stoviu su kitais eilėj. O gal čia ne tas maršrutas koks nors? Vienas vaikinukas turi bilietą, panašų į mano. Ir staiga po patikrinimo jam sako, kad jis nešdintųs velniop. Kodėl? Jis pasakoja, kad jam kasoje tokį davė. O kontrolierė sako, kad jis į tą kasą ir kreiptųsi. Vyrutis aiškiai išdėsto, kad kasa jau nebedirba, kad pinigai sumokėti ir kad čia ne jo bėdos. Vis dėlto neįtikina moteriškų ir išlekia ieškoti kasų ar dar ko. Eina šikt tie lenkai. Kišu savo bilietą. Ilgai ir nepasitikinčiai žiūri. Českė Drahy. Pagaliau pažymi, kad geras. Šikniai :). Man po lakstymo visai jėgos buvo išsekę, tad jei ne adrenalino rezervas, gal lauke su savo manta būčiau dar pusvalandį stovėjęs ir meditavęs. Iš kuprinės išsitraukiau pora duonos riekių, agurką ir dešros galelį. Paskutinius. Ir vandens. Iki Vilniaus kelio yra.

Autobusas ir gyvuliai

Atsisėdau šalia kažkokios mergiotės, prie pat vidurinių autobuso durų. Pasiėmiau džinsinę striukę vidun, jei netyčia atvėstų ten. Gerai. Pajudėjom. O tam vaikinukui, regis, pasisekė ir antrą sykį jį jau insileido vidun. O aš smigau iškart. Atsibudau irgi greit, prie Varšuvos pakraščių, jei tinkama tokia sąvoka šimtą kilometrų besitęsiančiam priemiesčiui. Pastebėjau lenkus. Ar Vilniun keliaujančius sulenkėjusius lietuvius. Velnias žino, nelabai patiko man ta publika. Kažkokie gyvuliai-individualistai :). Kas sumuštinius valgo, kas šprotus kvėpina per visą autobusą. Gal man kokia polonistinė fobija pasireiškė? Aš kažkaip savo dešrigalį ėst dar pasikuklinau iš pradžių. Ir vėl smigau.

Miegot buvo vidutiniškai patogu, galva nesiridinėjo kaip puodas. Prabudęs vos ne aklinoj nakty tyliai sukrimsnojau savo maistą. Blemba, suk kaip nori, bet dešra dūmais vis tiek kvepia. DŪMAIS. Pasijutau it kokis gyvulys lenkas. Paskui keletą sykių buvom sustoję pasiilsėt. Anokis čia poilsis, kai iš miego iškart išgriūni šaltan oran. Nu bet nugarai išjudinti tikdavo. Tik sykį gavosi pokštas, kai apsimiegojęs išlipau iš autobuso ir jau mankštinuosi, o vairuotojas kažko ironiškai paklausė. Taip ir supratau, kad jie degalų sustojo. LENKAI. Teko iškart lipt atgal. O mano pakeleivė visai simpatiška pana pasirodė. Mieganti gražuolė. Nu nesvarbu.

2007 07 09

Nebeatsimenu, kaip pasiekiau sieną. Neatsimenu, ar tikrino mūsų bagažą. Regis, ne. Pamenu tik, kad pasiekėm Vilniaus stotį, atsistojom (aišku) kur neleistina ir aš labai džiaugiaus, kad mano namai už pusės kilometro tėra. Jau nebebuvo itin anksti, gal kokių pusė devynių. Prisimindamas vilniečių pasakojimą apie „Eurolines“ maršrutą, pagalvojau, kad sugrįžom kone tuo pačiu laiku: aš ir jie. Tad laimėjau aš, nes įspūdžių buvo pilnos kelnės :D.

Grįžom

O tą mergiotę užkalbinau. Pasirodė, jinai iš Kanados, iš Otavos, regis. Keliauja po Europą. Atvažiavo pasižiūrėt ir į Lietuvą. STAIGMENA. Padėkojau už pokalbį, palinkėjau malonių įspūdžių Lietuvoj ir su gera nuotaika parsivilkau namo. Teko lįst dušan, nes savaitė kelionių net ir man, pradedančiajam bomžui nepasirodė pati maloniausia – šikna kasyte kasėsi. Nusivilkęs savo šviesios spalvos marškinėlius, pamačiau, kodėl į mane žmonės keistai žiūrėjo. Marškinėliai nebebuvo šviesūs: priekis sulaistytas ROMPEPROPiniu vyšnių sirupu, o nugara visa purvina, tarsi per ją zebrų kaimenė nuo liūtų bėgiojo. Pagalvojau, pagalvojau apie save iš šono. Blemba, kaip volasatų nekenčiu :D.

Nebepamenu, ar namie smigau iškart. Regis, ne. Pasėdėjau internete, paskambyjau giminei Utenon. Išsikroviau daiktus iš krepšių. Indėjau metalystams skelbimą, kad mainau daug zlotų ir kažkiek kronų į litus. Ką kitą dieną išsimainiau su žmogum, ką nešiau bankan ir, metęs visą kambario netvarką likimo valiai, aš išskuodžiau savo vienkiemin. Kada nors po atostogų ir metraštį perversiu į skaitmeninį pavidalą. O dabar – darbuotis toliau nuo civilizacijos.

Gera buvo. Užtrukau savaitę. Naujos smarvės pasisėmiau metams. Na, bent jau pusmečiui :). Pirmas mano rokenrolinis pasivažinėjimas traukiniais pavyko. NEKENČIU VOLASATŲ!