NEGLECTED FIELDS Vilniuje – naujas latvių albumas taip ir nebuvo pristatytas

Taip. Pagaliau nepasisekė ir Ferrumui. Puikiai žinomos ir nemažai Lietuvos metalistų gerbiamos latvių grupės NEGLECTED FIELDS pasirodymas virto visišku farsu, po kurio likusią didelę rudą krūvą organizatoriams* greičiausiai dar kelis mėnesius teks kapstyti didžiuliais kastuvais. Tie, kas praėjusio šeštadienio vakarą nusprendė prasiblaškyti sunkiąja muzika “Mulen Ruže”, neabejotinai nusigraužė nagus ir tyliai (arba nevisai) laidojo organizatorius. Na, o tie, kurie tą vakarą sumanė išnaudoti savo brangų laiką produktyvesniems tikslams, dabar, smarkiai išlošę, gali piktdžiugiškai kikenti į kumščius.

NEGLECTED FIELDS Vilniuje pasirodė tik ankstų sekmadienio rytą. Deja, jų pasirodymą matė tik nedidelė grupelė žmonių (žodį “pasirodymas” šiame sakinyje, ir kituose, kur paminėtos grupės NEGLECTED FIELDS IR ABSURD CONFLICT, reikėtų traktuoti kaip apsireiškimą Vilniaus mieste ir anaiptol nemaišyti su žodžiais “šou”, “grojimas” ir pan.). Tenka pripažinti, kad lenkų muitininkai dirba uoliai ir gerai nepatikrinę iš savo šalies neišleidžia jokių neaiškios išvaizdos veikėjų, o ypač turi silpnybę nepraleidinėti ilgaplaukių muzikantų ir jų autobusiukų. Organizatoriams tuo tarpu buvo tikrai smagu pasivažinėti po pietų Lietuvą ir savo transportu nuo sienos atgabenti į nakvynės vietas Vilniuje grupes NEGLECTED FIELDS ir ABSURD CONFLICT su visais jų instrumentais. Anksčiau minėtam autobusiukui, deja, ne taip pasisekė. Jis keliems mėnesiams liks Lietuvos-Lenkijos pasienyje atidesnei ekspertizei.

Visgi pats koncertas įvyko, tik su kitais “headlineriais”, kokiems tą vakarą išpuolė pabūti pagoniškojo metalo atstovams ANDAJA. Šiuo autoriaus sakiniu organizatoriai norėtų išreikšti didžiulę pagarbą ir padėką šiai grupei, kurios nariai buvo surinkti iš įvairių miesto pakampių ir padėjo koncertui išvengti “Metalo naktų” likimo. Kita vertus, apie dvyliktą valandą, kuomet jau buvo aišku, kad latviai ir čekai nepasieks Vilniaus greitu laiku, organizatoriai vis tiek jautėsi kaip minėto garsaus “festivalio” garsusis organizatorius O.

Na, o dabar papostringaukime šiek tiek apie pačią koncerto eigą. Kaip ir tikėtasi, jis neprasidėjo 18 valandą, kaip skelbė pigūs jo plakatai. Tačiau vėluota nebuvo daug ir po valandos į sceną išgrūdami slovakai PORTIKUS, kurie apdairiai kirto legendinę sieną kitu automobiliu. Dėl suprantamų priežasčių vaikinams įsakyta kalti dvigubą programą ir tempti gumą iki begalybės. Tą jie sėkmingai ir daro savo progresyviniu metaliūkščiu. Slovakai turi jėgos, aukštas švarus “heavio” vokalas padeda pailsėti nuo kiek įgrisusių daugelyje koncertų “growlininmų” ir “screamų”. Deja, muzika nėra labai originali, tačiau visgi seniai begirdėta sostinėje. Trečdaliui (o gal net ir pusei) iš to pusantro šimto klausytojų, atėjusių į koncertą, slovakai daro šiokį tokį įspūdį ir jie nesitraukia nuo scenos per visą jų pasirodymą, o kai kurie net pakrato vieną kitą plauką.

Po ypatingai ilgos programos PORTIKUS perleidžia gumos tempimo estafetę KATEDRAI. Legendiniai jos šlageriai daugeliui koncerto lankytojų, matyt, sukelia šiltus jausmus ir žmonės noriai šėlsta prie scenos, po kiekvieno gabalo prašydami jį pakartoti. Ant scenos stovi profesionalai ir jų muzika nepalieka abejonių, ko negali pasakyti apie įgarsintojus (bet argi nenusibodo juos pastoviai keikti?). Galėdami varyti ir trijų valandų programą, meistrai, deja, pasikuklina ir atlieka ją tik trečdaliu. Nusivylę fanai prašo bisuoti, bet KATEDRA žino savo vertę, kaip ir priežodį “gero po truputį”, bei susirenka savo instrumentus ir greičiausiai dar spėja vakarienės savo jaukiuose namuose.

Šioje vietoje prasideda organizatorių panikos priepuolis. Besiblaškantys, kaip vištos nukirstomis galvomis, jie spaudžia prie savo ausų mobiliuosius, kadangi ima aiškėti neigiamos NEGLECTED FIELDS ir ABSURD CONFLICT apsireiškimo galimybės. Bet vilties dar yra, o kompensuoti pragariškas laukimo nuotaikas, po virtinės skambučių visoms įmanomoms Vilniaus grupėms, pakviečiami jau aukščiau paminėti šaunuoliai ANDAJA. Visgi organizatorių žvilgsniai išduoda – kur prižadėję dalyvauti ir paskutinę minutę atšaukę savo pasirodymą KIELWATER, kai jų taip reikia?

Po maždaug valandos pertraukos “Mulen Ruže” pasirodo ANDAJA. Vaikiniai ryškiai ištraukti iš šiltų namų ar iš dar velnias žino kur. Skubėdami padėti organizatoriams, jie pamiršo net savo drobes, tačiau muzika be jų tikrai nenukentėjo. Kalbant apie ANDAJOS pasirodymą sunku apsieiti be panegirikos. Fantastiška, šaunu, pagoniška, lietuviška. Kuriam laiku pamirštamos negandos ir likę apytikriai keturiasdešimt žiūrovų (kiti, gavę pranešimą nuo scenos apie koncerto “delėjų”, greičiausiai pabėgo pasistiprinti alumi ir kitu maistu) klausosi pagoniško black’o ištempę ausis ir nuolatos skanduoja grupės pavadinimą. Vaikinams patinka groti; ištraukti iš lovų ir vos prasikrapštę akis, jie muzikuoja energingai ir nuoširdžiai, nepaisydami akivaizdaus publikos stygiaus.

Po valandos ANDAJA lipa nuo scenos. Jie dar nežino, kad jiems atiteko garbė užbaigti koncertą, ko , beje, dar nežino ir likę klausytojai, ir net patys organizatoriai. Dvi valandos laukimo situacijos neišgelbėja. Garsintojai pradeda vynioti laidus, o “Mulen Ružo” vadybininkė pamažu veja visus lauk. Kai kurie žiūrovai nelinkę su tuo sutikti ir laikosi iš paskutiniųjų. Organizatoriai stovi ištįsusiais veidais ir ryškiai nebeturi jėgų galutinai pripažinti fiasko bei pranešti paskutiniams mohikanams, kad laukti nebeverta. Tačiau gandas pasklinda ir visi nulenkę galvas šalinasi iš “Mulen Ružo”, nelyginant iš visų mylimo žmogaus laidotuvių. Taip blogai Ferrumo koncertams dar nebuvo, bet liaudies išmintis sako, jog visuomet būna pirmas kartas. Tikėkimės šis bus ir paskutinis.

Po savaitės stipriai laukiame CANNIBAL CORPSE. Jų užduotis – praskaidrinti mums nuotaiką ir padėti nuryti šio sušikto savaitgalio apmaudą.

* – jei kas dar nežino, šio reportažo autorius yra vienas iš organizatorių; objektyvumo straipsnyje ieškoti neverta