NAHASH lyderis: “Lietuvoje black metal nėra ir nebuvo sparčiai besivystanti metalo kultūros šaka”

NAHASH intensyviai dirba prie naujojo įrašo, tačiau grupės lyderis Vytautas Stankus rado minutę laisvo laiko pasidalinti su Ferrumo lankytojais savo mintimis apie muziką, kūrybą, gyvenimą ir mirtį.

…NAHASH tekstuose daug tamsos, lietaus, mirties. Koks NAHASH santykis su gyvenimu-mirtimi?

Taip tamsos, mirties, skausmo ir nostalgijos simboliai. Dar plius agresija, nukreipta prieš amžino grožio ir tylos profanaciją, numenkinimą ir griovimą. Ir dar daug ko…

O ką reiškia santykis? Gal požiūris ar pojūtis? Jei taip, tai reikėtų kalbėt apie atitinkamą pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, kas mums kaip vakarų ezoterinės kultūros pasekėjams yra svarbiausi akcentai. Pasaulėžiūra formuoja matymą, šiuo atveju REALYBĖS ir dar kitų REALYBIŲ matymą. Taip pat žmogaus kaip tokio vietos joje deklaraciją. Maginėje koncepcijoje yra sakoma, kad žmogus mato pasaulio dalį tik tą, kurią nori ir gali matyti. O mato jis tik tai, kas atitinka jo asmenybės vertybių-jausmų-minčių konstrukciją. Iš to matymo-pojūčių fragmentų ir susikuria savo SUBREALYBĘ, kurioje gyvenimas ir mirtis turi savo koncepcijas. Deja, šiuolaikinėje visuomenėje šios koncepcijos yra arba tragikomiškos ir komfortiškos arba jų kaip tokių iš viso nėra ir jos ignoruojamos. Šių klausimų gvildenimas ir yra mūsų kūrybos pagrindas. Mūsų tikslas nėra atsakyti į šiuos klausimus, o priversti klausytoją pačiam bandyti atsakyti į juos.

Kas yra ŽMOGUS, kaip būtybė ir kas yra PASAULIS, kuriame mes gyvenam? Iš tikrųjų žmogus pastoviai tik bando sužinoti ne tik, kur jis gyvena, bet ir kas jis yra. Ar jis bando tai daryti? Tai parodo jo vertybių sistema. Kokiomis vertybėmis žmogus gyvena? Laikinomis ar amžinosiomis. Dauguma žmonių užsimerkę slysta į GYVENIMO poemos pabaigos TAŠKĄ, kuris vadinasi MIRTIS. Tas slydimas jiems ir vadinasi GYVENIMU – svarbu patogiau ir kuo ilgiau slysti. Tačiau GYVENIMAS gali būti ne pasyvus slydimas, o aktyvus ėjimas į mirtį. Bet čia veikėjui reikėtų pakeisti savo požiūrį į šį procesą ir nukreipti dėmesį į visai kitus dalykus. O nukreipti dėmesį šiais laikais reikia pakankamai ekstremalių meno formų. Mirties, tamsos, nežinomybės ir dvasios nostalgijos simbolių sistema mene ir padeda tam. Tai yra kaip apsivalymas nuo žemiško gyvybės triukšmo…tyla…Nes prie mirties slenksčio iš šio gyvenimo nieko nelieka, išskyrus gal tik dvasią, o gal ir jos nebus, tik – ARCANUM TRISTIS – begalinė gedulo ir nebūties paslaptis – tuštuma… Na, bet jei šių pojūčių kultivavimas būtų nuobodus ar beprasmiškas – niekas to nedarytų. Bent kiek išsivysčiusiom būtybėm tai yra pastovus poreikis, galima sakyti dvasinis alkis. Ir pasiekimas šių pojūčių – mažai kam suprantamas beribis prasmingumas ir malonumas… Juk jei žmogus gali matyti kitaip ir atrasti savyje pojūčių, kurių jis nuo pat gimimo neturėjo ir negalėjo turėti, kas gi jis yra iš tikrųjų? Ir kaip ir iš kur jis čia papuolė? Atradimas savyje “nepriimtinų” sociumui, kitaip sakant nežinomų būsenų išlaisvina asmenybę nuo suformuoto kristalinio susitapatinimo su neva pažystamu sau ir kitiems “savimi”.

Ne kabinimasis į laikinas gyvenimiškas vertybes, kurios yra peršamos ir valdomos sociumo, atitinkančios visas dvasios pavergimo mechanizmų standartus, o šių pasaulėžiūrų griovimas yra mūsų, kaip black metal atstovų tikslas ir misija. Siekimas griauti kenkiančias asmenybei pasenusias pasaulėžiūras ir pasaulėjautas apskritai yra būdingas metalo kultūrai. Tiksliau konfrontacija – t.y. nesusitaikymas su esama padėtimi ir iškėlimas esminių vertybinių problemų į viešumą. Tai ir konfrontacija su visuomenės problemomis (thrash metal), konfrontacija su individo išgyvenimo ir mirties visuomenėje problemomis (death metal) ir pagaliau – konfrontacija su individo DVASIOS išgyvenimo ir mirtingumo problemomis (black metal). Ir šių problemų ignoravimas, nureikšminimas ir bet kokių niekingų populiarių sociumo vertybių brukimas į tą vietą yra slapčiausias ir pavojingiausias dvasios laisvės pavergimo mechanizmas. Dar prie viso to pridėjus religiją, kaip pomirtinio gyvenimo vizijos ir gyvenimo būdo standarto viešą deklaraciją ar uzurpaciją, žmogeliukas tikrai patenka į apgailėtiną padėtį.

Iš tikrųjų – kiekvienas ŽMOGUS yra žvaigždė (A. Crowley). Žmogus turi teisę ir laisvę būti kokiu nori, matyti taip kaip jis nori-gali ir keisti šį pasaulį kaip jis nori-gali. MES IEŠKOM IR KURIAM REALYBES!

Mūsų kūrybos tikslas yra atvesti žmogaus sąmonės būseną šalia ribos gyvenimas-mirtis, kur susikoncentruoja visa Būties esmė ir pabandyti paliesti zonas UŽ RIBOS. Suskaldyti nebepermatomą apsinešusį kiautą ir praplėsti REALYBĘ. Leisti PAJUSTI KONTRASTĄ TARP GYVENIMO IR MIRTIES SKONIO.

NAHASH visada buvo Kauno grupė – kur repetuojate, gyvenate, leidžiate laisvalaikį? Kokią vietą Kaune laikote pačia mistiškiausia/artimiausia sielai?

Taip jau atsitiko, kad mes Kauno grupė, nors daugelis buvusių ir esamų narių nėra kauniečiai. Tai ar čia įdomu? Iš esmės bazuojamės Kauno centre – ten yra ir studijos patalpos ir dauguma mūsų gyvena centre. Leidžiam laisvalaikį? Na, Kaune nemažai neblogų barų :). Visaip – nors to laisvalaikio nelabai yra. Mistiškiausia Kauno vieta – manau visas Kauno Nemuno-Neries santakos rajonas senamiestyje.

Ar yra filosofas, kurio žodžiuose randate daugiausia tiesos, „biblija“, kuria vadovaujatės savo gyvenime?

Na, tokio vieno filosofo nėra ir manau negali būti. Daug metų domiuosi vakarų magine-ezoterine filosofija: Egipto, Graikų, Mesopotamijos, Neoplatonikų, Gnosticizmo, Hermetizmo, Hermetinės Kabalos mokymais, kosmologija ir filosofija. Taip pat viduramžių, renesanso ir šiuolaikiniais maginiais mokymais ir filosofija. Be galo mėgstu “juodos mokyklos” mistinių siurrealistinio siaubo romanų autorių kūrybą.

Esate laikomi vieni geriausių, ar sakyčiau net vieninteliai dabar egzistuojantys dėmesio verti Lietuvos black metalo scenos atstovai. Kokia nuomonė apie kitas Lietuvos black grupes – buvusias, dabartines?

:) Ha, taigi pati jau pareiškei savo nuomone šiuo klausimu. Dėkui už komplimentą. Na, aš nenorėčiau būti kategorišku ir komentuoti apie tai, kas yra geresni, geriausi, vieninteliai… Na, jei ryškiai nubrėžti raudoną liniją tarp pagoniško folk metalo ir black metal, ką mano nuomone, dėl skirtingų koncepcinių tikslų, reikėtų vieną kartą padaryti, tai tenka konstatuoti faktą, kad Lietuvoje black metal nėra ir nebuvo sparčiai besivystanti metalo kultūros šaka. Nekomentuosiu ir nežinau kodėl. Vienintelė mano gerbiama buvusi black-dark metal Lietuvos scenos atstovė – ANUBI.

Papasakok apie NAHASH ištakas. Kaip žinia, NEMESIS skilo į POCCOLUS ir jūsų grupę, POCCOLUS veikla prigeso. Kas įkvepia darbui ir kūrybai NAHASH?

NAHASH ištakos siekia 1993 metus, suskilus dėl vidinių ir išorinių problemų trash/black grupei NEMESIS.

Dėl įkvėpimo – sunku ir atsakyti. Turbūt jei tiksliai žinotume – nebegrotume :). Na, galima būtų išsireikšti gal taip: kaip minėjau – yra žmonių matančių šią REALYBĘ kitaip ir pamatančių kitas REALYBES. Šių REALYBIŲ matymas-jautimas ir yra kūrybos inspiracija. Pati gi kūryba, t.y. įžeminimas-įforminimas šių matymo būdų, t.y. sąmonės būsenų ar pasaulėjautos, yra ir priemonė užfiksuoti tai meninėje formoje sau patiems ir parodyti kitiems. Na ir savirealizacija… Bet svarbiausia motyvacija visgi – išsaugoti ir kultivuoti tuos atrastus pojūčius kūrinio formoje. Iš kitos pusės pats kūrybinis procesas yra kaip katalizatorius – dažniausiai kurdamas atrandi tai, ko nesitikėjai.

Na, ir aktyvios konfrontacijos pozicija. Yra būtybių, kurios dūsta nuo peršamų ir kontroliuojamų sociumo REALYBĖS formų. Vieni pabėga ir užsidaro. Tačiau yra būtybių, kurios veikia aktyviai, siekdamos parodyti, kad yra ne tik taip ir pasiūlyti KEISTI. Keisti matymą. Tiksliau gal pasakyti – parodyti. Mes niekam nieko neperšam.

Tuo iš tikrųjų ir skiriasi vakarietiškos maginės-ezoterinės mokyklos mokymai nuo rytietiškų, kur rytiečiai ieško transcendentinių būsenų kituose pasauliuose, atsiribodami nuo šio. Kai tuo tarpu vakarų magas siekia matymo būdus ir aplinką keisti pagal aukštesnių pojūčių standartus. Tai yra paprasčiausiai dvasinės egzistencijos vakarų kultūroje pagrindas. Ir tai nėra gerai ar blogai. Tai rodosi moralistams kaip konceptualus blogis – esamų vertybių ir pasaulėžiūros griovimas. Maginėje-meninėje koncepcijoje nėra vietos moralei, iš kurios gimsta gėrio ar blogio sąvokos, lengvai įpaišomos į inertišką sociumo individų marinimo ir suvienodinimo filosofiją.

Išsiskiriate įmantriu sceniniu grimu – manau, tai priduoda daug atmosferos ir teatrališkumo muzikai – ar darotės patys, ar turite spec. grimuotoją?

Na, METALO kultūra neapsiriboja vien muzikos forma – tai ir įvaizdis, rūbai, simbolika, zinai-magazinai, interneto puslapiai, lipdukai, plakatai, aksesuarai, albumų apipavidalinimai ir dar šimtas detalių. Todėl ji ir yra KULTŪRA, o ne tik meno forma! Mes manom, kad su megztiniais ir džinsais galima ir per repeticijas būti apsirėdžius. Koncertas gi yra pasirodymas, o ne tik atrepetuotų kurinių atlikimas.

Kas liečia grimą – tai aš manau, kad grimas, neskaitant kitų įvaizdžio detalių, vaidina labai svarbų vaidmenį. Daug kas mano, kad grimas paslepia žmogaus prigimtį. Iš tikrųjų grimas apnuogina dvasią, apnuogina vidų. Grimas išryškina žmogaus vidinius bruožus ir parodo vidinę sielos būsenos formą. Deklaruoja ją kaip tokią esančią. Grimuotojas esu aš.

Kas užsiima albumų apipavidalinimu, viršelių dizainu, grupės įvaizdžio formavimu?

Tikrai ne vienas žmogus. Tai grupinis darbas. Yra šiame pasaulyje daug kūrybingų žmonių. Hail Dariui, Rosvai, Mildai ir …mums patiems! :)

Ar esate dalyvavę ir kokiuose užsienio tamsios muzikos festivaliuose? Kiek laiko, dėmesio skiriate koncertams? Ar kūryba daugiau individualus dalykas ir, kaip gana daugelis black scenos atstovų orientuojatės į įrašus ir tamsią egzistenciją giliam pogrindy?

Kalbant apie koncertavimą užsienyje, tai negalim pasigirt dideliu pasirodymų skaičiumi – na, esam groję black metal festivalyje Suomijoje – Turku mieste “West Coast Holocaust” festivalyje, Rygoje, Maskvoje. Paskutiniais metais daugiau koncertuojam Lietuvoje – keliasdešimt koncertų per paskutinius kelis metus. Iš tikrųjų koncertams skiriame daug dėmesio ir laiko, na, daug reiškia apie savaitę-dvi prieš koncertą. Koncertai gi turi savo specifiką, tai supranta tik muzikantai, grojantys scenoje. Tai yra kitoks, reikalaujantis atskiro pasiruošimo, darbas.

Dėl egzistencijos giliam pogrindy – tai kiekvienas kūrėjas pasirenka ir įvardija šią būtį kaip jis nori. Manau, kad meno dėl savęs deklaravimas yra beprasmiškas ar kartais net juokingas. Žmonės taip tvirtinantys dažniausiai nemoka ar nesugeba koncertuoti. Asmeniškai mes nemanom, kad pasirodymas scenoje profanuoja ar menkina kūrėjo kūrybą. Netgi atvirkščiai – koncertai, kai jiems būna atitinkamai pasiruošta, stimuliuoja kūrybinį procesą. Kažkuria prasme tai maginis ritualas, kuris užtvirtina-deklaruoja pasaulėjautos aspektus grupėje ir kiekviename grupės naryje. Kiekvienas koncertas gi yra veiksmas REALIAME laike. Tai nėra sistematinis darbas prie kūrinio ar prie įrašo, kur kitą dieną galima pataisyti ir t.t. Ne, – gyvas pasirodymas tuo ir žavus, kad jis gyvas, o gal paskutinis, nepakartojamas…

Įkūrėte savo studiją įrašams – ar tai pigesnis ir patogesnis variantas nei įsirašinėti profesionalioje studijoje, ar dirbant patiems galima išgauti geresnį rezultatą? Kiek laiko skiriate įrašų darbams?

Situacija Lietuvoje yra tokia, kad čia paprasčiausiai NĖRA profesionalių studijų. Čia yra mūsų nuomonė. Tai yra dar viena metalo “merdėjimo” Lietuvoje ir nepripažinimo pasaulyje priežastis. Ir reikalas čia ne tik piniguose ar aparatūroje, paprasčiausiai tai nesuinteresuotumas ir nesugebėjimas padaryti produktą, atitinkantį METALO specifiką ir kokybę. Priežastys gi čia vėl elementarios – maža šalis, maža paklausa.

Įskaitant dar kainą už laiką, kai operatorius nesugeba padaryti to, ko nori grupė – rezultatas gaunasi tragiškas: sąlyginai didelė kaina už prastą kokybę. Įsirašinėti užsienyje taip pat nėra geriausias variantas: pragyvenimo lygio skirtumas (studijos kaina), dėl laiko apribojimo neaiškus rezultatas ir t.t. Todėl įkurti savo studiją jau nuo seno buvo mano svajonė: kai nesi priklausomas nuo kitų, galima pasiekti tikrai gerų rezultatų.

Norėčiau dar pridurti, kad OPHYS STUDIO nuo šiol nėra tik Nahash naudojimosi studija – mes jau darome ir padarėme kokybiškus įrašus nemažai žinomoms metalo grupėms Lietuvoje. Čia reikėtų dar įvertinti paskutinio pusmečio dideles investicijas į aparatūrą – kas padarė OPHYS STUDIO viena pažangiausių ir profesionaliausių studijų Lietuvoje. Todėl kviečiu norinčius įsirašyti. Laiko skiriame tiek, kiek reikia, kol nepasiekiame reikiamos kokybės.

Ar jūsų kūryba yra prieinama užsienio gerbėjams, kas užsiima reklama? Kiek maždaug albumų pavyksta išplatinti, kokiu tiražu jie leidžiami?

Taip, mes pakankamai žinomi užsienyje. Aišku, po ilgos pertraukos tas žinomumas atslūgo. Na, tikiuosi naujas albumas ištaisys šią situaciją su kaupu. Dėl platinimo – kiek žinau pirmas albumas kasetės formate “Nocticula Hecate” ir pirmas CD albumas “Wellone Aeternitas” buvo išplatintas po pora tūkstančių kopijų. 90% užsienyje..

Paskutinį albumą „Wellone Aeternitas“ CD formatu išleido „Drakkar Productions“. Ar ketinate tą pačią leidybos kompaniją pasirinkti ir naujam ruošiamam darbui?

Jau pasirinkom. Esame pasirašę kontraktą su šia firma būsimam albumui. Mums patinka jų požiūris į tamsios muzikos meną. Per 10 metų ši firma pakankamai “išbujojo” ir užima neblogą reitingą tarp pasaulinių leidybinių firmų. Tai parodė ir jų pasiūlytos kontrakto sąlygos. Iš kitos pusės, įskaitant mūsų simpatiją senajai vakarų Europos kultūrai, mums malonu leistis Prancūzijos firmoje.

Na ir kada galima tikėtis naujo NAHASH albumo?

Naujas albumas turėtų išeiti maždaug vasaros gale.

Dėkui tau, Vytai, už išsamius atsakymus.

Dėkui už interviu.

————-

Belieka priminti, kad NAHASH scenoje jau išvysime rytoj, balandžio 1 d., per BEHEMOTH koncertą klube „Mulen Ružas“ Vilniuje.