„MetalShow.lv“ festivalis – buvo ir metalo, ir šou

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >>

Pirmoji diena, liepos 11 d.

Seniukas: Atėjus vasarai Lietuvos sunkiagalviai įprato traukti į vasaros festivalius. O kad Lietuvoje rimtesnių metalo festivalių po atviru dangumi nėra, tenka išsirinkti vieną iš labiausiai patikusių renginių svetur. Kai vieni jau grįžo kupini įspūdžių iš Prancūzijos, Italijos ir pan., kiti gi nespjovė ir į visai greta, Latvijoje, vykstantį „MetalShow.lv“ festivalį. Vis tik sunku pasakyti, kuris festas geriausias Baltijos šalyse: „MetalShow.lv“ ar „Hard Rock Laager“, tačiau mano draugas ir kolega SStormas yra beveik pasiryžęs daugiausiai taškų užrašyti pirmajam.

SStormas: Na, aišku buvę pas estus „Hard Rock Laageryje“ galėtų ir ginčytis, bet kokia to prasmė? „MetalShow.Lv Open Air“ šiais metais parodė, kas yra geras metalo festivalis, ir, manau, jame buvusių ir nusivylusių neturėtų būti.

Seniukas: Čia tikriausiai visuomet taip: kiek žmonių, tiek nuomonių. Geriau pakalbėkime apie bene linksmiausią užsienyje vykstančio festivalio dalį – kelionę į priekį. Linksma kelionė buvo neišvengiama vien dėl to, kad ji įvyko sumažintu alkobuso modeliu, t. y. mikroautobusu. Vien dėl to, kad tarp mūsų nebuvo garbingojo Sėklos, nebuvo visų alkobusams būdingų atributų. Apie ką aš kalbu, turbūt visiems aišku :). Šiaip ar taip kelionė, prasidėjusi po darbų ir užsitęsusi visai neilgai (gal tik vairuotojas niekaip atsipalaiduoti negalėjo), baigėsi kažkokiam Latvijos užkampyje. Papildomą pagarbą reiškiu „MetalShow.lv“ organizatoriams, kurie festivalio tinklalapyje pakabintame žemėlapyje pažymėjo Blomę riebiu raudonu tašku ir taip mano pasąmonėje suformavo įvaizdį, kad ta Blomė tai vos ne Molėtų dydžio miestas. Tiesa pasirodė besanti kur kas skurdesnė, bet tenka pripažinti, kad ne į geografinę išvyką važiavome, todėl gal geriau netrukdysiu SStormui pakalbėti apie pirmą vakarą.

SStormas: Nors festas prasidėjo penktadienio pavakarę, tačiau dėl darbinių aplinkybių kartu su etatinių „metolistų“ kompanija iš Vilniaus pajudėjome tik apie 6 valandą vakaro. Kad ir kaip stengėsi vairuotojas įjungti raketą, tačiau pačiame festivalyje atsidūrėme tik gerokai sutemus – prieš 12 valandą nakties, t. y. prieš pat to vakaro headlinerių CRADLE OF FILTH pasirodymą. Reikia pripažinti, kad Blomė įsikūrusi gan atokioje vietoje, tad ir kilometrų nuvažiuoti teko kiek daugiau, nei parodė „Google Maps“… Atvykus į vietą – tradiciniai, metalo festivaliams būdingi vaizdai: palapinių miestelis, begalė automobilių ir įvairiausių neformaliai atrodančių jaunuolių. Dėl festivalio grupių sąstato šiais metais į jį suplaukė ne tik metalistai, bet ir nemažai pankų beigi kraštutinės dešinės pakraipos atstovų. Kiek vėliau teko girdėti, tokia mišrainė neapsiėjo be tam tikrų incidentų, deja…

Tik atvykę ir, kaip tikri buržujai, pasistatę mašiną VIP kempinge, nuskubėjome prie scenos žiūrėti kontraversiškųjų CRADLE OF FILTH. Sklido kalbos, kad jų reikalavimų sąrašas ne juokais gąsdino organizatorius, tačiau, matyt, didžioji dalis buvo įgyvendinta ir „kreidlai“ ant scenos pasirodė… Nors ir girdėjome, kad dėl nedidelio ūgio Dani Filth reikalauja pakylos scenoje, tačiau, deja, to neužmatėme. Šį kartą, beje, scenos netgi dvi: „MetalShow.lv“ beigi „Radio SWH Rock“, kuriose pasirodymai vyko pakaitomis – norint buvo galima pasižiūrėti kad ir visas grupes. Pažiūrėję tris kūrinius nusprendėme, kad pats laikas apsišniukštinėti aplinkoje ir pasidairyti, kas gero atributikos, CD ir, svarbiausia, alaus kioskuose. Čia ir pirmoji nemaloni staigmena – alus „po latą pem“. Pasinaudoję visomis trečios klasės matematikos žiniomis, greitai sumetėme, kad už „Ožiuką“ (pardavinėjo čekišką „Kozel“) teks paklot po 7.50 Lt – brangiau nei geresniame Vilniaus „kaboke“. Kaip vėliau sužinojome, patys latviai nuo tokių kainų pakraupę ir keiksnoja tą nelemtą infliaciją.

Seniukas: Alus alumi, tačiau pirmas vakaras muzikiniais įspūdžiais neišsiskyrė. Vis tik pamačius vieną grupę per vakarą, apibendrinimus labai sunku daryti. Na, apie CRADLE OF FILTH gal ir galima būtų tarstelėti porą žodžių, bet tegu tai padaro šios grupės gerbėjai komentaruose po šiuo reportažu.

SStormas: Pirmąją dieną daugiau pasirodymų nebuvo, tad nieko nelaukę kibome į degustavimo procesą, kuris užsitęsė iki gilios gilios nakties… Dar sužinojome, kad „MetalShow.lv“ himnas stebėtinai panašus į mūsiškių roko naktų. Tiesiog neįtikėtina.

Seniukas: Nematau čia nieko keisto. Juk visas rokas kilo iš metalo :).

Antroji diena, liepos 12 d.

Seniukas: Užtekėjus saulei ir išsiknarkus iki soties, pasigaminame prabangius pietus, aptariame dienos planą ir atliekame kitus ritualus, būdingus vasaros festivaliui: drybsome prieš saulę, nieko neveikiame, einame išsimaudyti į ežerą (???), kuriame žmonės jau išmalė visokias žoles tiek, kad net kai kur ir vanduo per jas matosi. Tenka konstatuoti ir labai liūdną faktą, kad atsivežtoji „Tauro“ paletė per kelionę sumenko iki varganų 5 skardinių. Taigi valome savo organizmus tauriąja „3 in 1“ tirpia kavos imitacija ir pradedam žvanginti heavy metalo kalavijais. Na, o sulaukę pavakario susirengėme eiti palaikyti savųjų THUNDERTALE.

SStormas: Kitą rytą nusprendėme, kad į muzikinę dalį žiūrėsime gerokai rimčiau, tad prie scenos nusikabarojome dar dieną – pusę šeštos. O žiūrėjome ne ką kitus, o tautiečius THUNDERTALE. Nors visą dieną oras buvo pusėtinas, tačiau dangus suprato užuominas ir kartu su pirmaisiais akordais prasidėjo neblogas lietutis, pasibaigęs kartu su paskutiniuoju „spasibo“… Taip, bendravimas rusų kalba nemažai kam pasirodė keistas, bet, kiek teko girdėti, to labai prašė pirmose eilėse šėlstantys piliečiai. Šėlsmo tikrai buvo – pasirodymas stiprus ir energingas, ką ir bepridursi. Sugroję gabalus daugiausiai iš savo naujojo albumo, THUNDERTALE abejingų nepaliko.

Seniukas: Kaip jau minėjo SStormas, THUNDERTALE pradėjo savo pasirodymą „hello“, o pabaigė nemariuoju „spasibo“ :). Nežinau, kiek reikšmės šiai kalbų įvairovei teikė latviai, tačiau bent jau susirinkę lietuviai to nepagyrė. Šiaip ar taip, bent jau man labai patinka, kai iš užsienio atvažiavusi grupė dėkoja Lietuvoje lietuviškai. Ir pagarba garantuota, ir papildomos simpatijos lengvai užkariaujamos.

Bet rytų-vakarų polemikas atidėkime į šalį ir peržvelkime, kaip gi sekėsi groti THUNDERTALE vyrams, pliaupiant baisingam lietui. O sekėsi groti gerai. Garsas mažojoje scenoje apskritai buvo neprastas visą laiką, todėl THUNDERTALE be jokių kliuvinių sugrojo visą savo programą. Atliktų dainų sąrašas – išskirtinai lietuviškas. Būtent dėl šios priežasties dauguma latvių priskyrė kauniečius folk metalo kategorijai. Dainos, kaip ir priklauso, parinktos iš albumo „Milžinai“. Netgi „Za Rodinu“ sugrojo ir, tenka pripažinti, koncerto metu Laurynas ir Jonas puikiai pakeitė albume skambančius P. Meškėlos, J. Miliaus ir V. Kairiūkščio balsus. Štai ką reiškia, kai dainuoji savo kūrybos dainą. Taigi maždaug apie pusvalandį pamosikavę heavy metalo kardais, THUNDERTALE užbaigia savo pasirodymą ir užleidžia kelią saulutei, kuri, lyg pagal užsakymą, išlenda iškart po to, kai lietuviai nulipa nuo scenos. Na, jei jau groja žmonės iš Lietuvos, tai ir oras pasistengė pateisinti mūsų gimtosios šalelės pavadinimą.

SStormas: Toliau sąraše – jau Vilniuje matyti energingieji suomių vyrukai DEAD SHAPE FIGURE. Turiu tik vieną žodį apibūdinti šiam pasirodymui – SLAAAAAYYYERRRR! Pastaroji grupė DSF padarė tikrai nemažą įtaką, o vieno iš gitaristų panašumas į Kerry Kingą tiesiog stulbinantis. Pati muzika – itin energinga ir užvedanti, o pasirodymas nė kiek nuo jos neatsilieka. Dar viena paralelė – vokalistas man labai panašus į Philą Anselmo iš PANTERA, tiek išvaizdos, tiek elgesio ant scenos prasme. Manau, galima įsivaizduoti…

Seniukas: Įsivaizduoti tikrai nesunku. O va pajusti visą tą atmosferą, kurią užkūrė išprotėję suomiai, galima tik stebint jų pasirodymą. Apie DEAD SHAPE FIGURE daugiau nieko nepridursiu, nes viską parašė SStormas ir parašė visišką teisybę. Pagardui suomiai pasiliko SLAYER „Raining Blood“ ir „War Ensemble“ miksiuką. Buvo karšta ir energinga. Belieka tikėtis, kad juos dar ne kartą pamatysime Lietuvoje, juolab, kad šnektelėjus su gitaristu Juhaniu Flincku, šis nuoširdžiai tvirtino, kad Lietuva, Latvija ir Estija – tai būtent tos šalys, kuriose DSF priima geriausiai ir šilčiausiai.

O po DEAD SHAPE FIGURE mėsmalės į „Radio SWH Rock“ pakyla latviai FRAILTY – mūsų stovyklavietės kaimynai. „Braliukai“, neseniai išleidę debiutinį albumą „Lost Lifeless Lights“, grojo dainas būtent iš šio disko. Lėtas, „maidaingbraidiškas“ stilius, ilgos, bet nenuobodžios kompozicijos, ramios vietos, besikaitaliojančios su brutaliu vokalisto Martinšo riaumojimu ir scenos palubėje kabantys pakaruokliai – tai ir yra FRAILTY. Latvių muzika užbūrė susirinkusią publiką. Visi stovėjo kaip apšalę ar prisiriję kokių nors stingdančių grybų. FRAILTY puikiai parodė, kad su kokybiška ir, svarbiausia, nuoširdžia muzika galima žmones priversti užmiršti viską, kas dedasi aplink ir tiesiog pasinerti į garsų pasaulį…

O po FRAILTY tenka atsikvėpti ir palikti dėdulei Ambraziejui įvertinti olandų death metalo veteranus SINISTER. Vis tik tas atokvėpis nėra ilgas, nes mažojoje scenoje nenustoja groti įdomios grupės. Dabar laikas atėjo TYR, kai kam tapę tikru siurprizu.

SStormas: Pagrindinis to vakaro atradimas – fareriečiai TYR, parodę kaip reikia groti folkmetalį. Panašu, kad šiuo metu šis metalo požanris išties ant bangos – tai parodė ir suomių ENSIFERUM pasirodymas Vilniuje. Nors tai ir nėra mėgstamiausia mano muzika, tačiau TYR paliko tikrai gerą įspūdį. Pagarba!

Ir atėjo laikas šio vakaro pagrindinei grupei – tai, dėl kurios iš esmės ir buvo važiuojama į šį festivalį – Peterio Tägtgreno PAIN. Nors jau matyti prieš kelis mėnesius Vilniuje apšildant NIGHTWISH, tačiau tokį pasirodymą galima žiūrėti ir klausyti dar ir dar… Ko vertos vien dainos „Shut Your Mouth“, „Zombie Slam“ ar „Same Old Song“! Visiškas išsitaškymas ir skaudantis sprandas savaitei į priekį. PAIN – neabejotini šio vakaro headlineriai.

Seniukas: PAIN iš tiesų buvo laukiamiausia mūsų grupė šiemetiniame „MetalShow.lv“ festivalyje. Ir ne be reikalo. Pridursiu, kad Peteris privertė neabejingai linguoti galvas net ir santūriuosius blackerius :). „Psalms Of Extinction“ gabalai jau gana gerai žinomi publikai, todėl šėlsmas nesiliovė per visą švedų pasirodymą. Beje, PAIN pateikė ir malonią staigmeną – grojo visiškai naują dainą iš, anot Tägtgreno, būsimo albumo, kurio laukti liko visai nedaug. Naujoji daina, tenka pripažinti, irgi puikiai „suėjo“. Pabaigai PAIN liepė visiems užsičiaupti su „Shut Your Mouth“ ir paliko sceną. Antrinu SStormui, kad tai buvo visiškas išsitaškymas, net vienakojus privertęs kuriam laikui pamiršti ramentus ir šėlti kartu su minia.

SStormas: Deja, po to grojusius pankų tėvus THE EXPLOITED iškeitėme į dar vieną degustavimo seansą, kuris šį sykį kai kam baigėsi tik gerokai prašvitus. Kadangi lemtis, burtai ir vairuotojo pažymėjimas lėmė, kad atgal vairuoti teks man, tad degustavimą teko nutraukti žymiai anksčiau nei kitiems – tokios liūdnos akimirkos nebuvo per visą festivalį.

Kitą dieną pajudėjome namo. Pakeliui dar pasivažinėjom sunkiai apibūdinamais prietaisais nuo kalno kažkur prie Siguldos. Tolesnė kelionė buvo kupina „KAS TAU YRA!?“, „JUNK RAKETĄ!“ beigi „RAUK ANT 14!“ – žodžiu, nuobodu nebuvo. O grįžę į Vilnių kai kurie pakeleiviai dar sugebėjo ir į BJÖRK nueiti.

Seniukas: Taip taip, kelionė buvo išties smagi. Kad jau mūsų „šoperukui“ išvardytosios priežastys lėmė sunkią alkobusiukio vairavimo dalią, likusi keleivių dalis (ar tos dalies dalis) iš širdies pasistengė, kad kelionė būtų mažų mažiausiai ne mieguista. Tikiuosi, kad aktyviausiems keleiviams tai pavyko. Išvadas padaryti paliksiu SStormui, nes jau iš jo veido matyti, kad jos bus tiesiai į dešimtuką.

SStormas: Išvados: SLAAAAYYYER! „Za rodinu!!!“ ir „SHUT YOUR MOUTH!“ Ir tuo viskas pasakyta.