Kultinis metalo koncertas Utenoje – pleškesys iš provincijos

Foto čia >>
Taip pat skaitykite: Metalo koncertas Utenoje – brutalumo fiesta alaus sostinėje

Susitinka kartą du žydeliai, vienas ir klausia kito:
- Oi, Abraomai, kur tu tokį gražų kostiumą pasisiuvai?
- Kaip kur – Paryžiuje!
- O ar tai toli nuo Odesos?
- Koks tūkstantis kilometrų, o gal ir daugiau!
- Žiūrėk tu man – tokia tolybė, tokia provincija, o šitaip gerai siuva!

Čia šiaip, kad suprastumėt, kad niekada nereikia nuvertinti periferijos. Ir šeštadienį nugriaudėjusio metalinio renginio lygis jokiu būdu nebuvo žemas. Visų pirma, organizatoriams pavyko sukviesti geriausias Lietuvos metalo grupes. Antra, mane maloniai nustebino klubas “Dispar” – ne prišnerkšta kaimo diskotekų salė, o solidus klubas, kur buvo netgi (!) veikianti rūbinė. Apsauga negausi, maloni ir neįkyri. Policininkai tolerantiški, oras tiesiog nuostabus.

Atsiradau prie klubo durų kelios minutės po septynių vakaro ir savaime suprantama į vidų nepatekau. Čia jau įprastas dalykas, niekas niekada neprasideda laiku. Žmonių prie durų kol kas nedaug, pasirodė pora forsų pergąsdintomis fizionomijomis ir greitai retiravosi išgirdę, kad šįvakar bus metalo koncertas. Galų gale patenkame į vidų. Pirmas salės akcentas – veidrodinis gaublys palubėje, svaidantis saulės zuikučius. Ačiū garso operatoriui – koncerto metu gaublys buvo neutralizuotas. O kol kas vangiai rėpliojame į vidų, plepame su pažįstamais, kai kas kursuoja su alumi nuo vietinės “Maksimos” iki klubo.

Kaip nebūtų keista, koncertas jei ir vėlavo, tai labai nežymiai. Tai irgi rodo organizatorių lygį. Pirmieji scenoje debiutantai uteniškiai MORTUARY. Laikausi savotiško kodekso: “Apie debiutantus arba gerai, arba nieko”, bet šiuo atveju netgi nėra taip jau blogai. Kaip pirmam kartui vaikinai atliko krūvą koverių, tiesa pažinau tik vos porą – MAYHEM ir CANNIBAL CORPSE, paskui man pasakė, kad dar buvo sugrotas AMON AMARTH, bet aš per mažai susipažinęs su pastarųjų kūryba. Ką gi gero apibendrinant galima pasakyti apie MORTUARY? Vokalas atidirbtas neblogai, būgnai skamba gan techniškai, gitaras žino už kurio galo laikyti. Baisesnių nusigrojimų nepastebėjau. Lauksim, kada vaikinai išlįs iš garažo su savo kūryba.

Antrieji – žemaičiai CAESUS CAELESTES. Grojo doom metal, visi kūriniai buvo instrumentiniai, o aš tuo tarpu išsmukau iš salės ir pasileidau iki artimiausios vaistinės, nes nuo pat ryto kamavo galvos skausmai. Taigi tegul klaipėdiečių pasirodymą komentuoja Widowmaker, kuris buvo ten ir, atrodo, mėgavosi pasirodymu.

O dabar prasideda “žvaigždžių valanda” – ant scenos užrėplioja D.A.R. Jiems pavyko užvesti publiką, linksinčių galvyčių salėje padaugėjo. Nuo to laiko, kai grojamą thrashcore jie pakeitė į technišką brutal death, įgijo ne vieną papildomą faną, taip pat ir mano kuklioje personoje. Deja, kol kas aš tegalėjau ryti vaistus ir užgėrinėti juos alumi – galvos skausmas įsišėlo ne kuo mažiau už muziką. Atskira padėka garso operatoriui už “Nag Champa” smilkalus, kuriais jis permušinėjo tabako dūmų smarvę (gal pačiam pradėti rūkyti? Gal tada kiti nustos taip smirdėję?). Beje, garsas irgi buvo laaabai geras. Nebadysiu pirštais, bet kai kurie organizatoriai sostinėje apie tokį garsą gali tik pasvajoti.

Sekantys sceną okupuoja GROL. Aha, vietoj Pyziaus pavaduojantis vokalistas! Na, garbaniau, parodyk, ką moki! Na ir prasidėjo… Repertuaras daugumai žinomas, galvos skausmas po truputį atsileido, galima nuirkluoti prie scenos ir truputį pakvailioti. Linksma visiems – ir publikai, ir muzikantams. Ant klubo grindų ilsisi pirmieji “trūkusieji”.
Neilgas poilsis ir aš jau matau, kaip derina aparatūrą kauniečiai. OSSASTORIUM pradeda greitai ir agresyviai. Repertuaras irgi puikiai žinomas, šėlsmas pasiekia apogėjų, o per koverį “Staring Throw The Eyes Of The Dead” man išmušė kamščius, galų gale, kai atsipeikėjau, sėdėjau ant suoliuko su skardine paties brangiausio birzgalo, koks buvo klubo kavinėje (kada aš jį sugebėjau nusipirkti?).

Koncertą užbaigia BURYING PLACE. Jau nebeturiu jėgų linguoti prie scenos, bet negaliu ir ramiai nusėdėti vietoje, kai grojama TOKIA muzika. Kai galva nebesilaiko ant kaklo, tiesiog stebiu Ambraziejaus pirštus, pasiutusiu greičiu lakstančius gitaros grifu. Naujasis grupės vokalistas Venomous dainuoja laikydamas tekstus rankoje, bet nereikia jo už tai smerkti – kiekviena narių kaita grupėje yra skausmingas ir nemalonus procesas, o iš savo patirties žinau, kad gerai atidirbti vieną dainą trunka apie porą savaičių.

Viskas pasibaigia pusę dviejų nakties ir aš svirduliuoju per miegantį miestą namų link su alaus skardine rankoje ir pasiekęs visišką nirvaną. Tyla ir ramybė…