Sekmadienio popietė, plyštanti galva… Laikas lipti iš lovos ir prisiminti vakarykštę kelionę į Rygą. Kaip sutarta, susitikom prie Spaudos rūmų, šeštadienį, 11 val. ryto. W.A.S.P. gerbėjai, kaip dera, pasipuošę juodais marškinėliais su įvairių grupių logotipais, nešini kuprinėmis ir maišeliais, pilnais alaus, Jack Daniel’s ir kitokių gėrimų.

Šių metų lapkričio 14-oji Lietuvos metalgalviams turėtų gerai įsiminti. Ne dėl to, kad sukako bemaž mėnuo, kai Vilnių aplankė DECAPITATED, o dabar jų gerbėjų širdyse tvyro gedulas. Proga kur kas linksmesnė: pagaliau apsireiškė „nelemtieji“ švedų bliakeriai MARDUK.

Debiutas, fanfaros ir aš su tušinuku dantyse bei popiergaliu rankoje (ne, ne į sėdimąją susiruošiau) lakstau ir vis kažką rašau: pradžia, kaip sakant, tad reikia tai daryti atsakingai.

Štai ir žadėti įspūdžiai iš pragaro! Būtent taip taikliausiai galima pavadinti tai, ką teko patirti kitą dieną po DECAPITATED šou Vilniuje. Tik jau anapus sienos, Lenkijos sostinėje.

Priešpaskutinis spalio savaitgalis nusimatė kaip reta „juodas“. Pradėsim nuo to, kad 19 dieną „New Style“ klube, veiksmas kuriame retkarčiais pagyvina merdėjančių Sporto rūmų dvasią, vyko brutalioji fiesta. Ko gero, tokios „mirtinos“ metalo dozės ši vieta dar negirdėjo.

Šou prasideda. Iš karto tenka pripažinti, kad muzikos įvairovei ribų nėra. Nors kompozicijų pavadinimai asmeniškai tada nedaug ką sakė, skambesio spektras nuo gothic, dark wave, per electronic ir neo-classical iki keltų ir kitų folko motyvų, indėniško prieskonio, net jazz elementų vertė ir stebėtis, ir žavėtis...

Prireikė visos savaitės, kad susidėliotų įspūdžiai iš spalio 9-osios koncerto, kuomet Lietuvoje jau ketvirtą kartą apsilankė grojantieji „sunkiosiomis“ violončelėmis. Pačiai šiuos suomius teko matyti jau penktąsyk, taigi gali kilti klausimas: kas gi traukia tiek klausytis metalo ir klasikinio skambesio sintezės?

Bergenas – vienas gražiausių Norvegijos miestų. Kartu jis yra ir kultūros lopšys. Sakoma, vietiniai šio miesto gyventojai teigia esantys ne iš Norvegijos, o būtent iš Bergeno, tuo tarsi pabrėždami šio miesto išskirtinumą.

O sanctas simplicitas! Aš, kaip ir kolega, naivokai tikėjausi nevėluojančio koncerto. Bet koncertas vėlavo. Tai dar pusė bėdos, nes man metalo koncertai yra ne tik gyva muzika, bet ir bendravimas su kolegomis akis į akį...

Kai tik sužinojau, kad netoliese koncertuos pastaruoju metu pati klausomiausia grupė – nedvejojau, kad man reikia tai pamatyti. Ir štai pasibaigus vasaros karščiams pilnu ekipažu jau traukiame pas kaimynus baltus klausyti visai nebaltiškos muzikos.

Paskutinė vasaros diena. Nekaršta. Vieni vaikučiai ruošiasi į mokyklą. Kiti vaikučiai ruošiasi į metalo koncertą. Treti vaikučiai pildosi alkoholio atsargas, kad išgyventų kraupųjį „sausąjį“ šeštadienį. Visų vaikučių istorijos įdomios, bet šįkart kalbėsime būtent apie tuos antruosius.

Nuo koncerto praėjo daugiau nei mėnuo, bet atsiminimai neblėsta. Manau, galima drąsiai teigti, kad brazilų pasirodymas buvo vienas kertinių ir labiausiai vykusių koncertų 2007-ųjų Lietuvos sunkiojoje scenoje.

„Baltic Prog Fest“ - tai pirmasis Lietuvoje progresyvaus roko festivalis. Dar prieš šiam įvykstant buvo kalbama, kad jis pretenduoja tapti didžiausiu renginiu Baltijos šalyse, skirtu progresyviam rokui ir artimiems muzikiniams stiliams: psichodeliniam, eksperimentiniam ir art rokui.

...Transas/kelionė vyko turbūt abiems vaikinams. Balrogui turbūt tai buvo vienintelis geras būdas dalyvauti procese kone pusę laiko, kai jam nereikėjo braukyti stygų. Novemberis gi šoko. Trypė pasiutiškai ir gana lėtai. Išsprogdinęs akis. Glamonėdamas savo žemų dažnių bosinėlę. Po to užsidengęs veidą...

Sakoma, kai įspūdžių daug, reikia laiko juos „suvirškinti“, juolab, kai ruošiesi papasakoti kitiems. Tad ilgokai brendo šis dvigubas reportažas iš dviejų kaimyninėse šalyse praleistų „sunkių“ savaitgalių. Tiesa, nepraėjo metai nei mėnuo, ir viskas subrendo. O šou buvo išties įspūdingi.

Prabėgo jau daugiau kaip du mėnesiai nuo to laiko, kai Vokietijoje, Leipcigo mieste praūžė gotikinės muzikos festivalis „Wave Gotik Treffen 2007“. Per šį periodą įspūdžiai šiek tiek išblėso. Tuo labiau, kad iš tokios galybės grupių (renginyje dalyvavo beveik 200 projektų ir kolektyvų) atsiminti kas, kur, kaip ir kada, yra išties nelengva.

Vasara – neabejotinai iškiliausias metas kiekvienam headbangeriui, kai grupės leidžiasi į pasaulinius turus ir vienas po kito ima byrėt grandioziniai metalo festivaliai Europoje. Problema visąlaik ta pati – kaip išsirinkti, paisant finansinių resursų.

Foto: autoriaus. Birželio 20 dieną Vilniaus „Siemens arenoje“ koncertavo legendinė rusiško roko grupė DDT. Pateikiame mūsų neetatinio žurnalisto

Kiekvieną vasarą Čekijoje, beveik pasienyje, Trutnove jau gal dešimtus metus vyksta tam tikrų garsų rodymas pasauliui gyvai. Muzika to nepavadinsi, neharmoninga labai. O rodymas todėl, kad suvažiuoja ten įvairiausios liaudies: iš Amerikos, iš Skandinavijos, iš Italijos, Prancūzijos. Visi čekų kaimynai nepasikuklina...

O dar sako, kad koncertai tik pas mus vėluoja... Nė velnio! Štai praėjusį pirmadienį Rygoje vykęs žymios amerikiečių grupės TYPE O NEGATIVE koncertas nuo žadėtosios pradžios atsiliko nei daug, nei mažai – beveik valandą. Ir čia jau atmetus tas tris valandas nuo pirminio startinio taško.

Užvakar Vilniuje dangus svaidėsi žaibais, grūmojo griausmu ir pylė lietumi. Tuomet ir iškilo iš atminties užkaborių kone savaitės senumo įspūdžiai iš beveik niekada nenuviliančio renginio šiaurinėje Lietuvoje, jau daugelį metų vienijančio pagoniškai karingą dvasią.

Ne, visgi sakykite ką norite, bet kapitalizmas turi savų pranašumų! Jei mūsų Lietuvėlė iki šiol būtų ne Europos, o kitos sąjungos užkampis, apie TOKIUS atlikėjus, surengsiančius koncertus Marijos žemėje net susapnuoti nedrįstume.

Iš tikrųjų, renginio vieta buvo užburianti. Vamzdynai, rankenos, ventiliai ir kitokie prietaisai tarė savo žodį. Rūsys lyg kokia slėptuvė nuo atominio karo - skirtas filmų mėgėjams bei DJ pasirodymams, o viršuje – tarp galybės mechanizmų įkomponuota scena. Ir tam vakarui tai taip tiko...

Sužinojęs apie Ferrum gimtadienio paminėjimą su ATROCITY ir LEAVES’ EYES, smarkiai apsidžiaugiau ir nekantriai jo laukiau. Nors labai mėgstamų grupių sąrašas lyg ir nežadėjo, paklausyti ir pažiūrėti tikrai buvo į ką.

Balandžio 21 d. klube „Gyvas d.i.y.“ vyko koncertas „LT Grind Trio“, kuriame dalyvavo DISFORIJA, KARMA JAWLESS, PER KRYŽIŲ IR KANČIĄ TAVO. Jau pavadinimas kvepia ironija. Ar kur matėt, kad hardcoro atstovai nagrinėtų temą apie tamsą?

Susitarkime taip: visi žino, kokios bėdos ir marazmai užgriuvo šį festivalį dar jam neprasidėjus, tad apie tai pridiskutuota tiek, kad medžiagos užtektų bent keliems enciklopediniams tomams. Todėl šnekėsime tik apie tai, kas buvo.

Tu turi galimybę nueit į metalistų festivalį, bet taip pat - ir į ne tokios populiarios muzikos festivalį. Gal tai sutapimas mano „ataskaitose“, bet jį vėl rengia D.I.Y. / HC (pasidaryk pats / hardkoro) stovykla...

Nesulaužoma taisyklė – visada būna pirmas kartas ir visi puikiai žinom, kas iš to išeina. Laukiamas, tikimasi kuo geriausio ir smagiausio, bet galop paaiškėja, kad ne toks jis ir įspūdingas, o dar ir skausmingas.

Ir vėl Velykos, ir vėl „Inferno“. Pavasaris man jau be šio festivalio, tradiciškai vykstančio Osle, neįsivaizduojamas. Tad, kai visi lenda iš urvų pavasario sveikint, kai kurie lenda atgal į urvų tamsą šventvagiškos muzikos klausyti.

Nežinau kaip kitiems, bet man Velykos jau pradeda asocijuotis su roko muzika. 2006-ieji - itin energingas SODOM trašyzmas, 2007-ieji - kažkiek nostalgiškas, bet tikrai rokeriškas SCORPIONS šou.

Gyvenime industrial / noise / power-electronics gyvai klausiau gal tik pusę karto. Tai buvo pernai metų pirmasis „Nordic Audio Modern“...

Alternatyvų būna visokių. Net ir laikui galima pritaikyti šią sąvoką. Plieninių pjūklų dalijimo ceremonija nugriaudėjo jau prieš trejetą savaičių, bet tuo metu visas dėmesys buvo nukreiptas į itin stiprią „Metalmania“ Lenkijos žemėje.

Šiemet lietuviai lyg ir pasiryžo „atkeršyti“ lenkams už bendriniu tapusį posakį „Wilna naša“ ir kitus tautinius niuansus. Pora šimtinių tautiečių susiruošė pervažiuoti kone visą Lenkiją ir rimtai sujaukti ramų Katowicų gyvenimą. Ko jiems ten reikėjo? Visa ši istorija dar dviejų liudininkų akimis...