Atėjus vasarai Lietuvos sunkiagalviai įprato traukti į vasaros festivalius. O kad Lietuvoje rimtesnių metalo festivalių po atviru dangumi nėra, tenka išsirinkti vieną iš labiausiai patikusių renginių svetur. Kad ir greta, Latvijoje, vykstantį „MetalShow.lv“ festivalį.

Estai jau septynerius metus turi jaukiame istoriniame miestuke Vana-Vigala vykstantį „open-air“ festą, besivadinantį „Hard Rock Laager“. Ir šis „lageris“ patrauklus ne tik geromis grupėmis, bet ir smagia stovyklaviete, o taip pat gražiomis apylinkėmis.

Dabar ir vėl pasigirsta šnekos, kad sekasi tiems estams. Jie ne tik turi „Hard Rock Laager“ festą, bet jau kurį laiką kasmet čia apsilanko bent po vieną „didžiąją“ metalo scenos grupę. Tik užuot pavydėjus tikriausiai nelabai sunku susikrauti mantą kelionei į šiaurinę sostinę. Ypač jeigu tos grupės vardas SLAYER!

Rodos, nuėjo užmarštin laikai, kuomet kone kas antras tikintis metalu leido zinus ar net žurnaliukus ir giliame pogrindyje klausėsi mėgstamos muzikos. Na, bent jau dulkių sluoksnis anuos metus užklojo. Bet turbūt ne veltui sakoma, kad nauja yra gerai užmiršta sena.

Ką birželio pradžioje veikia nemažas būrys sunkiosios muzikos gerbėjų ir besidominčių senovinių kovų subtilybėmis? Be abejo, traukia į gimtinės šiaurę, senovinę Žiemgalą, kur šiemet jau devintą kartą vyko vienadienis ir kol kas vienintelis lietuviškas „open air“ festas.

Trečius metus iš eilės artėjant vasarai asmeninis mano maršrutas nusidriekia iki rytinių Vokietijos sienų, kur Leipcigo mieste vyksta kasmetinis gotikinės kultūros festivalis „Wave Gotik Treffen“.

Kai kam iš tiesų nesisėdi namuose. Sėkmingai „nusukusi“ darbadienį, kurį jau gerokai anksčiau nutariau iškeisti į latvių FRAILTY albumo pristatymą Rygoje, dardu autobusu į brolių latvių sostinę.

Foto: Crazyte. Daugiau foto: čia >> Nelabai dažnas malonumas dabar yra didesni heavio koncertai. Žinoma, dėl to jie tampa tik dar malonesni. Taigi

Pavasaris Lietuvos metalo scenoje – derlingas metas. Vienas po kito ilgaplaukius džiugino naujų albumų pristatymai: iš pradžių OBTEST, paskui – SOUL STEALER ir galiausiai atėjo THUNDERTALE metas.

Taigi, kol dėmesys buvo sutelktas į gyvybės medžius ir „pasunkintus“ eurovizinius žingsnius, liko neapžvelgtas lietuviškai metalo scenai suteikto šanso nuskambėti vienoje svarbiausių sunkiųjų fiestų įvykis.

„Ir jis, nenuskendęs baisiojoj srovėj, dėkoja dievams už malonę ir leidžiasi vėl į kelionę...“ Šia Šilerio poemos „Įkaitas“ citata ne veltui prasideda balandžio 26 dienos įvykių kronika...

Balandžio 11-oji. Savaitė po oficialaus ilgai laukto OBTEST disko „Gyvybės medis“ pasirodymo. Ta proga kol kas beveik nepamainomame „Mulen Ruže“ skelbiama linksmybių proga – jo pristatymas, taip sakant, teoriškai.

IMMOLATION... Pavadinimas, ne vieną žinantį, kas slypi už šito žodžio, privertęs sausai išgręžti savo pinigines, planuoti laisvalaikį dar prieš gerą pusmetį ir galų gale visą likusį laiką sėdėti kaip ant adatų ir spėlioti: „Atvažiuos... Neatvažiuos... Atvažiuos... Neatvažiuos...“.

Besiruošiant tarptautinei fiestai, jau šiandien, liko neapžvelgtas savaitės senumo įvykis, tegul vien tautinis, užtat mielas širdžiai. Kadangi penkmetis yra pusė „dalyko rimto“, pagarba ANDAJAI, rengiančiai koncertinį gimtadienio turą.

Kartais, beveik atsitiktinai, iki visiškos tobulybės pritrūksta tiek nedaug... Tokios akimirkos mane užklupo praėjusį šeštadienį Vilniuje, „Mulen Ružo“ klube, kur koncertavo atmosferiško metalo grupė iš Italijos NOVEMBRE bei juos apšildę latviai FRAILTY.

...NAHASH. Pasirodymas, kurio dauguma pragariškai laukė – seniai begroję, seniai kažką naujo išleidę, tačiau dar puikiai iki smulkiausių detalių atsimenantys, kaip atlikti šėtoniškas apeigas.

Sveiki, buvusieji bendražygiai, kiti dalyviai, o ir tie, kurie dėl įvairiausių priežasčių neaplankėte vienos iš žinomų ilgamečių metalizacijos vietų. Šiemet, kaip žinia, čia vėl keli autobusai atvežė porą šimtinių sunkių lietuviškų galvų.

Vis šiltėjanti žiema gal ne taip ir blogai, tačiau bjauriai lietinga pirmoji kalendorinio pavasario diena kitąkart verstų tūnoti namie ir šiltai klausytis širdžiai malonios muzikos. Bet kalendorius lėmė kitaip.

Pagaliau mes jau salėj, kur nei daug nei mažai – anot organizatorių, apie 7000 žiūrovų. Koncertas visiškai nevėluoja – suplanuotu laiku pasigirsta pirmieji „Same Old Song“ akordai ir scenoje jau bėgioja visur spėjantis Peteris Tägtgrenas.

Sunkus tas mūsų gyvenimas. Nueini į darbą – pasijunti kaip miške: šefas – kelmas, šefo sekretorė – karvė, bendradarbiai – kelmai, buhalterijoje sėdi vieni grybai. Grįžti namo, atsiduri pasakoje: ten tavęs jau laukia žiežula ragana ir septyni velniukai...

Pirmąjį vasario šeštadienį kauniečiai MANO JUODOJI SESUO, tituluojami Lietuvos gotikinės scenos pionieriais, koncertu pristatė savo albumą „Essential Curse - The best of MJS 1992-2007“.

Per dideles kančias gimė šis mano reportažas. Praėjo praktiškai pusė metų, kol pagaliau susikaupiau ne itin išsamiai, bet gal kam nors įdomiai ir praversiančiai ataskaitai.

Sako, skolas reikia grąžinti iki Naujųjų, antraip jos persekios visus kitus metus. Taigi skubu, kol kiaulė nenugramzdino užmarštin įspūdžių, o ir žiurkė prisiminimų nesugraužė. Pagaliau papasakoti savo įspūdžius iš turbūt didžiausio Europoje metalo festivalio, gerai žinomo trijų raidžių kombinacija, WOA.

Retai kada tenka lankytis koncertuose ne Vilniuje, tad, palankiai susiklosčius aplinkybėms, sėdom apledėjusion mašinon ir ne mažiau apledėjusia magistrale patraukėm šiaurėn.

Idėja važiuoti į Helsinkį kilo spalio mėnesį, kai teko ten lankytis darbo reikalais. Prisipažinsiu, prieš visas komandiruotes peržvelgiu internete, ar nevyksta kokie verti dėmesio metalo koncertai tame mieste, į kurį esu siunčiamas darbo reikalais...

Apie atsikūrusios ANTIES koncertus gruodžio 17 ir 18 dienomis Vilniaus „Forume Palace“ rūmuose buvo skelbiama daug. Tačiau šis reportažas ne apie tai. Beveik savaite anksčiau, gruodžio 12-ąją, ANTIS surengė beveik slaptą koncertą klube „Tamsta“.

Šiek tiek po 21 val. Ričardas Laginauskas ima gitarą į rankas, už būgnų sėdasi naujasis narys, Salvijus Žeimys, netrukus prisijungia ir Gediminas Jurgaitis. Visi žiūrovai subruzda artyn. Muzikantai per ištiestos rankos atstumą - nuostabu.

Na, ir kas gi tai per fenomenas, jog dviračių mieste Šiauliuose organizuojami didesnio masto festivaliai sutraukia nemažą būrį publikos iš visos Lietuvos? Turbūt joks kitas miestas, išskyrus Vilnių ir Kauną, negali pasigirti sulaukęs tokio metalgalvių dėmesio.

Sekmadienio popietė, plyštanti galva… Laikas lipti iš lovos ir prisiminti vakarykštę kelionę į Rygą. Kaip sutarta, susitikom prie Spaudos rūmų, šeštadienį, 11 val. ryto. W.A.S.P. gerbėjai, kaip dera, pasipuošę juodais marškinėliais su įvairių grupių logotipais, nešini kuprinėmis ir maišeliais, pilnais alaus, Jack Daniel’s ir kitokių gėrimų.

Šių metų lapkričio 14-oji Lietuvos metalgalviams turėtų gerai įsiminti. Ne dėl to, kad sukako bemaž mėnuo, kai Vilnių aplankė DECAPITATED, o dabar jų gerbėjų širdyse tvyro gedulas. Proga kur kas linksmesnė: pagaliau apsireiškė „nelemtieji“ švedų bliakeriai MARDUK.

Debiutas, fanfaros ir aš su tušinuku dantyse bei popiergaliu rankoje (ne, ne į sėdimąją susiruošiau) lakstau ir vis kažką rašau: pradžia, kaip sakant, tad reikia tai daryti atsakingai.

Štai ir žadėti įspūdžiai iš pragaro! Būtent taip taikliausiai galima pavadinti tai, ką teko patirti kitą dieną po DECAPITATED šou Vilniuje. Tik jau anapus sienos, Lenkijos sostinėje.

Priešpaskutinis spalio savaitgalis nusimatė kaip reta „juodas“. Pradėsim nuo to, kad 19 dieną „New Style“ klube, veiksmas kuriame retkarčiais pagyvina merdėjančių Sporto rūmų dvasią, vyko brutalioji fiesta. Ko gero, tokios „mirtinos“ metalo dozės ši vieta dar negirdėjo.