Nors ausyse vis dar skamba atgrasus žodis „krizė“, panašu, kad sunkiosios muzikos arenos tas neveikia. Seno, gero, laiko patikrinto thrash metalo gerbėjus pastaruoju metu ypač turėjo nudžiuginti gegužės 17-oji, kuomet į Vilnių atsibeldė gerai žinoma kanadiečių komanda VOIVOD.

Jeigu jus vien nuo šio reportažo pavadinimo apėmė juoko priepuolis ar burnoje užstrigo rytinio sumuštinio kąsnis, toliau rekomenduoju visai ir nebeskaityti. Visiems likusiems bandysiu perteikti tas pozityvias emocijas, užliejusias mano mintis po šių metų „Wacken Metal Battle Lietuva“ finalo.

OBITUARY šių metų balandžio 9 d. aplankė Vilnių jau antrą kartą. Ir jei pirmasis vizitas 2008-aisiais buvo kruopščiai planuotas, slėptas ir išpuoselėtas, antrasis buvo labiau netyčiukas. Geras netyčiukas. Laiku ir vietoje.

Tiems, kurie NILE matė 2006-ųjų pavasarį, tikriausiai nekiltų toks klausimas. Iš tiesų tada viskas buvo tvarkoje ir su Egipto tematika, ir su šios senovės civilizacijos lopšio atgarsiais grupės skambesyje. O kas nutiko dabar, praėjus ketveriems metams?

Nespėjau nė apsižiūrėti (rodos, WOA 2009 apžvalga rašyta tik vakar), o jau metai prabėgo. Ir laikas „atsiskaityti“ už vizitą į dvidešimt pirmą kartą įvykusią metalistų fiestą. Traukia mane ši vieta, ir viskas. Kaip ir tuos 75 000 nutrūktgalvių kone iš viso pasaulio.

Kasmetinis raportas iš didžiausio gotikinės kultūros festivalio Europoje „Wave Gotik Treffen“ prasideda nuobodžiai: milijonas grupių, tarp kurių trečdalis negirdėtų, trečdalis įdomių, o tarp likusių – ir keletas perlų. Prie pastarųjų šiais metais priskyriau prancūzus ALCEST ir olandus THE WOUNDED.

Nors 2010-ųjų antroje pusėje Lietuvos metalgalviai negalėjo skųstis koncertų trūkumu, kai kuriems vis tik jų buvo maža. Šie susiruošė gruodžio 17 d. į Varšuvą. Ko? Klube „Stodola“ paskelbtas HELLOWEEN ir STRATOVARIUS šou.

Kai tenka svetur keliauti po įvairius metalo festivalius, rodos, mažai kas begali nustebinti. Vis dėlto yra tokių dalykų. Kai mūsų žemes viena po kitos pradėjo pasiekti žymios metalinės grupės, vis galvojau: kodėl neatvažiuoja, pavyzdžiui, W.A.S.P.?

Prieš porą metų buvusiame Paulo Gilberto koncerte buvau maloniai nustebinta jo grojimo technikos lygiu ir susikoncentravimu į muziką. Vis dėlto nuo to laiko apie tuometinį virtuoziško gitaristo vizitą ir apskritai apie jį patį sklandė dvejopos kalbos...

Lapkričio 25-27 dienomis Varėnoje vyko tradicinis šiuolaikinio meno ir muzikos festivalis „Verpetai“, kurio programą šeštadienio vakarą užbaigė alternatyvios muzikos koncertas. Šiemet gausų klausytojų ratą į Varėną priviliojo lietuvaičių pamėgti aistringieji italai SPIRITUAL FRONT.

Laikas vis tiek skuba, ir jo nesustabdysi, kaip dainuoja Lukas su maestro V. Noreika. Neapsižiūrėjai, o jau ketveri metai prabėgo po to „eurovizinio“ perversmo, kai bjaurieji suomių monstrai LORDI nušlavė visus popsistus ir laimėjo konkursą.

Kai šiemet kažkur pradingo ankstesnius septynis metus „sunkiuoju“ žiemos atributu buvęs „Ferrum Frost“, vargiai galėjai tikėtis, kad ruduo atneš „Ferrum Rust“ derlių. Vis dėlto, bum! „Ferrum Rust“ bus! „Derlius“ – juoda juoda skandinaviška kompanija.

Visoje medijoje pastaruoju metu skambėjo spalio 24-osios įvykių reklama, kurios pagrindinė „vinis“ – dviejų amžių sandūroje kilęs gaisras garsiajame „Kablyje“. Tąkart OVERKILL teko nutraukti pasirodymą. Kas „kaltininkai“? Pusiau juokais kalbama, kad tai kanadiečiai trešeriai ANNIHILATOR...

Kaip smagu, kad nors kartą nereikės vardinti kiekvienos grupės stiliaus. Galima priskirti viską heavy metalui (tebūnie plačiąja prasme), nes juk CFF Heavy version...

Praėjus jau visai nepadoriam laiko tarpui nuo balandžio 13-osios, kuomet Vilnių drebino juodasis desantas iš Švedijos bei Olandijos, pirštai nevalingai renka šio teksto eilutes. Bet taip lengvai paleisti DARK FUNERAL pasirodymo mūsų krašte nesinori....

Va, pasakykite man, kiek žmonių gimtadieniui dovanų norėtų... hemorojaus? O migrenos? O abiejų kartu? Nė vieno? O štai ir klystate! Atsirado viena asmenybė, gimusi po Svarstyklių ženklu, kuri nutarė pasidovanoti sau nei daug nei mažai – koncertą!

Velniškai įdomus jausmas keliauti į metalo koncertą, trankantis perkūnijai ir blyksint žaibams. Tarytum „kai kas“ ėmė mėtytis užuominomis, tskant... Kaip ten bebūtų, viskas tuo ir pasibaigė – nė vieno šventvagio metalisto žaibas taip ir nenutrenkė, gal tik kokį kur lietuje išmaudė...

Kas būtų per vasara, jei nenuspręstum paįvairinti lankomų festivalių sąrašą. Nusprendėm, jog šiais metais išbandysim gotikinės ir kitų tamsiųjų pakraipų festivalį „Castle Party“ Lenkijoje, Bolkow miestelyje.

Praleidau smagų ir įsimintiną savaitgalį, kurio mielai sulaukčiau ir kitąmet. Gal trečias kartas nemeluos ir kaitrusis dangaus šviesulys nebedegins taip piktai tų, kurie tikrai nesiruošia kartoti legendinių Pinčiuko išdaigų.

Patraukė kas kaip į Varnių prieigas, kad vienuoliktą kartą pasveikintų pagoniškąsias dievybes, pažiūrėtų senųjų kovų ir šiaip paklausytų geros muzikos. Ir kas galėjo pagalvoti, kad šios dievybės porą dienų ir naktų savo galybę sumanys parodyti liūtimis, uraganais ir nevasariška vėsa...

Balandžio 20 d., kurią pasirinkau pamatyti METALLICA vizitą Vilniuje, buvo savotiškas startas kur kas solidesniam renginiui, beveik po dviejų mėnesių numatytam vienų iš artimiausių kaimynų sostinėje.

Kartais jie sugrįžta. Ne, čia kalba ne apie garsųjį S. Kingo kūrinį. Prieš penkmetį išsipildžiusi svajonė pamatyti sugrįžusius heavy metalo scenos veteranus ir savo senus favoritus su aštriabalsiu Udo priešakyje, netrukus lėmė ir tolesnių įvykių seką...

Pirmą koncertinę dieną garsieji muzikantai su publika bendrauja nuoširdžiai, vis pabrėždami, kad džiaugiasi pirmu vizitu į Lietuvą ir mūsiškių įstojimu į METALLICA šeimą. Besisukanti būgnų pakyla ir lakstantys kiti trys grupės nariai, kaip ir žadėta, leidžia žiūrovams iš visų pusių vienareikšmiškai mėgautis reginiu.

Ruošiantis eksperimentiniam balandžio 8-osios ketvirtadieniui, niekas dar nenutuokė apie netrukus įvyksiančią katastrofą, nutiesusią per kelias šalis gedulo šleifą ir grėsusią siurprizu – trečią kartą neįvyksiančiomis „juodosiomis laidotuvėmis“.

Pavasario lygiadienis. Polaidis. Pirma diena praktiškai be sniego. Ir kaip viso šito džiaugsmo apoteozė – daug žadantis metalinis vakaras ant Tauro kalno. Festivalis žada būti įdomus, sąrašas daug žadantis, nėra dviejų kolektyvų, grojančių panašią muziką.

SBS pasirodo jau po 21 val. „Brode“ žmonių nedaug, užtat erdvės pakankamai. Pavyzdžiui, galima sėdėti dviese prie dviejų staliukų, ant keturių kėdžių, o dar ir scenos niekas neužstoja...

Taip sutapo, kad šiemet šis tradicinis laisvės kovų ir pergalių džiaugsmo užgrūdintas festivalis vyko ne tik kovo 11 d., bet ir vienuoliktą kartą. Be to, patriotai (ir ne tik) turėjo progos savaip paminėti mūsų nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį.

Jei antrajam Udo ir jo komandos vizitui į Lietuvą prireikė ketverių metų, tai ekstremalesnių tautiečių RAMMSTEIN pakartotinio vizito laukėme net devynerius.

Kaip iš gausybės rago pasipylus visokio žanro ir masto renginiams, tik spėk suktis. O ką daryti, jei įnikai ne tik į koncertus, o dar ir keliauti reikia laiko? Tada nors persiplėšk.

Laikas vis kažkur skuba. Apsižiūriu – ogi prabėgo ketveri metai nuo pirmojo U.D.O. vizito į Lietuvą. Tada lankydamasi „Lenkų kultūros namuose“ ir džiaugdamasi, kad tenka buvoti viename iš nedaugelio vis tik įvykusių koncertų, organizuotų aferomis pagarsėjusio veikėjo, net neįtariau, kad istorija pasikartos.

Atšiaurią lietuviškos žiemos vasario 1-ąją, kai gausios pusnys visą sostinę pavertė nesibaigiančių transporto kamščių arena, keletas šimtų nutrūktgalvių susidomėjo „Niujorku“. Mat jo skliautus tą „sunkųjį“ pirmadienį turėjo sudrebinti pora tikrų pankiškų gaujų, atsibasčiusių iš paties Londono.

Pekla ar trejos šešerios – ta pati velniava. Taigi pernai metus užbaigus pirmoje, ryžausi šiuos sutikti (na, gal vis tik jau pratęsti) su tais trim šešetais. Juolab, kad čia šmėkštelėjo dar nematytos grupės – vokiečių tūžmingo ir mizantropiško metalo (anot paties Kanwulfo) grojikų NARGAROTH – pandiški snukeliai.

Besibaigiant devintiesiems naujo tūkstantmečio metams, geros žinios apie būsimus sunkesnės ar lengvesnės muzikos renginius ir jų personažus pasipylė kaip iš gausybės rago. Čia, žiūrėk, Vilniuje po ilgokos pertraukos nugriaudės ekscentriškieji RAMMSTEIN ir po kiek trumpesnės – patrakėlis Udo. Ten, girdi, pagaliau ir į Lietuvą atvarys METALLICA, net dvidieniam šou.