Liepos 12-15 dienomis Anykščiai buvo tarsi nutūpti juodvarnių – visame miestelyje, o labiausiai Dainuvos slėnyje galima buvo sutikti šimtus sunkiosios muzikos mylėtojų.

Tebūnie jubiliejinis – tryliktasis – festivalio „Kilkim Žaibu“ ciklas kaip niekada masino savo muzikine puse. Kiekvienas galėjo pasirinkti pagal savo prioritetus, tačiau pamatyti vienus iš kertinių norvegiško black metalo kalvių TAAKE bei vieną mėgstamiausių šios šalies grupių HELHEIM vienoje scenoje – šis tas macnaus.

Baltamarškinis Dave Mustaine ir jo trys juodai apsirengę kolegos jau scenoje. Sveikinimai publikai, kurią amerikiečiai mato pirmą kartą, nors jos dalis juos – nebe, ir iškart prie muzikos...

Yra grupių, kurias užtenka pamatyti vieną kartą gyvenime. Į kitas gali žiūrėti dešimtis kartų ir jos neatsibos. Trečioms reikia suteikti pakartotinius variantus. Tokią privilegiją mano akyse gavo prieš keletą savaičių Vilniuje viešėję amerikiečiai FEAR FACTORY.

Kai pernai ruošiausi į savo jubiliejinį, dešimtąjį vieną žinomiausių pasaulyje metalo muzikos festivalių „Wacken Open Air“, negalvojau, kad tik šiemet laikas pagaliau leis sukurpti glaustą, bet, tikiuosi, informatyvią šios fiestos apžvalgą.

Man asmeniškai pamatyti (o tiksliau išgirsti) skandalingąjį (nors kuo pasireiškia jo skandalingumas man iki šiol paslaptis) amerikiečių rokerį MARILYN MANSON būtų buvę kur kas maloniau 2003-aisiais, kuomet šis ketvertas (tuo metu dar penketas) viešėjo Vilniuje, „Žalgirio“ stadione.

Juodos odinės liemenės ir baikeriška simbolika gegužės 14 d. dominavo Vilniaus „Forum Palace“ rūmuose. Ne, tai nebuvo vienas iš kelių dešimtmečių baikerių sezono atidarymų Lietuvoje, tai greičiau buvo įvadas į artėjančius vasaros festivalius.

Menu tuos laikus, kai lietuviškas rokas buvo tikras posūnis mūsų muzikinėje padangėje. Nors vyko maršai per Lietuvą ar pavieniai koncertai Sporto, VRM, Profsąjungų rūmuose sostinėje, o ir kituose miestuose, šis muzikos stilius buvo laikomas ideologinio jaunimo sąmonę nuodijančiu reiškiniu...

Šeštadienį praėjęs konkurso „Wacken Metal Battle“ Lietuvos finalas nesukėlė didelės intrigos, bet pateikė įvairiausių klausimų. Taigi, pasižiūrime, kas vyko tą nelabai lemtingą šeštadienį Vilniuje, „Propagandoje“.

Rokeriai turėjo atkreipti dėmesį į kovo 24 dieną, šeštadienį. Mat čia, tegul ir gana vėlyvą vakarą, turėjo siautėti net dvi jaunos sunkesnio ar lengvesnio roko grupės – visai šviežią albumą „Nothing To Lose“ pristatantys STIFFER ir jiems talkinantys ROADKILL.

Ryžausi „paaukoti“ pusę sekmadienio dar ir dėl to, kad „Tėvynei“ manau esant labai gerą būdą atžymėti tautinę šventę ir galiu tik pagirti organizatorius už didelį ir nenuilstamą pasišventimą šiam reikalui.

Žodžių „Brutal Madness“ kombinacija nėra kuo nors išskirtinė. Tai gali būti ir kruvino siaubo filmo pavadinimas, ir aršių metalistų grupės vardas, ir... Bet mūsų sunkiosios muzikos scenai ji reiškia šį tą daugiau – taip vadinasi vienas iš tradicinių festivalių.

Pamenu senus laikus, kai kiekviename Lietuvos mieste, miestelyje, kaimelyje buvo sava metalo muzikos gerbėjų bendruomenė. O ir tokios muzikos grupių buvo ten apstu. Tuo metu ir Jonava garsėjo ne tik kaip azotinių trąšų ir kitų chemijos pramonės produktų, bet ir kaip stiprių metalo atlikėjų miestas.

Žodis „gargaras“, po kuriuo nuo 2011 m. rugsėjo 23 d. slepiasi „Vilko“ kailių fabrike staugti ėmęs Kauno loftas, asocijuojasi ne tik su dydžiu, bet ir mase. O pastarosios, dirsčiojant į šios šviežios erdvės programą, visuomet trūko, tad šeštąjį akmenį čionaina atridenę organizatoriai įėjo istorijon kaip pirmojo sunkaus roko „tūso“ surengėjai.

Tą žvarbų vakarą lietuviškos sunkiosios muzikos gerbėjus masino veiksmas „Tamstos“ klube, kur koncertavo dvi grupės – legendinės grupės PINK FLOYD nario Richardo Wrighto atminimui susibūręs kolektyvas INSOMNIA VERA ir konkursų nugalėtojų laurus skinanti vilniečių komanda UNLOST.

Rymau dabar prie kompiuterio ir mąstau... Kaip sudėlioti mintis, kad viskas, ką išgyvenau koncerto metu, nevirstų atvira panegirika, ditirambais ir mokykliniu rašinėliu apie pagrindinę veikėją iš J. Žemaitės „Marti“?

Su sąlyga, jog jau neoficialiai pradėtos skelbti 2012-ųjų metų festivalio „Wave Gotik Treffen“ dalyvės, skubu dalintis įspūdžiais iš praėjusių metų šventės.

Kas čia dabar? Reportažas iš dažnam tautiečiui pirmą sykį girdėtos vietos kažkur už jūrų marių, negana to, dar ir lyg apie grupę, kuri su metalu bendro turėti nori vis mažiau ir mažiau. O pasipiktinote be reikalo...

Nors šiemet žiema vis dar nesukaustė ledais žemės, o ir griausmas su žaibais ne kartą nudundėjo, gruodžio 10 dieną šventėme žiemą su vilkais, likus pusmečiui iki vasarinių žaibų.

Istorija yra nenutrūkstantis procesas, kuris (čia jau mane gali sumauti profai istorikai) kartojasi ciklais. Ratas apsisuko, ponios ir ponai – thrash metalas vėl yra šiandienos muzika! Tam įsitikinti „ALT events“ aktyvistai sukvietė į klubą „Metro“. Vakaro programa: Vilniaus produktas LUCIFER ir Curicho thrash metalinio jaunimo klubas BATTALION.

Kai dar nepraradusią skambesio jėgos ir populiarumo suomių grupę AMORPHIS kelis kartus teko matyti svetur, vis graužė apmaudas – kodėl ne pas mus?

...Ateina laikas vakaro vinims MORGOTH. Pergyvenau, kad morgothai gali pavaryti visai ne taip, kaip tikėjausi, bet viskas baigėsi gerai :). Stipriai pasenę muzikantai (Jėzau, kaip atrodo vokalistas, palyginti su senomis nuotraukomis!) sutrenkia kokybišką programą su visais oldskūliniais gabalais.

Pasirodo, kai kurios sunkiosios muzikos grupės itin pamėgo mūsų kraštą. Čia nekalbama apie violončelininkus APOCALYPTICA, kurie netrukus važinėti į Lietuvą galbūt pradės kasmet. Prisiminsime nesenus įvykius, t.y. rugsėjo 27 d. Agentūra „RelaxLive!“ – koncertai antradienį – trečią kartą (antrą kartą pati) prisikvietė į Vilnių tikrą heavy metalo legendą, vokiečius U.D.O.

Nedaug tėra užsienio metalo grupių, kurios į Lietuvą atvyktų daugiau kaip du kartus, o ypač ne iš kaimyninių šalių. Vokiečiai U.D.O. – vienas iš tų nedaugelio kolektyvų.

Rugsėjo pirmąją kiekvienas gali švęsti savaip... arba visai nešvęsti. Ir visai nesvarbu, ar tu dar eini į kažkurios mokslo pakopos įstaigą, ar jau dirbi ir tau ji tėra pirmoji kalendorinio rudens ir „blaivybės“ diena.

Visi keliai veda į Bolkow, nes čia – jaukus, mažas ir senas miestelis; čia – viena pagrindinė scena (nereikalaujanti nervų ir jėgų, jei nori pamatyti keletą grupių) ir garsūs vardai; galiausia, čia – nežmoniškai gera atmosfera.

Kartas penktas. Visi jie geri, norisi dar, kas bus kitą vasarą – laikas parodys, daug grupių jau kartojasi, kelionė autobusu sunkoka, bet ta atmosfera traukia, nors tu ką...

Šiemet sudalyvauti „Wacken Metal Battle“ nusipelnė vilniečių techniško death metalo grupė PARALYTIC. Pateikiame pačių PARALYTIC atsiliepimus ir kelių žmonių, stebėjusių „Wacken Metal Battle“ konkursą ir lietuvaičių pasirodymą, vertinimus.

Rugpjūčio 13 d. Vilniaus „Metro“ klube kartu su vilniečių speed / black'n'roll grupe REGRESSIVE buvo triukšmingai paminėtas Kauno black metalo grupės LUCTUS 10-asis gimtadienis.

Trumpai apie renginį: įsivaizduokite bliuzo-roko naktų mišinį su (apie) 15-20 tūkstančių galvų, stipriojo alkoholio girdyklomis šalia scenos ir improvizuotu WC visur. Jei jums patinka 30 laipsnių karštyje gyventi šiukšlių dėžės ir viešojo tualeto hibride, tai „Masters Of Rock“ skirtas būtent Jums!

Festivalis „Kilkim žaibu“ galingai skambėjo jau iš pat pirmųjų anonsų, kai vasarį buvo paskelbti pirmieji dalyviai. Jokių abejonių negalėjo likti. Reikia važiuoti.

Nors ausyse vis dar skamba atgrasus žodis „krizė“, panašu, kad sunkiosios muzikos arenos tas neveikia. Seno, gero, laiko patikrinto thrash metalo gerbėjus pastaruoju metu ypač turėjo nudžiuginti gegužės 17-oji, kuomet į Vilnių atsibeldė gerai žinoma kanadiečių komanda VOIVOD.

Jeigu jus vien nuo šio reportažo pavadinimo apėmė juoko priepuolis ar burnoje užstrigo rytinio sumuštinio kąsnis, toliau rekomenduoju visai ir nebeskaityti. Visiems likusiems bandysiu perteikti tas pozityvias emocijas, užliejusias mano mintis po šių metų „Wacken Metal Battle Lietuva“ finalo.