Ir vėl tie estai. Na, darosi visai nebejuokinga, kai mūsų padangėje žlugus arba kitokias negandas patyrus jau keliems metaliniams renginiams iš eilės, tolimesnieji Baltiškieji kaimynai lyg niekur nieko parodo sau ir daugeliui kitų METALLICA.

Nors dažnai šaipomės iš estų tautinių bruožų, ypač pašiepdami jų lėtumą, muzikinėje erdvėje mes dar gerokai atsiliekame. Kaip bebūtų apmaudu, ten jau kuris laikas lankosi tokios grupės, apie kokias galime tik pasvajoti.

METALLICA… Pradėkim iš tolo - išgirdusi apie koncertą Taline, radau organizatorių kontaktus ir parašiau prašymą foto akreditacijai. Kokio velnio, iki šiol nesuprantu… METALLICA įrašų niekada (nei “senosios”, nei “naujosios”) nebuvo mano grojaraštyje.

Na, ir išpulk tu man taip, jog vienintelį savaitgalį metuose, kada aš užsimanau iš širdies pasportuoti, saulė kaitina taip, lyg gyvenčiau ne Lietuvoj, o kur nors vidury Sacharos. Įdomu tik, ar ten Afrikoje uodų tiek pat daug, kiek ir pas mus?

Tuo metu, kai daugelis jūsų linksmai keliavote pas plūgo brolius, man teko laimė sudalyvauti didžiausiame gotikinės subkultūros renginyje senajame kontinente. Vokietijoje, Leipcigo mieste, šių metų gegužės 31 – birželio 4 dienomis vyko jau 15-tasis festivalis „Wave Gotik Treffen“.

Galbūt birželio antrąją dauguma sunkiosios muzikos gerbėjų paskutinį kartą tikrino inventoriaus sąrašus prieš išvyką šiaurėn su tikslu pakilti žaibu ir kristi po to iškart plūgu, visgi kai kas šios šventės išvakarėse patraukė į Kauno barą „Galera“, kuriame traukos objektu tapo THUNDERTALE.

Nepagalvokite, kad griausmu svaidėsi šiemet niekaip normaliam pavasariui ir net vasarai neleidžiantis ateiti dangus. Tai dešimtinė trijų Baltijos šalių metalo/folko komandų jau septintą kartą susirinko mūsų šalelės šiaurėje, poilsiavietėje „Plūgo broliai“.

Tikrai, velnias yra. Ir gyvena jis Belgijoje, įkūrė sau kompaniją „Metallysee“ ir nebaudžiamas tyčiojasi iš savo pasekėjų. Ir, kol Lietuva vadinsis Marijos žeme, tol nė vienas šėtono adeptas negalės įkelti savo skeltos kanopos į mūsų koncertų sales.

“Mes jamam šias Kauno dienas”, - praėjusio šeštadienio popietę išgirdau savo telefono ragelyje ir pagalvojau, jog miesto šventė tą vakarą man greitai gali ir nesibaigti.

Gana keistas jausmas prasidėja mėnesio senumo uteniškių skelbimi (ferrum diskusijų lentoj). Kodėl keistas? Dėl grupių vienoj scenoj. Grupių iš kažkiek prieštaringų stovyklų.

Dingus paskutinėms viltims apsilankyti Lietuvoje per “Ledo tako” organizuojamą “Burning Steel” festivalį, nusprendžiame pastarojo renginio žvaigždes aplankyti Londone rengiamame “Day into Night” festivalyje.

Sėkmingai prasitęsus trijų dienų savaitgalį, trisdešimt galvų susirenka į tradicinį alkobusą, patrauksiantį Varšuvos link. Ką darysi, jeigu žymiojo dano vadyba nesileido į kalbas, pamėginus derėtis dėl jo didenybės vizito į Lietuvą.

Trečiasis vakaras visada pasižymėdavo šiokia tokia ramybe – lyg galutiniai festivalio rėmai, atsisveikinimai, durys į naują ciklą. Ne išimtis buvo ir šį kartą – atpalaiduojanti PIEVŲ ir SIELOS muzika, įsiterpiant šiokiai tokiai daliai metalizuoto DREAMLAND POETRY skambesio.

Tamsiųjų kerų metas tęsiasi... Šį kartą vyksmas persikelia į visiems metalgalviams gerai žinomą „Mulen Ružą“ ant Tauro kalno. Kaip visada, antra diena – labiausiai džiuginanti muzikiniu skoniu, tad vykstu kupinas vilčių išgirsti daug geros muzikos.

Žavioji mergelė pabudo iš savo amžino sapno ir išėjo į Šventaragio slėnį. Pajutusi tyro oro gaivą, apraizgė Vilniaus gatves, atsivesdama tamsą kartu su savimi.

Kas bendro tarp NILE turo per Europą, vakarų šalių gyventojų išprusimo ir politinio režimo Baltarusijoje? Pasirodo, kad daugiau, negu norėtųsi. Jei olandas NILE autobuso vairuotojas nebūtų trumpinęs kelio per Baltarusiją, koncertas būtų įvykęs laiku ir įsirašęs į Lietuvos undergroundo istoriją kaip vienas kokybiškiausių visų laikų renginių.

Velykų išvakarėse norvegai neužsiima margučių dažymu, bet jau šeštus metus pateikia gerą dozę metalinio pragaro. Kalbu apie garsųjį „Inferno“ festivalį, vykstantį Osle. Sklido gandai, kad kultūros ministrė uždraus jį rengti būtent tokiu laiku, tačiau tai ir liko gandais.

Jau praeitų metų gruodžio mėnesį, besiblaškydamas begalinėse interneto platybėse, IN FLAMES oficialiame tinklalapyje užtikau, jog ši komanda, reklamuodama savo naująjį darbą „Come Clarity“, rengiasi užsukti į kaimyninės Lenkijos sostinę Varšuvą.

Dar koncerto išvakarėse, kalbėdami su vienu pažįstamu nusprendėme, kad tokioje thrash metalo fiestoje dar nesam dalyvavę. Kažin ar kažkas panašaus išvis buvo mūsų šalyje (bent jau aš nelabai atsimenu). Keturios purvino ir energingo stiliaus komandos, o dar kokios...

Ką gi, tęsiame kelionių su grupe OBTEST istoriją. Šįkart laukė kelionė į kitą pusę – Baltarusijos sostinę Minską, kur turėjo vykti festivalis “MassaBrutto Fest-8... guest-fe[a]st” su grupėmis THELEMA, MEDEA, EVTHANAZIA A.D., SCRAMBLED DEFUNCTS ir OBTEST.

Pastaruoju metu mėgstu apsilankyti įvairaus plauko renginiuose. Akiračio praplėtimui, taip sakant. Nepagalvokit, kad vykstu ten „iš pareigos“. Jokiais būdais. Visais laikais domėjausi gan plačiu muzikiniu spektru.

Trumpa informacija prieš viską pradedant: nei vienas iš mūsų nesiruošė rašyti šio reportažo apie koncertą, tačiau aplinkybės susiklostė taip, jog tenka prisiminti jau prieš nemažai laiko įvykusį festivalį. Tikėkimės, kad atmintis ir prisiminimai nepaves…

Taip jau susiklostė aplinkybės, kad jūsų nuolankiam tarnui atsirado galimybė pasisvečiuoti Klaipėdoje. O ir proga tam nebloga – vienas iš vilniečių GROL ir panevėžiečių D.A.R mini turo koncertėlių.

Pastaruoju metu vis dažniau girdime GROL ir D.A.R pavadinimus kartu. Lietuvos goristai/deferistai/blekotronai "netyčia" surengė mini turą per Lietuvą. Stebėtis ir džiaugtis yra ko. Tokių eksperimentų grįžimas į metalo sceną rodo sąlyginį jos pagyvėjimą.

Jau keletą metų prieš vasario 16-osios minėjimą girdisi nepatenkintų murmesys, kad šios šventės rimtį šurmuliu užgožia vakarietiškas „svetimkūnis“ – Valentino diena. Tuo tarpu kovo 11-oji, Nepriklausomybės atkūrimo šventė, faktiškai su niekuo „nesikirsdavo“.

Pavasarinės „Ledo tako“ staigmenos prasidėjo. Nedaug trūko, kad žadėtosios naujienos būtų tik ir telikę gražia utopija. Ačiū dievams ir organizatoriams, kad taip neatsitiko. Turbūt jau visi puikiai žino, kodėl mūsų kraštų nepasiekė Pietų Amerikos brutalūzai KRISIUN.

Šios tiesos kertinis akmuo bus įvardintas vėliau, taigi kantrybės. O viskas prasidėjo nuo to, kad jubiliejinė, jau XX-oji „Metalmania“ fiesta lenkų žemėse, vėl pritraukė nemažą tautiečių dėmesį.

Liaudies išmintis byloja, kad į tą pačią upę du kartus nebrisi. Negaliu nesutikti, bet kasmetinė praktika rodo visai ką kitą. Ir jei man asmeniškai kelnes teko sušlapti antrą kartą, tai kitiems pasisekė tai patirti jau gal kokį 5-6-tą.

„Vaikeli, nevaikščiok kas vakarą į diskotekas – apkursi!“ Iki šiol maniau, kad tai – tik vaizdingas posakis. Bet po peklos, kurią užkūrė vienas vokietis, esu linkęs patikėti bet kuo.

Ankstyvas rytas. Keista būsena – nei sapnas, nei realybė. Jaučiu kažkokį skystos konsistencijos medžiagos keliamą kutenimą vidinėje nosies pusėje. Pramerkiu akis – keli kraujo lašai puošia mano minkštąją pagalvę.

Stoviu aš Rygos klubo „Salamander“ netoli scenos ir galvoju: „Koks velnias nešė mane į šią galerą…” Bet apie viską nuo pat pradžių. Vasario 6 dieną besėdint su grupe OBTEST „Sete“, kalba nukrypsta į būsimus koncertus.

Išgirdus terminą „apdovanojimai“, daug kam kyla asociacijų su įvairiomis pop scenos ceremonijomis, dangaus, radiocentrų, žvaigždžių kelių, realybės šou ir kitokių kičo apraiškų spindesiu ir skurdu.

2006 vasario 11-tosios vakarą buvau nusiteikęs praleisti kaip padorus pilietis: prisiryti nesveiko maisto ir išsidrėbti priešais TV. Tačiau skambučiai bei grasinimai (čia verta paminėti lyrinio herojaus bei vieno iš organizatorių Karewo SMS “neatvarysi į Kreizą – ubju! Mergų bus!” privertė užmiršti savo tinginį...