Reportažai

JUDAS PRIEST Vilniuje – pragaro kalvės pasiuntiniai „nesurūdijo“ ir per trisdešimtmetį

2005.12.09 00:00, Birutė ir Adis

Foto: Crazyte. Daugiau foto čia>>
Taip pat skaitykite – Brutalystas: Kaip aš klausiausi metalo legendų…

Birutė. Taip, tai iš tiesų įvyko! Gruodžio 3-ioji gali būti įrašyta į Lietuvos sunkiosios muzikos metraščius kaip vienos iš didžiausių „legendų“ apsireiškimo mūsų žemelėje data. Ir ne bet kokios, o tikrų heavy metalo „krikštatėvių“, ar kaip juos bepavadintume. Aprašyta, apkalbėta, gandais apipinta, bet dėl to net po daugelio metų našta nesukumpusi britų komanda pateikė puikią dovanėlę seneliams, tėveliams ir vaikeliams. Bet gal apie visa, kas tądien atsitiko, chronologine tvarka…

Atėjo tikra šalta žiema, taigi svarbiausius to vakaro įvykius artino šiltai, kaip kas išmanė. Ferrumo kompanija sugalvojo ta proga realizuoti jau seniau brandintą idėją surengti mytą ir akis į akį pamatyti, kas slepiasi už įvairių nikų. Taip sutapo, kad abu šių eilučių autoriai ten lankėsi, taigi dvigubi įspūdžiai prasideda jau čia.

Apie 20 galvų, daug įvairaus alaus, abipus naudingi „prekiniai“ mainai, bendraminčių pašnekesiai ir… „Senamiesčio labirinto“, arba tiesiog – “Labirinto” – personalą prie sienos prikausčiusi TRAUMA muzikėlė. Bet tai dar ne viskas. Neužmirštant, į ką preliudija turėjo tapti tas smagus posėdis nemažai daliai susirinkusių, neapsieita be JUDAS PRIEST disko (va, ir prasitariau…). Toliau teko pėdinti pirmam reisui link „Ledo rūmų“, idant padėčiau kai kuriems kolegoms gauti pigesnius bilietus. Tačiau dalis dar lieka…

Adis. …ir draugiškai geria dievų gėrimus toliau. Ferrumo jaunimas bando semtis išminties iš Ferrumo senimo, nor,s tiesą pasakius, abejoms pusėms geriau sekasi semti alų iš bokalų, nei daryti ką nors kita. Tiesa, negalima nepaminėti myto pradžioje šmėkštelėjusio Didžiausio Lietuvos Metalisto, deja, jis tik išlemena “jūs ką, čia renkatės?”, ir nepaskelbęs nė žodelio savo Tėviškosios Išminties (pvz. apie gotus ar pan.), taip pat greitai ir nunyksta… Matyt, per maža publika Išminties Žodžiui…

Piniginės tuštėja, skysčio tūris atitinkamuose vidiniuose organiuose didėja, o mintys, galvojant apie būsimą koncertą, pradeda darytis rokenroliškos. Tad galų gale nusprendę, kad pirmai pradžiai tūso užteks, dalis myto dalyvių šoka į visuomeninį transportą ir aršiai diskutuodami apie grojimą natomis, kūrybinius procesus ir rokenrolo dvasią, gąsdindami niekuo nekaltus viešuosius bendakeleivius, patraukia į žiemiškuosius „Ledo Rūmus“.

Birutė. Kaip reikalas paspaudė šaltis, taigi vaizdelis aplink pagrindinio veiksmo vietą pateisino jos pavadinimą. Kai kas pirko tądien tikrai pabrangusius bilietus. Aplink girdėjosi ir užsienio kalbų, taigi galima buvo tikėtis nemažos auditorijos. Kitiems čia pat teko ištuštinti buteliukus stipresnių gėrimų, mat apsauga juos „surado“. Tiesa, viduje paaiškės, kad kai kam šį gėrį pavyko gerai užmaskuoti. Apsauga ir vėliau pasirodys esanti nedraugiška ir netgi įžūli, bet tiek to.

Kaip ir galima numatyti, viduje pilnėjo rūbinės ir visame plote tirštėjo įvairiausio amžiaus žmogėnų masė. Sparčiai nyko ir alaus atsargos, kurios viduryje renginio apskritai taps „deficitu“. Bet tuokart galima buvo gėrėtis kelių tūkstančių ir keleto kartų susibūrimu vienoje vietoje ir bandyti paskaičiuoti amžiaus vidurkį, kuris, ko gero, siekė gerą 40 metų.

Adis. Savo nuostabai, sutinku vieną penkiasdešimtmetį giminaitį, sunkumo viršūne muzikoje laikantį DEEP PURPLE ir, tiesą sakant, nelabai ką iš “jaunesnių” grupių bepripažįstantį. Paklausus, ką jis čia veikia, jis tik gurkšteli iš plastmasinio bokalo ir numykia kažką panašaus į “legendos juk…”.

Pažįstamų aplink – pilni kampai. Toks jausmas, kad susirinko didesnioji dalis Lietuvos. Kur eisi, ten įminsi į draugiškai siūlantį gurkštelėti alaus. Visi neįtikėtinai geros nuotaikos (na, gal tik apsauginiai demonstruoja buldogiškas veido išraiškas). Su kažkokiais latviais papliurpiam apie JP kelius ir klystkelius, kažkoks lietuvis pasigiria kažkokiais ryšiais su SBS ir t.t. Atmosfera šyla geriau nei per kokią apšildančią grupę, na bet nereikia ir pastarosios užmiršti… Nors kai kas gal taip beveik ir padaro…

JUDAS PRIEST Vilniuje – pragaro kalvės pasiuntiniai „nesurūdijo“ ir per trisdešimtmetįBirutė. Vos nepražiopsojau SBS pasirodymo pradžios, mat toli gražu ne visi susiruošė juos pamatyti. Ir visai be reikalo. Gal dabar dar kažkam šaus mintis, kad proteguojam šią komandą, bet ji dėmesio verta. Ir tikrai ne veltui patys headlaineriai pasirinko būtent ją. Maloniai nuteikė jau tai, kad garsas „apšildytojams“ visai padorus ir skambesys aiškus. O prisiminus KATEDRĄ ir MANOWAR… Gal iš tiesų teisus SBS frontmenas Vitalis, manantis, kad dabar į mus nebežiūrima kaip į trečiarūšę šalį. Tiesa, groti mūsiškiams buvo skirta tik pusvalandį, bet profesionalumo nestokojanti ilgametė komanda ir per tą laiką pademonstravo visai šaunų grojimo technikos, aprangos ir efektų šou, pamėtė skrajučių ir paskelbė apie „live“ CD įrašinėjimą (puiku, belieka laukti dar ir DVD…). Be kita ko, publika kaip reikalas įsibujojo jau iš pradžių, o „Vizija“ ir kultinė „Mėnulio šviesa“ sukėlė tikrą audrą. Tokia ir reikalinga prieš Judo po šventiko sutana apsireiškimą…

Adis. Kalbant apie SBS, man prieš akis kažkodėl pirmiausia iškyla ne jų frontmenas, o… Tomas Varnagiris. Taip, ko gero, aukščiausios klasės dabar dar aktyvus Lietuvos gitaristas. Gal todėl, kad ne itin mėgstu aukštą vyrišką vokalą, beveik per visą “pikantiškojo skandalo” pasirodymą mano akys limpa ne prie Vitalio, o prie Tomo. “Styvvajiška” išvaizda – bet be jokio maivymosi, svaiginančiai tiksli rifuotė (ok, ok, vienoj vietoj lyg ir išsimušė iš ritmo, nors gal tai buvo improvizas? ;), iš gitaros sklindantis draivas — ko daugiau norėti iš roko muzikos? Žinoma, su visa sale pastaugiu “Mėnulio šviesą” (gabalas – primityvus, lyrikos – naviai “mistiškos”, t.y. apie nieką, bet visgi nuoširdžiai „veža“). Susikaupusi energija užverda. Reikia kažkuo vėsintis…

Birutė. Vakaro kuriozas – skardinėse pardavinėjamas alus ir reikalavimas, einant salėn, perpilti jį į plastmasinę tarą. Nori – gerk prie durų arba tarpduryje, stebint apsauginiam, persipilk į bokalą, dėl ko kampe susikaupė nemaža tuščio metalo krūvelė. Na, sakykim, pilna skardinė yra rimtesnis „ginklas“ negu sūrio lazdelės, bet…

Adis. …bet tikrieji vakaro pabūklai dar tebelaukia… Į sveikatą!

JUDAS PRIEST Vilniuje – pragaro kalvės pasiuntiniai „nesurūdijo“ ir per trisdešimtmetį>Birutė. Kaip ir priklauso, prieš žvaigždūnus susidarė ilgesnė pertrauka, taigi alaus galima išgerti ir per ją. Tą asmeniškai ir nusprendžiau padaryti, mat noras pamatyti savo „dievukus“ poros metrų atstumu įveikė troškulį. Pagaliau, didžiojo Jono ir kelių Vorų pagalba pavyko prasibrauti iki kokios penktos eilės, o tada laukti… Netrukus ėmė gausti ausų dar neužgulantis garsas, sceną apniko vaiduokliška šviesa, išryškinanti dviaukštės konstrukcijos, „liftų“ bei dviejų arkų kombinaciją ir apgaubianti vis dar „paslėptus“ mušamuosius. Specialiai nežiūrėjau JP turo „meniu“, kad būtų daugiau netikėtumo. Nors įtariau, kad dviejų savųjų favoritų („Metal Meltdown“ ir „Night Crawler“) neišgirsiu. Kaip ir tikrai nuostabaus ilgojo „Loch Ness“, vargu ar kada nuskambėsiančio „gyvai“. Tačiau scenoje pasirodžius dar toli gražu „ne veteraniškai“ atrodančiam penketui, tiesiog pasiruošiau neeiliniam šėlsmui. Na, ir prasidėjo… Pirma, ką pajuto ausys, tai aiškų garso, nors ir gana kokybiško, perteklių. Tuo metu jau atsidūriau beveik prie apsauginės sienelės, nors sakoma, kad geriausias skambesys buvo būtent ties viduryje salės įsikūrusiu garsinimo štabu. Tačiau iš arti priimti metalinį „krikštą“ pasirodė svarbiau. Tikrai nepasakysiu viso to vakaro repertuaro paeiliui, bet paminėjus vien tokius šedevrus, kaip „The Hellion/Electric Eye“ (beje, puikiai perdainuotą HELLOWEEN‘ų), „Breaking The Law“, „Painkiller“ (jaunesnei kartai, be kita ko, neblogai žinomą kaip DEATH koverį), „A Touch Of Evil“, „Beyond The Realms Of Death“, „Hell Bent For Leather“, „Living After Midnight“, „Victim Of Changes“ (irgi neblogai paverstą koveriu GAMMA RAY) ir t.t., turėtų paaiškėti viso šou žavesys. O kur dar iš vaizdo įrašų pažįstami Halfordo pakilimai ir prasmegimai, mojavimas vėliavomis, jaunatvišką išvaizdą išlaikiusių Tiptono ir Downingo pasilakstymai pirmyn/atgal/aukštyn/žemyn, Traviso lazdelių piruetai, nepastebimai pasikeičiančios drobės ir ne vienas lagaminas frontmeno aprangos, kurią jis keitė kokius penkis kartus. Tiesa, teko pastebėti, kad šis toli gražu „netampo“ tiek svorio, kiek galima įsivaizduoti, mat dalis metalo žvilgesio tėra imitacija. Užtat kiek palaimos buvo, kai prasiskleidus vienos arkos uždangai, iš ten išskriejo garsusis motociklas, tikriausiai turintis jau nemenką ridą. Aišku, jo griausmą palydėjo „Metal Gods“ ir Halfordo prigulimas ant šio plieno žirgo, iškalbingai parodęs tiek apkalbėtą šio seksualinę orientaciją. O gal ir metų pridėtą nuovargį?

Dar pasikartosiu, kad gailėjausi neišgirdus ne tik „Metal Meltdown“ ir „Night Crawler“, bet ir daugelio kitų man vieno iš geriausių „Painkiller“ disko kūrinių. Kaip ir „The Ripper“, „Exciter“, „Sinner“… Tą kažkiek kompensavo uždegantis ir dinamiškas Robo bendravimas su publika, ypač akcentuojant tą, rodos, nesuderinamą derinį: JUDAS PRIEST! Ne mažesnį įspūdį paliko momentas, kai pakeitę gitaras, abu jų „meistrai“ paliko savo mylimąsias scenoje ant stovų. Tarsi parodydami, kad šie instrumentai ne mažiau svarbūs negu juos valdančios rankos. Dargi atrodytų, kad nebuvo biso, tačiau iš tiesų visa tai susijungė į pratęsimą be pertraukos. Buvo ir „You‘ve Got Another Thing Comin‘“, kuriuo paprastai užbaigiamas JP šou ir kurį dargi gerai prisimenu, kaip pavykusį senelių SAXON‘ų naujadarą. Ir mūsų trispalvė, tiesa, apversta, pabuvojo scenoje, kartu su analogišku britų simboliu. O apskritai buvo tiek energijos, kad užtektų įsukti gerą generatorių…

Adis. Nežinau, gerai tai ar blogai, bet pirmasis mano gyvenime išgirstas Kunigo Judo gabalas buvo nemirtingasis “Painkiller”. Ir mintis, kad po šitiekos metų klausymo, tylaus niūniavimo panosėje ir galų gale melodijos mobiliake šį gabalą pavyks išgirsti atliekamą gyvai, neutralizavo alaus efektą geriau nei pora litrų mineralinio vandens ir penkiasdešimt atsispaudimų. Kitaip tariant – sujungė svaigulį su tikra heavymetal‘iška energija.

JUDAS PRIEST Vilniuje – pragaro kalvės pasiuntiniai „nesurūdijo“ ir per trisdešimtmetįKoncerto pradžia… dvigubas Tiptono ir Downingo smūgis į paširdžius (hm… ir į ausis, tenka pripažinti), ir vos nuo jo atsigavus, akys pačios pradeda ieškoti to kontraversiškojo plikagalvio sunkiojo metalo patriarcho. O jis išlenda… iš elektrizuotos akies, tiesiogine šio pasakymo prasme. Kaip susidaro įspūdis per pirmus gabalus — turbūt tų savo tamsiųjų akinukų ir išskirtinos pozicijos erdvėje dėka atsiribojęs nuo publikos ir net nuo pačios grupės, bet visgi – ne, esantis čia, su visa geležgalvių minia, praktiškai vienas iš tų, kuris davė tai miniai galimybę susikurti, ir…

… kaip ir dera tikram solidaus amžiaus patriarchui, pavargęs. Taip, akivaizdžiai pavargęs. Gerokai sumažėjęs dėmesys publikai (paskutinysis turo koncertas, jeigu neklystu?), vietomis nebe toks, kokiu galėtų būti balsas… Bet…

…lietuviai, kaip jau pademonstruoja nebe pirmą kartą, sugeba įkvėpti ir pasaulinio lygio žvaigždes. Ir sakykit, ką norit, bet koncerto pabaiga buvo jei ne visiškai nuoširdi, tai bent didžiąja dalimi tokia. Pasipila (galbūt ir nenoromis) girdėti hitai — “Hell Bent for Leather”, “Living after Midnight”, “…Another Thing Comin’”.

Beje, iki šiol lieka nepaminėtas Janas Hillas. O be reikalo. Kaip tikras bosistas, vyrutis laikosi šaltai, ramiai ir užtikrintai. Tikras malonumas stebėti tokio veikėjo grojimą ir elgesį scenoje. Nepersistengia su maivymusi, bet nepamiršta, jog visgi groja publikai, idealiai sinchronizuojasi su mušamaisiais ir skleidžia tą intuityviai ritme gaudomą draivą…

Apie garsą. Švelniai tariant, kaip tokio lygio atlikėjams, galėjo būti ir geresnis. Susidaro įspūdis, kad garsistai iš pradžių bandė visą koncerto draivą perduoti decibelų ir apkrovimų gausa, bet susiprotėjo tik kažkur apie paskutinįjį koncerto trečdalį.

Birutė. Viskas. Tos dvi valandos pralėkė nepastebėtos (jei ne tas dar pora parų išliksiantis ausų užgulimo jausmelis, tarsi pastovėjus šalia kylančio lėktuvo). Travisas buvo dosnus, mat išmėtė net tris poras lazdelių. Gitaristai privertė entuziastus „žvejoti“ mediatorius net tarp aptvaro grotelių. Nušvitus salei, pasimatė, kad ir apsauga galiausiai nebekreipė dėmesio į skardines, kurių aplink mėtėsi ne vienas tuzinas. Savo išbarstytus plaukus galėjau papildyti svetimais, užkibusiais prie aksesuarų. O pavargę tautiečiai telefonu kalbėjosi tiesiog gulėdami ant žemės…

Adis. Vertinant visą koncertą – na, jis tiesiog įėjo į Lietuvos roko koncertų istoriją, kaip legenda. Kai kas galėjo būti tikrai žymiai geriau (pavyzdžiui, man trūko masiškesnio publikos užsivedimo… na, gal aš į pabaigą tiesiog ramėsnėj zonoj atsidūriau…), kokybiškiau (garsas), nuoširdžiau (ach, tas turavimo nuovargis…), bet visgi turime būti dėkingi Priest’ams už tikrai neeilinį įvykį mūsų koncertų istorijoje ir renginio organizatoriams už galimybę jame dalyvauti.
Koncertas, deja, baigėsi. Pakankamai ūžiančiomis ausimis, vieni pradėjo skirstytis, kiti…

Birutė. …ištikimiausi gerbėjai laukė autografų sesijos. Aš, pabuvus ištikimiausių bujotojų gretose, nutariau dar šlapią galvą išdžiovinti pakeliui į namus. Ten teko sutikti bendražygių, nesėkmingai mėginusių surasti taksi. Tuo tarpu lūpos savaime kartojo „Breaking the law, breaking the law…“, o ūžiančioje galvoje vis sukosi mintis: ką tik matėme tikrus metalo dievus…

Portale www.ferrum.lt paskelbtą informaciją naudoti, cituoti ar kitaip atgaminti kitose interneto svetainėse ir tradicinėse žiniasklaidos priemonėse be redakcijos sutikimo draudžiama.

Komentarai

Portalo www.ferrum.lt redakcija neredaguoja komentarų ir už juos neatsako. Redakcija pasilieka teisę pašalinti įstatymus pažeidžiančius skaitytojų komentarus. Už komentarus atsakingi juos paskelbę skaitytojai, kurie gali būti patraukti baudžiamojon, administracinėn ar civilinėn atsakomybėn už šmeižikiškus, viešųjų ar privačiųjų asmenų garbę ir orumą įžeidžiančius, tautinę ar kitokią neapykantą skatinančius teiginius, smurto kurstymą ir kitus neteisėtus veiksmus. Apie netinkamus komentarus prašome pranešti redaktoriams (info@ferrum.lt).
Angel_of_Retribution
2006.02.07 02:07

koncas buvo zaibiskas ir irasa jo butu puiku gaut! vat kila klausimas is kur?… nors paziurejus rising in the east beveik viskas panasu,tik kelios dainos skiriasi.

kasiulyns
2005.12.25 16:09

kur gaut yrasa ?

grunge
2005.12.20 20:05

KAIP BUTU ZJB PAKRTIT TA KONCA :):):0:0:)::):)::)

Vacka
2005.12.15 00:42

Kaip ten gerai bebūtų, visada norisi geriau. Mačiau daugelio akyse euforiją, bet pats likau “nepasitenkinęs”, nes repertuarą pakišo patį komerciškiausią. Suprantu, kad tiems, kurie metalą paskutinį kartą klausė prieš dvidešimt metų, koncertas pasirodė nuostabus, bet žinau, kad jie buvo išleidę “Defenders Of The Faith” ir padėjo tašką NWOBH progresui. Pasirodo, kad labiausiai JP nori būti vertinami už lengvo turinio kompozicijas. Apart “Painkiller” ir dar poros gabalų nebuvo nieko verto, kad tektu ilgam prisiminti. Lenkiu galva prieš JP scenini įdirbį ir ekstravaganciją, bet gal SEPULTURA 1991-ais Vilniuje liks nepralenkiamu gigu.

Birutė
2005.12.14 09:35

Na, šventė tikriausiai šis koncertas buvo daugeliui. Nors man, asmeniškai, dar didesnė vis tik būtų Iron Maiden vizitas. Va tada tai turbūt lėkčiau ir pas latvius, ir pas estus.

Remigijus
2005.12.12 17:52

Jooo… iki šiol netikiu, kad buvau JUDAS PRIEST senas svajonių koncertas. Kad ir kas ką besakytų buvo geras, man asmeniškai didelė šventė.

Linas Big Bro
2005.12.12 16:52

Ačiū Kolegos, straipsnis padeda sudėlioti viską į savo vietas, nes įspūdžių (…alaus) buvo tiek, kad ne viskas užsifiksavo atminty:) Beje, man susidarė įspūdis, kad JP trūko kažkokios ugnelės. Gal čia kaltas tas mūsų užsienio kalbos netobulas mokėjimas?… Čikagoje jie labai bendravo su publika. Galiu palyginti ir koncertų trukmę: LT koncas vyko apie 2 valandas, anapus balos- 2,5… vistiek JP rulez. Sakyciau metu koncas, nors ir Exciter negrojo:(

Aivurn
2005.12.12 13:25

Dėkavoju Adžiui ir Birutei, puikus straipsnis, ech tie prisiminimai.

futureal
2005.12.12 09:18

JO greičiau vežkit čia “geležinę bobą” :)

bus dar šauniau

Adis
2005.12.10 18:22

Čia aš atseit turėčiau susinervinti? :D

obituary
2005.12.10 14:08

“jūs ką, čia renkatės?”, ??
Adi adi (Adomeli) senatve ane ? Aiskus ne tuos zodzius sakiau ! O gal pataisysiu “Tai ka mytas”? O gal Didis Adis Pedryla manau skambetu graziau! Gotas Adis! Kitaip neiseina nusikeikti riebiau :D Ir kas per bajava boba buvo su jumis? :D su slyksciu balsu :D

grandine
2005.12.10 13:55

zjb koncas buvo :)
m/

kobe8
2005.12.10 11:14

Kagi puikus reportazas – idomus ir objektyvus. Padejot prisiminti taij kas, gaila, bet jau praejo:(

Aciu Birute ir Adi. m/

sol_Invictus
2005.12.10 00:08

Fukking METAL GODs!!! I Saw them…. Del garso kokybes tai manau kad jis tikrai buvo LABAI geras,nes stovejau uz garso operatoriu prie pat pulto ir bent jau toje vietoje skambesys tikrai tenkino mano ausis.Del sou….Neblogas tikrai neblogas,nors kaip jau zmones pastebejo bent jau R.H energijos pritrukdavo,bet priezastys del to buvo paminetos.Is dainu tai tikrai pasigedau Night Crawler….Viena mano megstamiausiu…Kaip ten bebutu viskas praejo puikiai ir tikiuosi MK Org ikvepti pasisekimo(???) pabandys atvezti “Gelezine mergele”

SUPORT Fukking METAL!!!!!!!!!!!!!

m/

burn
2005.12.09 22:53

Tiesiog nikas atspindi smegenu veikluma. Pas ukanotaji vietuj smegenu sudo kruva, tai jam ir sudas visur. Jis gi turejo omenyje kad yva jam teikia estetini pasitenkinima :)

kingas
2005.12.09 22:36

Ukanotas – o tau apskritai kas nors itinka? tas shudas, anas shudas… Obio sindromas?

ūkanotas
2005.12.09 21:15

Metalistai..hahaha hevis sudas. na bet jei kam patinka sudas tai tiek to..

Angel Of Hearth And Home
2005.12.09 19:34

Na, kai Halfordas pasirodė su motociklu, tai nuskambėjo Hell Bent For Leather, o ne Metal Gods. Ian Hill šaunuolis, kiek aš jį pamenu video įrašuose, tai jis turbūt per tuos metus beveik nepasikeitė. Kaip jau minėjau, tai mūsų publika menkai žino Judas Priest, tai bisui sugroti gabalai buvo kaip pirmą kart per kokį radiją išgirstos dainos pirmam susipažinimui…

Tik prisiregistravę vartotojai gali rašyti komentarus