Zlo » 2015.12.16 21:31
Pradžiai dėl muzikos: taip muzikantai turi teisę turėti savo pažiūras ir jas išsakyti - bet nesutikčiau, kad reikia į tai spjauti ir vertinti tik muziką. Pvz. jei koks nors rusų kolektyvas labai profesionaliai ir su gerom melodijom sugrotų gabalą "Litva - pošla nx", man būtų giliai vienodai ta jų muzikos kokybė. Kitas dalykas - jei eini į koncertą, perki bilietą, tai realiai tu remi tą grupę, tad jei konkrečios grupės pažiūros tau visiškai nepriimtinos, tai logiška būtų jos neremti, ne?
Dėl "seksualinės revoliucijos" - teigti, kad ji buvo nesėkminga ir kad "[s]ovietinis žmogus turbūt niekada nebuvo seksualiai laisvas" - klaidinga. Ta revoliucija tęsėsi vos ne 10 metų, tad "nesėkminga" jos nelabai pavadinsi. Tik po Lenino mirties prasidėjo "atoslūgis" - iš vienos pusės, dėl to, kad, kaip minėjau, bolševikus-iškrypėlius (dabar vadinamus "progresyviais", "liberaliais" beigi "tolerantiškais") pakeitė Stalino vadovaujami bolševikai-banditai su savo "paniatkėmis", iš kitos - (grynai pragmatinė priežastis) nes jau spėjo pribręsti tos seksualinės laisvės "vaisiai" - krūvos "besprizornikų" ir epideminio masto LPI. Na, bet bolševikų-iškrypėlių idėjos, kaip jau minėjau, nepražuvo - jos vešliai suvešėjo (ir tebeveši) Vakaruose.
Dėl neva griežtų moralinių normų - čia tūlas liberastikas mėgsta ant to arkliuko pajodinėti - atseit, tik sovietai griežtai į moralę žiūrėjo, todėl dabar tik homosovietikai ir šiaip retrogradai "seksualiniam progresui" priešinasi (kad "progresu" vadinamas grįžimas prie XX a pradžios Rusijos bolševikų idėjų - atskiras klausimas :)). O iš tikrųjų, tai NUSIŠVILPT sovietams buvo į tą moralę (išskyrus nebent propagandiniais sumetimais – siekiant pabrėžti „tarybinio žmogaus“ pranašumą prieš „supuvusio kapitalizmo“ atstovą). Sovietinis žmogus turėjo dirbti ir būti gerai kontroliuojamas bei paklusnus sistemos varžtelis. Tik tiek. Taip, santuokos buvo reikalaujamos – nes turi būti popieriuose užfiksuota, „kas su kuo“, o ir santuokoje gimusį vaiką turi išlaikyti sutuoktiniai, o ne valstybė, BET – susituokti ir išsiskirti buvo „kaip du pirštus apm...“. Santuoka buvo TIK formalumas – tiesą sakant, žmonės net žodžio „tuoktis“ nevartojo – buvo „susirašyti“ ar „susimetrikuoti“ (nes registracija vyko civilinės metrikacijos biuruose – ir būtent iš tų laikų išliko požiūris, kad santuoka tėra „štampas pase“. Kitaip tariant, aiškinti, kad sovietams rūpėjo moralė – tai spręsti tik iš fasado, lozungų, formos, bet ne turinio, esmės. Jeigu taip, tai sovietai, vadinasi, labai rūpinosi mūsų tautinės tapatybės išsaugojimu (nes juk leido Dainų šventes rengti, Rumšiškių muziejų atidaryti, neuždraudė cepelinus virti ir t.t.), Šiaurės Korėja yra demokratinė respublika (nes juk pavadinime aiškiai parašyta), o neomarksistiniai liberastikai (homjaunuoliai) – pažangus ir visiškai adekvatus jaunimas. :)
O dėl homikų ir kitų lytinių nuokrypų „prie ruso“ – viskas labai paprasta: gydyti - daug terlionės, ilgai trunka (ir iš esmės neįmanoma, jei pacientas pats nenori gydytis - čia kaip su alkoholizmu) – tad izoliuoti, kad „akių nebadytų“, yra kur kas paprasčiau. Ir jie nėra kažkokie išskirtiniai – sovietai ir šiaip psichinius bei kitus „neįsipaišančius“ buvo linkę izoliuoti.
P.S. Atsiprašau, kad daug raidžių. :)
Dar nėra taip buvę, kad kaip nors nebūtų. (C) Šveikas